Kauno kolegija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Koordinatės: 54°55′12″N 23°59′04″E / 54.92000°N 23.98444°E / 54.92000; 23.98444

Kauno kolegija
Kauno kolegija logo.jpg
Šūkis Šiuolaikiškos ir praktiškos studijos
Įkurtas 2000 m.
Tipas Valstybinė aukštoji mokykla
Direktorius Dr. Mindaugas Misiūnas
Fakultetai 4
Studentų ~8000
Vieta Kaunas, Pramonės pr. 20
Svetainė www.kaunokolegija.lt
Kauno kolegijos Studijų centras, Pramonės pr. 22A, Kaunas, 2016 m.
Kauno kolegija, 2010 m.
Vadybos ir ekonomikos fakulteto I rūmai ir Technologijų ir kraštotvarkos fakulteto I rūmai, Pramonės pr. 20, Kaunas
Vadybos ir ekonomikos fakultetas, II rūmai Gedimino g. 41, Kaunas
Vadybos ir ekonomikos fakultetas, III rūmai Puodžių g. 11, Kaunas
J.Vienožinskio menų fakultetas. Centriniai rūmai Mackevičiaus g. 27, Kaunas
Medicinos fakultetas, I rūmai Petrausko g. 15, Kaunas
Medicinos fakultetas, II rūmai Muitinės g. 15, Kaunas
Technologijų ir kraštotvarkos fakultetas, II rūmai Pramonės pr. 22, Kaunas
Vadybos ir ekonomikos fakulteto Druskininkų skyrius

Kauno kolegija – valstybinė aukštoji mokykla, teikianti aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą. Kauno kolegijai vadovauja dr. Mindaugas Misiūnas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kauno kolegija įsteigta 2000 m. rugsėjo 1 d., kai Lietuvoje atsirado binarinė aukštojo mokslo sistema.

Kauno kolegijoje 2000–2003 m. įkurti 7 fakultetai ir 2 skyriai Kauno mieste ir regionuose. 2000 m., sujungus Kauno technologijos ir Kauno ekonomikos aukštesniąsias mokyklas, įkurti Ekonomikos ir teisės, Technologijų, Verslo vadybos fakultetai bei Verslo vadybos fakulteto Druskininkų skyrius. 2001 m. į kolegijos sudėtį įjungtos dar dvi mokyklos – įkurti Sveikatos priežiūros (buvusi Kauno aukštesnioji medicinos mokykla) bei Justino Vienožinskio menų fakultetai (buvusi Kauno meno mokykla). 2002 m. Kauno aukštesnioji kraštotvarkos ir verslo mokykla reorganizuota į Kraštotvarkos fakultetą. 2003 m. prisijungė Kėdainių Jonušo Radvilos aukštesnioji mokykla ir Kauno aukštesnioji maisto pramonės mokykla – įkurtas Kėdainių Jonušo Radvilos fakultetas ir Tauragės skyrius].

2005 m. studijų kokybės vertinimo centras Kauno kolegijos veiklą įvertino teigiamai ir suteikė akreditaciją.

2007 m. Kauno kolegija gavo teisę sėkmingai baigusiems studijų programas teikti profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį žyminčius diplomus.

2011 metų analitinio savaitraščio „Veidas“ paskelbtame reitinge Kauno kolegija užėmė pirmąją vietą tarp Lietuvos valstybinių kolegijų. Reitinguojant buvo vertinama konsultacinė, taikomoji mokslo ir meno veikla, aukščiausi veiklos įvertinimai, akademinio personalo kvalifikacija, kolegijos tarptautiškumas, studijų programų įvairovė ir išskirtinumas, studijų sąlygos, studentų nuomonė, paklausa darbo rinkoje bei finansavimo struktūra.

Nuo gyvavimo pradžios (2000–2015 m.) Kauno kolegija darbo rinkai parengė daugiau kaip 22 tūkstančius specialistų.

Fakultetai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Studijų programos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kauno kolegija – valstybinė aukštojo mokslo įstaiga, rengianti technologijų, socialinių mokslų, biomedicinos, humanitarinių mokslų ir meno srities specialistus. Absolventams suteikiamas profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis.

Nuolatines studijas pasirinkę studentai išsilavinimą įgyja per 3 arba 3,5 metų laikotarpį.

Kauno kolegijoje siūloma daugiau kaip 40 studijų programų.

Biomedicinos mokslų studijų sritis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Agroverslų technologijos (NL, I)
  • Akušerija (NL)
  • Bendrosios praktikos slauga (NL)*
  • Biomedicinos diagnostika (NL)
  • Burnos higiena (NL)
  • Dantų technologija (NL)
  • Darnus ūkininkavimas (NL)
  • Dietetika (NL)
  • Ergoterapija (NL)
  • Farmakotechnika (NL)
  • Kineziterapija (NL)
  • Kosmetologija (NL)
  • Odontologinė priežiūra (NL)
  • Radiologija (NL)
  • Viešasis maitinimas (NL, I)

Fizinių mokslų studijų sritis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Informacinės finansų sistemos (NL)

Humanitarinių mokslų studijų sritis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Anglų kalba ryšiams su visuomene (gali būti su gretutine Verslo vadybos kryptimi) (NL, I)
  • Verslo anglų kalba (gali būti su gretutine Verslo vadybos kryptimi) (NL, I)

