Lauksargiai
 | ||
|---|---|---|
  Lauksargiai |
||
| Koordinatės | 55°12′29″š. pl. 22°10′08″r. ilg. / 55.208°š. pl. 22.169°r. ilg.Koordinatės: 55°12′29″š. pl. 22°10′08″r. ilg. / 55.208°š. pl. 22.169°r. ilg. | |
| Apskritis |  Tauragės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Tauragės rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Lauksargių seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 622 (2011 m.) | |
|
vok. Laugszargen | ||
Lauksargiai – kaimas Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, prie magistralinio kelio A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas , 9 km į pietvakarius nuo Tauragės. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.
Yra geležinkelio stotis, biblioteka, koplyčia, globos namai, paštas (LT-73010), Lauksargių evangelikų liuteronų bažnyčia. Netoliese buvo Oplankio dvaras.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimas įsikūręs Vilkyškių kalvagūbryje, tarp Vilkos ir Jūros upių. Naftos telkinys.
Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą] | |||||||||||
|
TAURAGĖ – 10 km Butkeliai – 7 km |
| |||||||||
| Šakiai – 6 km |
|
||||||||||
| Griežpelkiai I – 4 km PAGĖGIAI – 21 km |
|||||||||||
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šalia Lauksargių yra buvęs Oplankio dvaras. 1857 m. pastatyta Lauksargių evangelikų liuteronų bažnyčia, 1887 m. perstatyta; Lauksargiai – evangelikų liuteronų parapijos centras. 1864 m. įsteigta parapija. XIX a. pabaigoje pro gyvenvietę nutiestas Klaipėdos-Tilžės geležinkelis. Kaimas buvo Kauno gubernijos pakraštyje. 1912 m. birželio 30 d. buvo įsteigta jaunimo draugija „Žiedas“, vėliau jaunųjų ūkininkų ratelis. Iki Pirmojo pasaulinio karo buvo Vokietijos muitinė ir valstybės sienos su Rusija perėjimo punktas. XIX a. pabaigoje per Lauksargius iš Tilžės buvo slapta gabenama draudžiamoji lietuviška spauda.
1932 m. įsteigta pradžios mokykla, 1956–1994 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 1994 m. Lauksargių pagrindinė mokykla.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui vokiečiai Lauksargiuose įsteigė koncentracijos stovyklą. 1950–1995 m. apylinkės centras, 1950–1992 m. tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.[2]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. pabaiga | ? | Kauno gubernija |
| 1950–1995 m. | Lauksargių apylinkės centras | Tauragės rajonas |
| 1995– | Lauksargių seniūnijos centras | Tauragės rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||
| 1871 m. | 1885 m. | 1905 m. | 1910 m. | 1959 m.sur.[3] | 1970 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 248 | 196 | 600 | 681 | 574 | 534 | ||
| 1978 m.[4] | 1979 m.sur. | 1985 m.[5] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
| 506 | 474 | 646 | 635 | 700 | 622 | ||
| |||||||
- Žymūs žmonės
Kaime gimė:
- Vytautas Juščius, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras.
Šnekta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lauksargių šnekta priklauso žemaičių raseiniškių tarmei. Ją 1970 m. išsamiai aprašė L. Poženčiūtė.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ Lauksargiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 615 psl.
- ↑ Lauksargiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 301 psl.
- ↑ Lauksargiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 391 psl.
- ↑ Lauksargiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 491 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lauksargiai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 713 psl.
- Lauksargiai iš oro 1945.01.16
Batakiai · Gaurė · Lauksargiai · Mažonai · Pagramantis · Sartininkai · Skaudvilė · Tauragė · Žygaičiai
