Imsrė
Imsrė | |
---|---|
Imsrė ties Jurbarku
| |
Ilgis | 20 km |
Baseino plotas | 49 km² |
Vidutinis debitas | 0,31 m³/s |
Ištakos | Jurbarko raj. |
Žiotys | Mituva |
Šalys | Lietuva |
Imsrė – upė Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje. Mituvos kairysis intakas. Jurbarko mieste prie Imsrės stūkso Bišpilio piliakalnis.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prasideda Naukaimio apylinkėse. Teka į pietvakarius lygiagrečiai su Nemunu per 3–5 km nuo jo. Įteka į Mituvą 0,4 km nuo jos žiočių, ties Jurbarku. Ilgis 20 km, baseino plotas 49 km².
Slėnis 150–200 m pločio, išryškėja nuo Imsrės ir Gudintakio santakos. Vaga nuo ištakos iki Juodupio žiočių reguliuota, plotis 5 m, gylis 1,0-1,5 m. Vidutinis nuolydis 2,25 m/km. Srovės greitis 0,1 m/s. Vidutinis debitas žiotyse 0,31 m³/s. Sausringomis vasaromis aukštupyje vaga išdžiūsta.[1]
Intakai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kairysis:
Dešinieji:
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Upėvardžio šaknis yra sr-, susijusi su „sroventi, srūti, sraunus“, o im- tai priešdėlis (*In-srė).[2] Taigi, Imsrė – „įsrūvanti upė“.
Įžymybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Imsrės kairiajame krante yra Bišpilio piliakalnis. Imsrės ir Mituvos santakoje stovi Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčia.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Algirdas Rainys. Imsrė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 21 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.