Jurbarkas

Jurbarkas
Magdeburgo teisių 400-ųjų metinių šventė
Jurbarkas 55°š. pl. 25°r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Tauragės apskritis
Savivaldybė	Jurbarko rajono savivaldybė
Įkūrimo data	1259
Meras	Ričardas Juška
Gyventojų (2011)	12 510
Plotas	13,28 km²
Tankumas (2011)	942 žm./km²
Altitudė	29 m
Pašto kodas	LT-74001
Vikiteka	Jurbarkas
Vietovardžio kirčiavimas (3a kirčiuotė) Vardininkas: Jùrbarkas Kilmininkas: Jùrbarko Naudininkas: Jùrbarkui Galininkas: Jùrbarką Įnagininkas: Jùrbarku Vietininkas: Jurbarkè
rus. Юрбургъ

Jurbarkas – miestas vidurio Lietuvoje, Tauragės apskrityje, dešiniajame Nemuno krante, nuo Tauragės nutolęs 45 km į pietryčius, nuo Kauno – 86 km į vakarus. Jurbarko rajono savivaldybės centras, Jurbarko miesto seniūnija. Urbanistikos paminklas.

Mieste stovi Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčia (nuo 1907 m.), Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčia, buvusi pravoslavų Jurbarko cerkvė (XIX a. pabaiga), Vytauto paminklas, kultūros rūmai, paštas (LT-74001), krašto istorijos muziejus (Jurbarko dvaro teritorijoje, Vinco Grybo muziejus (įkurtas 1958 m., memorialinė sodyba), turizmo informacijos centras, rajono centrinė ligoninė. Senosios kapinės yra miesto centre, naujosios – pietvakariuose (Kalnėnuose).

Istorija

Jurbarko medinė sinagoga 1872 m. Mykolo Elvyro Andriolio paveikslas

Jurbarko senamiestyje (rekonstruojant Kauno gatvę) rasta moters, palaidotos IV–V amžiuje, kapavietė: žalvarinio apgalvio fragmentas, likęs tik po kaukole, bei apyrankės.

Pirmą kartą Jurbarkas minimas 1259 m. Petro Dusburgiečio kronikoje, kai Prūsijos ir Livonijos kryžiuočiai, atplaukę Nemunu, abiejų magistrų lygiomis lėšomis Karšuvos srityje, ant šv. Jurgio kalno (in terra Carsovie in monte Gergii) pastatė Georgenburgo pilį. Tai viena seniausių kryžiuočių pilių Lietuvoje, daug kartų minima ordinų kronikose. Vokiečių pilis pastatyta ant Bišpiliukų (Kalnėnų) piliakalnio. Kiek į šiaurės rytus, ant Bišpilio piliakalnio beveik tuo pat metu pilį pasistatė ir lietuviai.

1382 m. pavasarį puldamas kryžiuočių Jurgenburgo pilį Kęstutis pirmą kartą Lietuvos kariuomenės istorijoje panaudojo bombardas Kovos tarp lietuvių ir vokiečių pilių vyko iki XV amžiaus, kol po Žalgirio mūšio kryžiuočiai vietovę paliko.

Pasibaigus karams ėmė augti gyvenvietė. XIV a. Jurbarkas tapo karališkuoju dvaru, XV–XVI a. buvo prekybos centras su muitine prie Nemuno, XVI a. minimas Jurbarko valsčius. 1611 m. suteiktos Magdeburgo teisės ir Jurbarko herbas – trys lelijos raudoname skyde. XIX a. pastatyti dvaro rūmai.

1940 m. miestą nusiaubė gaisras, sudegė ~400 namų. 1946 m. rugpjūčio 3 d. Jurbarkas tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu pastatyta statybinių medžiagų gamykla (skaldos, žvyro, smėlio ruoša), prie jos įrengtas upių uostas. Taip pat buvo statybinių medžiagų kombinatas (gelžbetonio ir keramzito plokštės), pieninė, duonos kepykla. Pastatyti kultūros rūmai (architektai D. Greblikienė ir V. Šileika), veikė liaudies teatras, muzikos mokykla.

