Jonas Kubilius (1921)
| Jonas Kubilius | |
|---|---|
| |
| Su Jurbarko garbės piliečio ženklu 2009 m. | |
| Gimė | 1921 m. liepos 27 d. Fermos, Eržvilko valsčius |
| Mirė | 2011 m. spalio 30 d. (90 metų) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Veikla | matematikas, jauniausias ir ilgiausiai pareigas ėjęs Vilniaus universiteto rektorius. |
| Žinomas (-a) už | Jono Kubiliaus premiją |
Jonas Kubilius (1921 m. liepos 27 d. Fermose, Eržvilko valsčiuje – 2011 m. spalio 30 d. Vilniuje) – matematikas, jauniausias ir ilgiausiai pareigas ėjęs Vilniaus universiteto rektorius.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė stambių ūkininkų Petro ir Petronėlės šeimoje. Tėvai iki sovietinės okupacijos turėjo 37 hektarų ūkį su mediniu malūnu. Šeimoje augo penki broliai, iš kurių Jonas buvo vyriausias.
1928–1932 m. mokėsi Rutkiškių pradžios mokykloje, 1932–1935 m. – Eržvilko progimnazijoje, 1935–1940 m. – Raseinių gimnazijoje. 1940–1943 ir 1945–1946 m. studijavo Vilniaus universitete, 1948–1951 m. – Leningrado universiteto aspirantūroje.
Jono Kubiliaus šeima tarybinės valdžios represuota — brolis Juozas 1948 m. nuteistas 25 metams lagerio, o motina ir brolis Antanas 1951 m. rudenį buvo ištremti į Krasnojarsko kraštą.
1944–1945 m. dirbo Eržvilko vidurinės mokyklos mokytoju, 1945–1948 m. – Vilniaus universiteto laboratorijos asistentu, 1946–1948 m. – VU parengiamųjų kursų direktoriumi, 1951–1958 m. – vyr. dėstytoju, docentu, 1958 m. – habilituotu daktaru, profesoriumi.
1958 m. paskirtas Vilniaus universiteto rektoriumi. Istoriko Arūno Streikaus teigimu, šį rėmęs Lietuvos TSR Mokslų akademijos prezidentas Juozas Matulis. Juo tapęs vykdė universiteto partinės organizacijos rekomendacijas kadrų klausimais atleisdamas kai kuriuos komunistų partijai neįtikusius dėstytojus.[1] Rektoriaus pareigose išbuvo iki 1991 m. 1961–1993 m. – katedros vedėjas. 1952–1962 m. – Lietuvos mokslų akademijos mokslinis bendradarbis, instituto direktoriaus pavaduotojas, sektoriaus vadovas, 1962–1992 m. – LMA prezidiumo narys. VU Tikimybių teorijos ir skaičių teorijos katedros profesorius.
Greifsvaldo, Prahos, Latvijos, Zalcburgo universitetų garbės daktaras, Santarvės fondo laureatas, Lietuvos matematikų draugijos prezidentas.
Mokslinio darbo kryptys – tikimybių teorija ir matematinė statistika, aritmetinių funkcijų reikšmių pasiskirstymas, analizinė ir tikimybinė skaičių teorija, matematikos istorija Lietuvoje.
1979–1989 m. TSRS Aukščiausiosios Tarybos, 1989–1990 m. – TSRS Liaudies deputatų suvažiavimo narys. 1992–1996 m. Seimo narys. Nuo 2001 m. sausio 27 d. – LSDP ir LDDP Jungtinio suvažiavimo LSDP tarybos narys.
2009 m. už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir pasauliniam mokslui suteiktas Jurbarko rajono savivaldybės garbės piliečio vardas.
Leidiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- „A. Baranauskas ir matematika“, Matematikos ir informatikos institutas, Vilnius, 2001 m.
- „Ribinės teoremos“ [mokomoji knygelė] – VU sp., Vilnius, 1998 m. – 192 p.
- „Tikimybių teorija ir matematinė statistika“ [vadovėlis resp. aukšt. m – klų matematikos spec.] – Mokslas, Vilnius, 1980 m. – 407 p.
- „Realaus kintamojo funkcijų teorija“ [vadovėlis respublikos aukšt. m – klų matem. specialybių studentams] – Mintis, Vilnius, 1970 m. – 284 p. (1996 m. 2-asis patais. ir papild. leid.)
