Žygaičiai
- Apie kaimą Šiaulių rajone žr. Žygaičiai (Šiauliai).
| Žygaičiai | ||
|---|---|---|
| ||
  Žygaičiai |
||
| 55°18′43″š. pl. 22°01′55″r. ilg. / 55.312°š. pl. 22.032°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Tauragės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Tauragės rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Žygaičių seniūnija | |
| Gyventojų | 426 | |
 Vikiteka |
Žygaičiai | |
Žygaičiai – miestelis Tauragės rajono savivaldybės šiaurės vakaruose, prie kelio 199 Tauragė–Žygaičiai–Vainutas . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Žygaičių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (pastatyta 1861 m.), Žygaičių gimnazija, biblioteka, paštas (LT-73017), bendruomenės centras (kaimo bendruomenė „Žygava“). Žygaičiuose buvęs 1893 m. statytas koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu ir Šv. Jurgio skulptūra. Dabar miestelyje yra kitas koplytstulpis su to paties šventojo skulptūra, 1987 m. jis atnaujintas. Žygaičių pakraštyje yra 1936 m. statyta trikampio plano koplytėlė su trimis nišomis. Miestelyje yra XIX a. pirmoje pusėje įkurtos Žygaičių kapinės.
Pro miestelį teka Ežeruona (didžiausias dešinysis Jūros intakas), čia į ją įteka kairysis intakas Balčia. Žygaičių dalis į šiaurę nuo Balčios paprastai vadinama Žygaičių kaimu (tarmiškai „soda“), o dalis piečiau – miesteliu. Pagal LSSR administracinį suskirstymą tai buvo Žygaičių kaimas ir Žygaičių miestelis.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žygaičiai – asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo pavardės Žygaitis.[2]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žygaičiai minimi nuo 1561 m., tada kaimui priklausė 17 valakų žemės, jame buvo 15 kiemų ir viena smuklė. Pirmoji medinė Romos katalikų bažnyčia pastatyta 1608 m.,[3] antroji, taip pat medinė, pastatyta 1785 m., kurią XIX a. viduryje sudegino žaibas, o 1861 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia.
1863 m. įkurta valdiška pradžios mokykla, joje mokėsi 58 vaikai. Spaudos draudimo laikotarpiu Žygaičiai, būdami pasienio gyvenviete, buvo svarbus knygų gabenimo centras – knygos iš Tilžės gabenamos čia, laikomos kunigo Norvaišos namuose ir toliau gabenamos į Kauną bei kitur. XIX a. pabaigoje Žygaičiai buvo kaimas Raseinių apskrities Sartininkų valsčiuje.[4]
XX a. tarpukariu Žygaičiai buvo valsčiaus centras (1937–1950 m.), veikė kooperatyvas, smulkaus kredito draugija, šaulių, pavasarininkų, Lietuvos tautininkų sąjungos, Jaunosios Lietuvos skyriai.[5] 1931 m. vasarą prie Ežeruonos upelio gyvuliai, eidami į upelį gerti vandens, nuspardė krantą ir ties Žygaičių klebonija po liūties klebonas aptiko skulptūrą, kuri pavadinta „Žygaičių liūtu“ (pagaminta 1231 m., saugoma Čiurlionio dailės muziejuje.[6]
Pokario metais apylinkėse veikė Kęstučio apygardos, Butigeidžio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.
LTSR metais buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.
2005 m. patvirtintas Žygaičių herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. | Sartininkų valsčius | Raseinių apskritis |
| 1919–1937 m. | Tauragės apskritis | |
| 1937–1950 m. | Žygaičių valsčiaus centras | |
| 1950–1995 m. | Žygaičių apylinkės centras | Tauragės rajonas |
| 1995– | Žygaičių seniūnijos centras | Tauragės rajono savivaldybė |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1640 ir 1738 m. Žygaičiuose gyveno tik 5 šeimos, 1866 m. – 205 gyventojai. 1923 m. kaime buvo 298 gyventojai, 43 sodybos, nebuvo žydų, kelios parduotuvės ir amatų dirbtuvės, smulkaus kredito draugija. Gyvenvietės planas – linijinis.
 | ||||||||
| 1866 m. | 1902 m.[7] | 1923 m.sur.[8] | 1959 m.sur.[9] | 1970 m.sur.[10] | 1979 m.sur.[11] | 1983 m.[12] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 205 | 245 | 298 | 357 | 465 | 598 | 597 | ||
| 1987 m.[13] | 1989 m.sur.[14] | 1992 m. | 2001 m.sur.[15] | 2011 m.sur.[16] | 2021 m.sur.[17] | - | ||
| 711 | 665 | 670 | 643 | 542 | 426 | - | ||
| ||||||||
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Jonas Adomaitis (1919–1991), vargonininkas, chorvedys, pedagogas.
- Leonas Klumbys (1921–2010), neurochirurgas, Kauno medicinos universiteto profesorius.
- Kastytis Beitas (1962–2015), biologas, biochemikas, stalo žaidimų, viktorinų entuziastas.
Radiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestelyje, Ežeruonos pakrantėje, 1932 m. rastas lobis[18] – puodas su sidabriniais ir variniais pinigais. Viena moneta buvo Vladislavo IV (1647 m.), viena – 1626 m. Zalcburgo taleris, likusios – lenkiškos ir lietuviškos.
Šalia statomos klebonijos buvo rasta akmeninė liūto skulptūrėlė. Taip pat Žygaičių apylinkėse rastas žalvarinis baltiško tipo įmovinis kirvis.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Kryžkelės koplytėlė vakarinėje Žygaičių dalyje -
Ežeruona prie Žygaičių bažnyčios -
Bendruomenės centras -
Gediminaičių stulpai kryžkelėje
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 517 p.
- ↑ „Tauragės rajono savivaldybė - Žygaičių seniūnija“. taurage.lt. 2015-09-02. Suarchyvuota iš originalo 2016-04-29. Nuoroda tikrinta 2016-04-29.
- ↑ Żygajcie. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 889 psl. (lenk.)
- ↑ Žygaičiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014. 761 psl.
- ↑ Į Tauragę sugrįžo garsioji Žygaičių liūto skulptūra. 2017-11-04, Taurageszinios.lt (tikrinta 2023-06-24).
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Žygaičiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 912 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Žygaičiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 526 psl.
- ↑ Žygaičiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 674
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ Edmundas Mažrimas. Archeologiniai lobiai // Tauragės kurjeris, 2008-11-05
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Žygaičių kaimo bendruomenė
- Žygaičiai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 241 psl.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Visbarai – 9 km |
| |||||||||
| VAINUTAS – 14 km Draudeniai – 3 km |
|
||||||||||
| Aukštupiai – 6 km TAURAGĖ – 22 km | |||||||||||
| |||||||||||||||||