Meno studijų sritis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Aprangos dizainas (NL)
  • Dailės kūrinių konservavimas ir restauravimas (NL)
  • Dizainas (NL)
  • Fotografija (NL)
  • Įvaizdžio dizainas (NL)
  • Stiklo, keramikos, odos, tekstilės menas (NL)

Socialinių mokslų studijų sritis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Buhalterinė apskaita (NL, I)
  • Finansai (NL, I)
  • Ikimokyklinis ugdymas (NL, I)
  • Įstaigų ir įmonių administravimas (NL, I)
  • Kultūrinės veiklos organizavimas (I)
  • Logistika (NL, I)
  • Maisto pramonės verslo vadyba (NL)
  • Pardavimų vadyba (NL, I)
  • Socialinė pedagogika (I)
  • Socialinis darbas (NL, I)
  • Sporto vadyba (NL, I)
  • Teisė (NL, I)
  • Turizmo ir viešbučių vadyba (NL)*
  • Verslo vadyba (NL, I)

Technologijos mokslų studijų sritis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Automatinis valdymas (NL)*
  • Baldų ir medienos dirbinių gamyba (NL, I)
  • Geodezija (NL)
  • Infotronika (NL)
  • Interaktyvioji kartografija (NL)
  • Interjero baldų projektavimas (NL)
  • Kompiuterinių tinklų administravimas (NL, I)**
  • Leidybos ir spaudos technologijos (NL)
  • Maisto sauga ir kokybė (NL, I)
  • Maisto technologija (NL. I)
  • Multimedijos technologija (Nl, I)* **
  • Reklamos technologijos (NL)
  • Želdiniai ir jų dizainas (NL, I)

NL – nuolatinės studijos; I – ištęstinės studijos; *- programą galima studijuoti anglų kalba; **– ištęstinės studijos organizuojamos vakarais; ***-šioje studijų programoje dėstoma tik viena užsienio kalba (anglų).

Praktinis parengimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Institucijoje vadovaujamasi teorinių žinių ir praktinių įgūdžių derme.

Studijų programose didelis dėmesys skiriamas studentų praktinių įgūdžių lavinimui.

Praktikos atliekamos pačioje kolegijoje (laboratorijose, praktinio mokymo firmose, spaustuvėje) ir už jos ribų (įvairiose Lietuvos ir užsienio verslo organizacijose, gydymo įstaigose, mokyklose).

Darbdaviai dalyvauja rengiant naujas ar atnaujinant esamas studijų programas, įgyvendinant bendrus projektus, organizuojant studentų praktikas. Taip pat darbdaviai vertina studentų baigiamuosius darbus.

Dalis studentų įsidarbina praktikų metu. Priklausomai nuo studijų programos, pirmaisiais metais po studijų pagal įgytą specialybę įsidarbina nuo 56 iki 100 procentų laidos absolventų, kiti tęsia magistrantūros studijas Lietuvos ir užsienio universitetuose.

Tarptautiškumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos valstybinių kolegijų statistikos duomenimis, daugiausia dalinėms studijoms ar praktikai į užsienio šalių aukštąsias mokyklas ir įmones išvyksta Kauno kolegijos studentų.

Kauno kolegija bendradarbiauja su daugiau kaip 150 užsienio aukštųjų mokyklų iš 33 pasaulio šalių: tarp kolegijos studentų populiariausios dalinės studijos Suomijoje, Danijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse.

Studentai gali atlikti praktikas užsienyje – dažniausiai pasisemti patirties vykstama į įmones Olandijoje, Graikijoje, Kipre, Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse.

Kauno kolegijos Studentų atstovybė (KKSA)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visi KKSA padaliniai tiek atstovauja studentų interesus, tiek stengiasi gerinti studijų kokybę ir rūpinasi studentų laisvalaikiu. Komanda mėgsta dinamiką – nuolat juda į priekį, ieško naujų sprendimų, padedančių atkreipti dėmesį į studentams ir dėstytojams rūpimus dalykus. Tai linksmas, veiklus ir, svarbiausia, didelis studentiškas kolektyvas, kuris atkakliai siekia užsibrėžtų tikslų.

KKSA yra jauni, ambicingi, todėl jų veikla nuolat susidomi ir gretas papildo nauji nariai. Žinoma, KKSA taip pat susiduria ir su iššūkiais, įvairiomis kliūtimis, o sėkmingai įveikdami viską džiaugiasi ir dalinasi savo pasiektais rezultatais. Ši studentų atstovybė stengiasi kuo geriau atstovauti Kauno kolegijos studentų interesus ir padėti formuoti gerą kolegijos įvaizdį, išlaikyti tradicijas jos viduje bei už jos ribų.

Saviraiška[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sporto mėgėjams Kauno kolegijoje skirtos sporto salės, lauko aikštynas, baseinas, kultūros mylėtojai gali vaidinti teatre ar dainuoti chore. Į žurnalistų gretas kviečia įsijungti žurnalas „Siena“, į kino mėgėjų gretas – klubas „Kauno kolegijos anoniminiai kino fanai“, besidomintys technologijomis gali tapti „Roboklubo“ nariais.

Organizuojami studentiški renginiai: mados šou „Apkalbos“, profesinio meistriškumo konkursai – „Grožio metamorfozės“, „Masažo čempionatas“, meno plenerai, kompiuterinių žaidimų turnyrai, robotų varžybos, verslo dienos ir kt.

Kauno kolegijoje veikia fakultetų alumni draugijos.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka