Pagramantis
| Pagramantis | ||
|---|---|---|
| ||
  Pagramantis |
||
| Koordinatės | 55°21′58″š. pl. 22°13′59″r. ilg. / 55.366°š. pl. 22.233°r. ilg.Koordinatės: 55°21′58″š. pl. 22°13′59″r. ilg. / 55.366°š. pl. 22.233°r. ilg. | |
| Apskritis |  Tauragės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Tauragės rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Mažonų seniūnija | |
| Gyventojų | 434 | |
 Vikiteka |
PagramantisVikiteka | |
Pagramantis – miestelis Tauragės rajono savivaldybėje, krašto kelio 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė atkarpos Tauragė–Šilalė pusiaukelėje, Pagramančio regioniniame parke. Seniūnaitijos centras.
Stovi medinė Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia (nuo 1774 m.; su XIX a. varpine), yra Pagramančio pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-73021). Miesteliu prateka Akmena. Kultūros paminklas – Pagramančio piliakalnis su senovės gyvenviete prie Akmenos ir Gramančios upių santakos, taip pat stūkso Naujininkų piliakalnis. Miestelis išsidėstęs Pagramančio miškų masyve.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Minimas nuo XVI a., nors šiose vietose gyventa ir anksčiau, dar I tūkstantmetyje (tai byloja Pagramančio piliakalnis). Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės laikais Pagramantyje buvo dvaro centras. Dvaro šeimininkas – Jonas Domininkas Lopacinskis, Žemaičių vyskupas, 1744 m. pastatė medinę bažnyčią ir pavedė Šilalės klebono žiniai. 1780 m. gyventojai kreipėsi į Žemaičių vyskupą Joną Giedraitį prašydami jų filiją perkelti į parapiją.
Pirmuoju klebonu ir parapijos įkūrėju laikomas kunigas Radvilavičius. Jis rado pirmtako Arevičiaus pradėtą bylą dėl bažnytinės žemės ribų, bei apgriuvusią bažnyčią. Parapijai priklausė 2 valakai ir 6 margai žemės su 6 baudžiauninkais. Naujasis klebonas, padedamas parapijiečių, pastatė špitolę (prieglaudą našlaičiams, ligoniams, luošiems, akliems ir karšinčiams). Po to Pagramantyje buvo pastatytas kitas didelis 6 kambarių namas ir paskirtas parapijos mokyklai.
Vyskupo Motiejaus Valančiaus laikais, nuo 1841 m., veikė parapijinė mokykla, kurią 1853 lankė 10 mokinių. 1914–1951 m. – pradinė mokykla, vėliau nepilna vidurinė. 1919 m. čia mokytojavo Serbenta, jo iniciatyva netoli Pagramančio įkurtos laisvamanių kapinės.
Sovietmečiu kaime buvo S. Kirovo kolūkio centras.
2010 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-548 patvirtino Pagramančio herbą.
Dabar Pagramantyje yra veikiančios kapinės, įkurtos XIX a. pabaigoje.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1947–1950 m. | Pagramančio valsčiaus centras |
| sovietmetis | Pagramančio apylinkės centras |
| 1988–1995 m. | Mažonų apylinkė |
| nuo 1995 m. | Mažonų seniūnija |
Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestelio pavadinimas kilęs nuo šalia pratekančio Gramančios upelio vardo.
Šnekta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagramančio šnekta priklauso pietų žemaičiams raseiniškiams. Ją išsamiai aprašė Petras Jonikas knygoje „Pagramančio tarmė“, išleistoje 1939 m.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||
| 1902 m.[2] | 1923 m.sur.[3] | 1959 m.sur.[4] | 1970 m.sur.[5] | 1979 m.sur.[6] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 371 | 213 | 241 | 280 | 447 | ||
| 1980 m.[7] | 1986 m.[8] | 1989 m.sur.[9] | 2001 m.sur.[10] | 2011 m.sur.[11] | ||
| 450 | 531 | 586 | 569 | 434 | ||
| ||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Juozas Mažeika (1907–1976), vienas žymiausių Lietuvos operos solistų, gimė Pagramantyje.
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagramančio kultūros namai
Lietuvos tūkstantmečio parkas prie Pagramančio
Pagramančio atodanga
Pagramančio bažnyčios pastatų ansamblis
Pagramančio piliakalnis
Tiltas per Akmeną Pagramantyje
Naujininkų piliakalnis Naujininkų gatvėje
Pagramančio miestelis ir piliakalnis
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Pagramantis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 734 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Pagramantis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 402 psl.
- ↑ Kazys Misius, Algimantas Miškinis ir kt. Pagramantis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 265
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Pagramantis. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 154 psl.
- Trumpai apie Pagramantį Archyvuota kopija 2006-02-20 iš Wayback Machine projekto.
- Pagramančio vaizdai Archyvuota kopija 2007-02-17 iš Wayback Machine projekto.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
ŠILALĖ – 16 km Burkėnai – 7 km |
| |||||||||
| Didkiemis - 13 km |
|
||||||||||
| Sungailiškiai – 6 km MAŽONAI - 8 km TAURAGĖ – 16 km | |||||||||||
| |||||||||||||||||