Lauksargiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lauksargiai
{{#if:270
Kaimo užrašas
Lauksargiai
Lauksargiai
55°12′32″š. pl. 22°09′54″r. ilg. / 55.209°š. pl. 22.165°r. ilg. / 55.209; 22.165 (Lauksargiai)Koordinatės: 55°12′32″š. pl. 22°09′54″r. ilg. / 55.209°š. pl. 22.165°r. ilg. / 55.209; 22.165 (Lauksargiai)
Apskritis Tauragės apskrities vėliava Tauragės apskritis
Savivaldybė Tauragės rajono savivaldybės vėliava Tauragės rajono savivaldybė
Seniūnija Lauksargių seniūnija
Gyventojų (2021) 485
Vikiteka Lauksargiai
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Laũksargiai
Kilmininkas: Laũksargių
Naudininkas: Laũksargiams
Galininkas: Laũksargius
Įnagininkas: Laũksargiais
Vietininkas: Laũksargiuose
Istoriniai pavadinimai vok. Laugszargen

Lauksargiai – kaimas Tauragės rajono savivaldybėje, prie magistralinio kelio  A12  Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas , 9 km į pietvakarius nuo Tauragės. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra biblioteka, koplyčia, globos namai, paštas (LT-73010), Lauksargių evangelikų liuteronų bažnyčia, buvusi Lauksargių geležinkelio stotis. Netoliese buvo Oplankio dvaras.

Kaimas įsikūręs Vilkyškių kalvagūbryje, tarp Vilkos ir Jūros upių. Naftos telkinys.

Kultūros centras

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1547 m. Martynas Mažvydas lauksargiais mini mitologines būtybes. Manoma, kad jos galėjo būti garbinamos kaip dirbamą lauką globojančios dvasios (lauko sargai).[2] Anksčiau manyta, kad tai buvusi viena mitologinė būtybė – Lauksargis (dirbamų laukų globėjas ir saugotojas).[3]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Krauß & Comp. gamybos lokomotyvo 4559/1901 traukiamas sąstatas perkrovimo stotelėje Lauksargiuose (1915 m. vasara)

Šalia Lauksargių yra buvęs Oplankio dvaras. 1857 m. pastatyta Lauksargių evangelikų liuteronų bažnyčia, 1887 m. perstatyta; Lauksargiai – evangelikų liuteronų parapijos centras. 1864 m. įsteigta parapija. XIX a. pabaigoje pro gyvenvietę nutiestas Klaipėdos–Tilžės geležinkelis, pastatyta Lauksargių geležinkelio stotis, kaimas ir dvaras priklausė Tilžies apskričiai, veikė pašto ir telegrafo stotis.[4] XIX a. pabaigoje per Lauksargius iš Tilžės buvo slapta gabenama draudžiamoji lietuviška spauda.

1912 m. birželio 30 d. buvo įsteigta jaunimo draugija „Žiedas“, vėliau jaunųjų ūkininkų ratelis. Iki I pasaulinio karo buvo Vokietijos muitinė ir valstybės sienos su Rusija perėjimo punktas. I pasaulinio karo metais buvo nutiestos siaurojo geležinkelio linija į Kelmę ir plačiojo geležinkelio – į Šiaulius.

1932 m. įsteigta pradžios mokykla, 1956–1994 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 1994 m. Lauksargių pagrindinė mokykla.

Prasidėjus II pasauliniam karui vokiečiai Lauksargiuose įsteigė koncentracijos stovyklą. 1950–1992 m. buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.[5] 2017 m. patvirtintas Lauksargių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. pabaiga ? Tilžės apskritis
1950–1954 m. Lauksargių apylinkės centras Pagėgių rajonas
1954–1961 m. Griežpelkių apylinkė
1961–1962 m. Lauksargių apylinkės centras
1962–1995 m. Tauragės rajonas
1995– Lauksargių seniūnijos centras Tauragės rajono savivaldybė

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1871 m. ir 2021 m.
1871 m.[6] 1885 m.[7] 1905 m.[8] 1910 m.[9] 1959 m.sur.[10] 1970 m.sur.[11] 1978 m.[12]
248 196 600 681 574 534 506
1979 m.sur.[13] 1985 m.[14] 1989 m.sur.[15] 2001 m.sur.[16] 2011 m.sur.[17] 2021 m.sur.[18] -
474 646 635 700 622 485 -


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaime gimė:

Šnekta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lauksargių šnekta priklauso žemaičių raseiniškių tarmei. Ją 1970 m. išsamiai aprašė L. Poženčiūtė.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ Laukasargiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-08-05).
  3. ↑ Algimantas Semaška. „Pasižvalgymai po Lietuvą“ (trečias papildytas ir atnaujintas leidimas). – Vilnius, „Algimantas“, 2005. // psl. 552
  4. ↑ Laugszargen. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 105 psl. (lenk.)
  5. ↑ Lauksargiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 615 psl.
  6. ↑ Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
  7. ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1885 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1888 // psl. 2–18.
  8. ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
  9. ↑ Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
  10. ↑ Lauksargiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 301 psl.
  11. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  12. ↑ Lauksargiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 391 psl.
  13. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  14. ↑ Lauksargiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 491
  15. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  16. ↑ Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  17. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  18. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ž • A • R
Svarbiausios gyvenvietės Tauragės rajono savivaldybėje
Miestai
Miesteliai
Seniūnijų centrai
Herbinės gyvenvietės
· Batakiai (2006) · Gaurė (2004) · Lauksargiai (2017) · Mažonai (2005) · Pagramantis (2010) · Sartininkai (2011) · Skaudvilė (2005) · Tauragė (1997) · Žygaičiai (2005)
Kitos gyvenvietės

Aplinkinės gyvenvietės

TAURAGĖ – 10 km
Butkeliai – 7 km
Šakiai – 6 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Griežpelkiai I – 4 km
PAGĖGIAI – 21 km
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Lauksargiai&oldid=7020225"