Dabartinė „Mažeikių nafta“ tuometiniuose planuose turėjo būti pastatyta būtent Jurbarke, jis turėjo tapti šimtatūkstantiniu miestu, bet dėl svarių priežasčių (viena iš jų – didelis miško ploto iškirtimas) tai nebuvo padaryta. Buvo pateiktas viešas inteligentijos protestas prieš naftos perdirbimo kombinato steigimą, labiausiai apeliuojant į tikriausiai pablogėsiančią Nemuno ir Kuršių marių ekologinę būklę.

1993 m. sugrąžintas istorinis Jurbarko herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. pabaiga – 1915 m.	Jurbarko valsčiaus centras
1915–1917 m.	?	Jurbarko apskrities centras
1918–1947 m.	Jurbarko valsčiaus centras	Raseinių apskritis
1947–1950 m.		Jurbarko apskrities centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas	Jurbarko rajono centras	Kauno sritis
1953–1995 m.
1995–2007 m.	–	Jurbarko rajono savivaldybės centras	Tauragės apskritis
2007–	Jurbarko miesto seniūnija

Pavadinimo kilmė

Miesto vardas nelietuviškas, sudarytas iš vokiško vardo Georg (graikiškos kilmės) ir bendrinio žodžio Burg („pilis, tvirtovė“) – Georgenburg. Vokiečių žemaičių tarmėje ši forma pavirto Jurgenborg, o lietuviai ilgainiui šį pavadinimą prisitaikę pagal savo kalbą ir nusistovėjo Jurbarkas.

Kultūra

Yra nemažai užsiėmimų: aktyvi skautų veikla, Jurbarko kultūros centras 2009 m. pripažintas geriausiu Lietuvoje aukščiausiosios kategorijos kultūros centru, jame veikia keli chorai, šokių kolektyvai, teatrai, įvairūs ansambliai. Yra sporto centras ir mokykla, Jurbarko rankininkai ir ypač orientacininkai yra pelnę daug apdovanojimų Lietuvoje ir užsienyje.

Švietimo ir ugdymo įstaigos

• Sodeikos meno mokykla
• Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazija
• 2 vidurinės mokyklos:
  • Jurbarko Naujamiesčio vidurinė mokykla
  • Vytauto Didžiojo vidurinė mokykla
• „Ąžuoliukas“
• „Nykštukas“
• Savivaldybės viešoji biblioteka

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1823 m. ir 2001 m.
1823 m.	1885 m.*	1897 m.sur.	1904 m.*	1923 m.sur.	1939 m.	1959 m.sur.
3 000	2 869	7 400	6 490	4 409	5 200	4 422
1970 m.sur.	1974 m.	1976 m.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	-
6 541	10 500	11 200	10 644	14 310	13 797	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

Paminklas Vytautui Didžiajam

• Vladas Baltrušaitis (1912–1975), operos solistas. Mokėsi Jurbarko gimnazijoje, vėliau ir gyveno Jurbarke. 1998 m. jo palaikai perlaidoti Jurbarko kapinėse.
• Antanas Giedraitis-Giedrius (1892–1977), rašytojas, pedagogas, dirbęs Jurbarke. Jo garbei pavadinta miesto gimnazija. 1979 m. jis išleido knygą „Mūsų Jurbarkas“.
• Konstantinas Glinskis (1886–1938), aktorius ir režisierius. Jo gimtajame name įkurta memorialinė ekspozicija.
• Elena Grinaveckienė (1928–1999), kalbininkė.
• Vincas Grybas (1890–1941), skulptorius, 1929–1941 m. gyvenęs Jurbarke. Išlikęs jo namas prie parko, kuriame įrengtas memorialinis muziejus, parke pastatytas paminklas (skulptorius V. Pleškūnas, architektas E. Budreika).
• Petras Paulaitis, pasipriešinimo judėjimo veikėjas, mokytojavo Jurbarke.
• Antanas Sodeika (1890–1979), dainininkas (baritonas), vargonininkas, pedagogas. Jo garbei pavadinta Jurbarko muzikos mokykla.
• Antanas Šabaniauskas (1903–1987), dainininkas, gimęs ir kurį laiką gyvenęs Jurbarke.
• Romualdas Marcinkus (1907–1944), lakūnas, oro žvalgas.
• Pranciškus Mikutaitis (1890–1988), tapytojas, skulptorius.
• Leonas Radus-Zenkavičius Lietuvos karinis veikėjas, generolas.
• William Zorach (1887–1966), skulptorius, tapytojas, rašytojas.
• Vytautas Žilius (1911–1961), muzikas.

