Žygaičiai

Apie kaimą Šiaulių rajone žr. Žygaičiai (Šiauliai).

Žygaičiai

Koordinatės

55°18′50″š. pl. 22°01′52″r. ilg. / 55.314°š. pl. 22.031°r. ilg.Koordinatės: 55°18′50″š. pl. 22°01′52″r. ilg. / 55.314°š. pl. 22.031°r. ilg.

Apskritis

Tauragės apskritis

Savivaldybė

Tauragės rajono savivaldybė

Seniūnija

Žygaičių seniūnija

Gyventojų skaičius

542 ^{(2011 m.)}

Vikiteka

ŽygaičiaiVikiteka

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)^[1]
Vardininkas:	Žygáičiai
Kilmininkas:	Žygáičių
Naudininkas:	Žygáičiams
Galininkas:	Žygáičius
Įnagininkas:	Žygáičiais
Vietininkas:	Žygáičiuose

Žygaičiai – miestelis Tauragės rajono šiaurės vakaruose, prie kelio 199 Tauragė–Žygaičiai–Vainutas . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Yra Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (pastatyta 1861 m.), Žygaičių gimnazija, biblioteka, paštas (LT-73017), bendruomenės centras (kaimo bendruomenė „Žygava“). Pro miestelį teka Ežeruona (didžiausias dešinysis Jūros intakas), čia į ją įteka kairysis intakas Balčia.

Žygaičių dalis į šiaurę nuo Balčios paprastai vadinama Žygaičių kaimu (tarmiškai „soda“), o dalis piečiau – miesteliu. Pagal LSSR administracinį suskirstymą tai buvo Žygaičių kaimas ir Žygaičių miestelis.

Žygaičiuose buvęs 1893 m. statytas koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu ir Šv. Jurgio skulptūra. Dabar miestelyje yra kitas koplytstulpis su to paties šventojo skulptūra, 1987 m. jis atnaujintas. Žygaičių pakraštyje yra 1936 m. statyta trikampio plano koplytėlė su trimis nišomis. Miestelyje yra XIX a. pirmoje pusėje įkurtos kapinės.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žygaičių bažnyčia

Žygaičiai minimi nuo 1561 m., tada kaimui priklausė 17 valakų žemės, jame buvo 15 kiemų ir viena smuklė. Pirmoji medinė Romos katalikų bažnyčia pastatyta 1608 m.,^[2] antroji, taip pat medinė, pastatyta 1785 m., kurią XIX a. viduryje sudegino žaibas, o 1861 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia.

1863 m. įkurta valdiška pradžios mokykla, joje mokėsi 58 vaikai. Spaudos draudimo laikotarpiu Žygaičiai, būdami pasienio gyvenviete, buvo svarbus knygų gabenimo centras – knygos iš Tilžės gabenamos čia, laikomos kunigo Norvaišos namuose ir toliau gabenamos į Kauną bei kitur.

Tarpukariu Žygaičiai buvo valsčiaus centras (1937–1950 m.), veikė kooperatyvas, smulkaus kredito draugija, šaulių, pavasarininkų, Lietuvos tautininkų sąjungos, Jaunosios Lietuvos skyriai.^[3]

LTSR metais buvo Žygaičių apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė.

2005 m. patvirtintas Žygaičių herbas.^[4]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1640 ir 1738 m. Žygaičiuose gyveno tik 5 šeimos, 1866 m. – 205 gyventojai. 1923 m. kaime buvo 298 gyventojai, 43 sodybos, nebuvo žydų, kelios parduotuvės ir amatų dirbtuvės, smulkaus kredito draugija. Gyvenvietės planas – linijinis.

Demografinė raida tarp 1866 m. ir 2011 m.

1866 m.

1902 m.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.^[5]

1979 m.^sur.

205

245

298

357

465

598

1983 m.^[6]

1987 m.^[7]

1989 m.^sur.

1992 m.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

597

711

665

670

643

542

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jonas Adomaitis (1919–1991), vargonininkas, chorvedys, pedagogas.
Leonas Klumbys (1921–2010), neurochirurgas, Kauno medicinos universiteto profesorius.

Radiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestelyje, Ežeruonos pakrantėje, 1932 m. rastas lobis^[8] – puodas su sidabriniais ir variniais pinigais. Viena moneta buvo Vladislavo IV (1647 m.), viena – 1626 m. Zalcburgo taleris, likusios – lenkiškos ir lietuviškos.

Šalia statomos klebonijos buvo rasta akmeninė liūto skulptūrėlė.

Taip pat Žygaičių apylinkėse rastas žalvarinis baltiško tipo įmovinis kirvis.