Birželio 29 d. – Petras Paulaitis, mokytojas, rezistencinių kovų dalyvis, teistas už už patriotinės ir religinės partizaninės spaudos leidybą bei jaunimo patriotinį ir religinį auklėjimą[2] (m. 1986 m.).
Rugsėjo 12 d. – Adolfas Jucys, lietuvių fizikas teoretikas bei matematikas, akademikas, vienas žymiausių XX a.Lietuvos mokslininkų. Geriausiai žinomas kaip vienas iš daugiaelektronių atomų teorijos kūrėjų[3] (m. 1974 m.).
Aleksejus Kosyginas, TSRS valstybės ir partinis veikėjas. TSRS Ministrų tarybos pirmininku buvo 16 metų - ilgiausiai per visą Rusijos carinę, tarybinę ir posttarybinę istoriją. Vyriausybės nariu (TSRS Liaudies komisarų taryba, TSRS Ministrų Taryba) buvo beveik 42 metus (nuo 1939 m. sausio 2 d. iki 1980 m. spalio 23 d.), būdamas: TSRS Ministrų Tarybos pirmininku, Pirmuoju pirmininko pavaduotoju, Pirmininko pavaduotoju (4 kartus), 5-kių TSRS ministerijų ministru, Valstybinio plano komiteto (GOSPLAN) pirmininku ir 2 kartus Valstybinio plano komiteto pirmininko pavaduotoju (TSRS ministro range) (m. 1980 m.).
Karl Rahner, SJ, vokiečių filosofas, katalikų teologas (m. 1984 m.).
Balandžio 24 d. – Willem de Kooning, tapytojas, tapęs XX a. penktajame dešimtmetyje populiariu abstrakčiojo ekspresionizmo stiliumi. Willem de Kooning atrado savo pripildytą gestų ir įtampos stilių, kaitaliojantį tarp abstrakčių ir galingų ikoninių figūrinių vaizdų. Kooningo tapymo stilius buvo abstraktusis ekspresionizmas, action painting ir Niujorko mokykla. Kiti tapytojai naudoję šiuos stilius: Jackson Pollock, Franz Kline, Arshile Gorky, Mark Rothko, Hans Hofmann, Robert Motherwell, Philip Guston, Clyfford Still ir daug kitų (m. 1997 m.).
Liepos 12 d. – Pablo Neruda, Čilės rašytojo Ricardo Eliecer Neftalí Reyes Basoaltoslapyvardis. Neruda šį slapyvardį pasirinko pagal čekų rašytojo ir poeto Jano Nerudos pavardę. Vėliau šis jo pseudonimas tapo legalia pavarde. Laikomas vienu didžiausių XX a. poetų, kūrusių ispanų kalba (m. 1973 m.).
Hansas Dženis, mokslininkas, gydytojas, filosofas, dailininkas, pianistas. Labiausiai žinomas kaip garso bangų vizualios raiškos tyrinėtojas, šiai sričiai suteikęs kimatikos pavadinimą (m. 1972 m.).
↑Wilno. Przewodnik krajoznawczy Juljusza Kłosa Prof. Uniwersytetu St. Batorego. Wydanie trzecie poprawione, Wydawnictwo Wileńskiego Oddziału Polskiego Towarzystwa Turystyczno-Krajoznawczego, Wilno 1937, s. 35