Venecija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Venecija
it. Venezia
   CoA Città di Venezia.gif      Flag of Republic of Venice.png   
Wenecja Canal Grande.JPG

Venecija
45°26′00″N 12°19′00″E / 45.433333°N 12.316667°E / 45.433333; 12.316667 (Venecija)Koordinatės: 45°26′00″N 12°19′00″E / 45.433333°N 12.316667°E / 45.433333; 12.316667 (Venecija)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Italijos vėliava Italija
Regionas: Venetas Venetas
Provincija: Venecijos provincija
Įkūrimo data: 451 m.
Meras: Massimo Cacciari
Gyventojų (2007): 270 800
Plotas: 412,54 km²
Tankumas (2007): 656 žm./km²
Tinklalapis: [1]
Commons-logo.svg Vikiteka: VenecijaVikiteka
Kirčiavimas: Venècija
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 394

Venecija – miestas šiaurės rytų Italijoje, Venecijos įlankos (Adrijos jūra) sudarytoje lagūnoje, išsidėstęs salelėse. Veneto regiono sostinė. Miestas yra didelis turistų traukos centras, visų pirma dėl unikalių savo kanalų.

Venecija iš paukščio skrydžio

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Venecijos respublika.

Venecijos miestas įkurtas V amžiuje, nuo XIII a. tapo svarbiu jūrų uostu ir iki XV a. turėjo didžiulę įtaką šiaurės Italijoje ir rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje, daug kolonijų, garsėjo savo pirkliais ir amatais. Palaipsniui Venecija savo įtaką prarado (ypač dėl turkų antpuolių), o 1797 m. pateko į Austrijos valdžią. Prie Italijos karalystės Venecija prijungta 1866 m.

Nuo 1987 m. Venecija įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

V a. pr. m. e. Adrijos jūros pakrantes užėmė ilyrų gentis venetai. Senovės romėnai pavadino šią teritoriją venetų vardu, o kai 451 m. iš žvejų kaimelių čia susikūrė miestas, jam ir teko vardas Venetia.

Miestai partneriai[taisyti | redaguoti kodą]

Susisiekimas[taisyti | redaguoti kodą]

Venecijos gondolos

Venecija žymi visame pasaulyje dėl savo kanalų. Ji pastatyta ant žemų, dumblinų Adrijos jūros vandenų, kurie reguliariai patvinsta. Miestas turi 118 salelių ir apie 150 kanalų. Salos, ant kurių stovi miestas, yra sujungtos apie 400 tiltais. Senamiestyje tiltai naudojami kaip keliai, o visas transportas yra ant vandens arba ant kojų. XIX a. Venecijoje pastatyta geležinkelio stotis. Venecija yra didžiausias Europos miestas, kuris pasižymi mažiausiu automobilių skaičiumi.

Klasikinė Venecijos valtis yra gondola. Tačiau šiuo metu gondolomis naudojasi tik turistai arba gyventojai vestuvių ar kitų švenčių proga. Neatsiejama Venecijos dalis gondolos tapo nuo XI amžiaus. Grakštaus korpuso, plokščiadugnis laivelis labai tinka plaukioti siaurais kanalais, o nežymus pirmagalio išlenkimas atsveria irkluotojo jėgą ir neleidžia gondolai sukinėtis ratais. 1562 m. buvo paskelbtas nutarimas, reikalaujantis visas gondolas dažyti juodai, kad gyventojai liautųsi demonstravę savo turtingumą. Ypatingomis progomis jos puošiamos gėlėmis.

Dauguma venecijiečių naudojasi vandens autobusais (itališkai vaporetti), kurie reguliariai plaukioja po miesto kanalus ir salas. Mieste taip pat yra labai daug privačių valtelių.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Galerija[taisyti | redaguoti kodą]

Venecijos panorama