Pagramantis

Koordinatės: 55°21′58″š. pl. 22°13′59″r. ilg. / 55.366°š. pl. 22.233°r. ilg. / 55.366; 22.233 (Pagramantis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pagramantis
{{#if:200
Miestelio vaizdas iš lėktuvo
Pagramantis
Pagramantis
55°21′58″š. pl. 22°13′59″r. ilg. / 55.366°š. pl. 22.233°r. ilg. / 55.366; 22.233 (Pagramantis)
Apskritis Tauragės apskrities vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė Tauragės rajono savivaldybės vėliava Tauragės rajono savivaldybė
Seniūnija Mažonų seniūnija
Gyventojų (2021) 412
Vikiteka Pagramantis
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Pãgramantis
Kilmininkas: Pãgramančio
Naudininkas: Pãgramančiui
Galininkas: Pãgramantį
Įnagininkas: Pãgramančiu
Vietininkas: Pãgramantyje

Pagramantis – miestelis Tauragės rajono savivaldybėje, krašto kelio  164  MažeikiaiPlungėTauragė  atkarpos TauragėŠilalė pusiaukelėje, Pagramančio regioniniame parke. Seniūnaitijos centras. Stovi medinė Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia (nuo 1774 m.; su XIX a. varpine), veikia Pagramančio pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-73021). Dabar Pagramantyje yra veikiančios kapinės, įkurtos XIX a. pabaigoje.

Miesteliu prateka Akmena. Upės kairiajame krante saugoma Pagramančio atodanga. Kultūros paminklas – Pagramančio piliakalnis su senovės gyvenviete prie Akmenos ir Gramančios upių santakos, taip pat stūkso Naujininkų piliakalnis. Miestelis išsidėstęs Pagramančio miškų masyve.

Bendruomenės centras

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

LDK žemėlapiuose miestelis žymimas Pottagen vardu. Dabartinis miestelio pavadinimas kilęs nuo šalia pratekančio Gramančios upelio vardo – tai vandenvardinis vietovardis. Liaudies etimologija byloja, kad Gramančia buvusi labai graži bajoro Pagramančio dukra, kuri nepajėgusi išsirinkti jaunikio ir dėl to virtusi upeliu.[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Minimas nuo XVI a., nors šiose vietose gyventa ir anksčiau, dar I tūkstantmetyje (tai byloja Pagramančio piliakalnis). LDK laikais Pagramantyje buvo dvaro centras. Dvaro šeimininkas – Jonas Domininkas Lopacinskis, Žemaičių vyskupas, 1744 m. pastatė medinę bažnyčią ir pavedė Šilalės klebono žiniai. 1780 m. gyventojai kreipėsi į Žemaičių vyskupą Joną Giedraitį prašydami jų filiją perkelti į parapiją.

Pirmuoju klebonu ir parapijos įkūrėju laikomas kunigas Radvilavičius. Jis rado pirmtako Arevičiaus pradėtą bylą dėl bažnytinės žemės ribų, bei apgriuvusią bažnyčią. Parapijai priklausė 2 valakai ir 6 margai žemės su 6 baudžiauninkais. Naujasis klebonas, padedamas parapijiečių, pastatė špitolę (prieglaudą našlaičiams, ligoniams, luošiems, akliems ir karšinčiams). Po to Pagramantyje buvo pastatytas kitas didelis 6 kambarių namas ir paskirtas parapijos mokyklai.

XIX a. Pagramantis buvo Raseinių apskrities miestelis.[3] Vyskupo Motiejaus Valančiaus laikais, nuo 1841 m., veikė parapijinė mokykla, kurią 1853 lankė 10 mokinių. 19141951 m. – pradinė mokykla, vėliau nepilna vidurinė. 1919 m. čia mokytojavo Serbenta, jo iniciatyva netoli Pagramančio įkurtos laisvamanių kapinės.

Sovietmečiu buvo S. Kirovo kolūkio centrinė gyvenvietė.

2010 m. gruodžio 7 d. patvirtintas Pagramančio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. ? Raseinių apskritis
1919 m. Pagramančio valsčiaus centras Tauragės apskritis
1923?–1947 m. Tauragės valsčius
19471950 m. Pagramančio valsčiaus centras
19501988 m. Pagramančio apylinkės centras Tauragės rajonas
19881995 m. Mažonų apylinkė
1995 Mažonų seniūnija Tauragės rajono savivaldybė

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagramančio šnekta priklauso pietų žemaičiams raseiniškiams. Ją išsamiai aprašė Petras Jonikas knygoje „Pagramančio tarmė“, išleistoje 1939 m.

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[4] 1923 m.sur.[5] 1959 m.sur.[6] 1970 m.sur.[7] 1979 m.sur.[8] 1980 m.[9]
371 213 241 280 447 450
1986 m.[10] 1989 m.sur.[11] 2001 m.sur.[12] 2011 m.sur.[13] 2021 m.sur.[14] -
531 586 569 434 412 -


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Juozas Mažeika (1907–1976), vienas žymiausių Lietuvos operos solistų, gimė Pagramantyje.

Kultūroje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagramančio vietovės pavadinimą ir čionykščius „šnekučius“ išpopuliarino rašytojo Petro Cvirkos kūrinys „Pagramančio šnekučiai“.[15] Šiuo vardu vadinama kraštiečių susibūrimo šventė,[16] profesionalių autorių sukurti kūriniai:

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. – Kaunas, „Šviesa“, 2008. // psl. 92
  3. Pogromoncie. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VIII (Perepiatycha — Pożajście). Warszawa, 1887, 510 psl. (lenk.)
  4. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  6. PagramantisMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 734 psl.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  9. PagramantisLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 402 psl.
  10. Kazys Misius, Algimantas Miškinis ir kt. Pagramantis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 265
  11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  12. Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  15. Akmenos ir Jūros kraštas – Pagramančio gamtos ir istorijos turtai laukia lankytojų 15min.lt
  16. Pagramančio regioninio parko 25-metis ir kraštiečių šventė „Pagramančio šnekučiai“ sukvietė į būrį kraštiečius ir svečius regionunaujienos.lt

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės

ŠILALĖ – 16 km
Burkėnai – 7 km
Didkiemis - 13 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Sungailiškiai – 6 km
MAŽONAI - 8 km
TAURAGĖ – 16 km