Garbės piliečiai

• 1995 - Franz von Ostrowski (Xanten, Vokietija), už didžiulį indėlį organizuojant humanitarinę pagalbą Lietuvai.
• 1997 - Richard Durbin (East St. Louis, Ilinojus, JAV), JAV senatorius, kurio motina kilusi iš Jurbarko. Jurbarko ligoninėje įsteigė vaikų reanimacijos palatą.
• 2009 - Heinz Puttlitz (Vokietija), Berlyno kriminalinės policijos komisaras, vadovauja labdaros organizacijai „Berlyno policija padeda“, kuri nuo 1998 metų nuolat teikia labdarą ir socialinę paramą Jurbarko krašto žmonėms, įstaigoms, organizacijoms.
• 2009 – Jonas Kubilius, matematikas, VU rektorius, apdovanotas už išskirtinius nuopelnus Lietuvos Respublikai ir pasauliniam mokslui.
• 2009 - Aloyzas Zairys, ilgametis rajono vadovas, apdovanotas už svarų indėlį į Jurbarko krašto plėtrą.
• 2011 - Antanas Juozas Kazakevičius, 1990 - 1995 Jurbarko rajono tarybos pirmininkas, Lietuvos Samariečių Jurbarko krašto bendrijos pirmininkas.
• 2011 - Arnoldas Piročkinas, Profesorius habilituotas daktaras, kalbininkas, pedagogas.

Sportas

Futbolas

• SK Brig
• FK Mituva Jurbarkas
• SK Vulkanas

Lengvoji atletika

Jurbarke kasmet vyksta miesto vardo lengvosios atletikos tarptautinis čempionatas, kuriame sportininkai dažniausiai varžosi įvairių sprintų ir disko metimo rungtyse. 2003 m. čempionate užfiksuotas Lietuvos 300 m bėgimo nacionalinis rekordas.

Geografija

Jurbarkas iš paukščio skrydžio

Kauno gatvė

Jurbarkas įsikūręs prie Mituvos žiočių (mieste į ją įteka Imsrė). Pietvakarinės miesto dalys – Barkūnai ir Kalnėnai. Už 3 km į vakarus nuo miesto stūkso Bišpilio piliakalnis, vakariniame miesto pakraštyje – Smukučių šilelis ir Jurbarko tvenkinys. Piečiau Jurbarko, per Nemuną nutiestas Jurbarko tiltas (ilgiausias Lietuvoje automobilinis tiltas, pastatytas 1978 m.). Jurbarko parkas – architektūros paminklas. Į vakarus nuo miesto plyti Smalininkų-Viešvilės miškai.

Miestai partneriai

• Rynas, Lenkija
• Lakdalas, Belgija
• Nemanas, Rusija
• Bogensė, Danija
• Berlyno Lichtenbergo rajonas, Vokietija
• Krailsheimas, Vokietija

Literatūra

• Jurbarkas. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 568 psl.
• Jurbarkui – 750 metų: albumas (sud. Radeta Savickienė). – Kaunas: V3 studija, 2009. – 100 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-737-41-4

Nuorodos

Vikižodynas

• Apie Jurbarką