Pereiti prie turinio

Lavoriškės

Koordinatės: 54°42′32″š. pl. 25°38′20″r. ilg. / 54.709°š. pl. 25.639°r. ilg. / 54.709; 25.639 (Lavoriškės)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lavoriškės
{{#if:
Lavoriškės
Lavoriškės
Lavoriškės
54°42′32″š. pl. 25°38′20″r. ilg. / 54.709°š. pl. 25.639°r. ilg. / 54.709; 25.639 (Lavoriškės)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Vilniaus rajono savivaldybės vėliava Vilniaus rajono savivaldybė
Seniūnija Lavoriškių seniūnija
Gyventojų (2021) 522
Vikiteka Lavoriškės
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Lavóriškės
Kilmininkas: Lavóriškių
Naudininkas: Lavóriškėms
Galininkas: Lavóriškes
Įnagininkas: Lavóriškėmis
Vietininkas: Lavóriškėse
Istoriniai pavadinimai lenk. Ławaryszki[2], rus. Лаваришки[3]

Lavoriškės – kaimas Vilniaus rajono savivaldybėje, prie kelio  103  Vilnius–Polockas , 24 km į rytus nuo Vilniaus centro, 8 km nuo sienos su Baltarusija. Seniūnijos centras, Lavoriškių seniūnaitija. Stovi Lavoriškių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1906 m.), vidurinė ir pagrindinė mokyklos, biblioteka, paštas (LT-15032). Rytuose prie Lavoriškių yra sienos su Baltarusija perėjimo punktas (Lavoriškės-Kotlovka), pro kurį gali vykti visų rūšių transporto priemonės ir kelionės dokumentus turintys visų valstybių piliečiai.

Geografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į šiaurę nuo kaimo plyti Lavoriškių giria, į šiaurės rytus yra Baravykinės kraštovaizdžio draustinis, į šiaurės vakarus – Vilnios hidrografinis draustinis.

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimo smuklė tarpukaryje

Kaimo pietvakarinėje dalyje yra Lavoriškių piliakalnis. 1523 m. minimas Lavoriškių kaimas ir valsčius. XVI–XVII a. čia, pasitelkus Vilnios vandens energiją, buvo lydoma geležis. Per Lavoriškes ėjo Stepono Batoro traktas. XVII a. veikė popieriaus fabrikas. XVII a. pradžioje Lavoriškės tapo miesteliu (nuo 1959 m. – kaimas). 1642 m. pastatyta medinė bažnyčia, kuri per Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos karą sudegė. 1775 m. Vilniaus vyskupo rūpesčiu bažnyčia perstatyta. 1899–1906 m. pastatyta mūrinė Lavoriškių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, 1927 m. ji konsekruota; bažnyčioje išliko XVIII a. – XIX a. paveikslų, Slucko juostos dalis, žalvarinis varpas, išlietas 1774 m.

1655 m. Lavoriškės buvo sudegintos. XVIII a. pabaigoje veikė pradinė mokykla. 1863 m. rugpjūčio 28 d. prie Lavoriškių kovėsi Gustavo Čechovičiaus ir Karolio Jasevičiaus vadovaujami sukilėlių būriai. XIX a. Lavoriškės – Vilniaus apskrities miestelis, seniūnijos centras Mickūnų valsčiuje.[4][5]

1919 m. Lavoriškėse pradėjo veikti lenkiška keturmetė mokykla. Joje dirbo mokytoja A. Glinska. 1937 m. I Lenkijos maršalo Juzefo Pilsudskio garbei Vilniaus rajone pastatyta 100 mokyklų, tarp jų ir Lavoriškių vidurinė.

1950–1995 m. apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė. 1991 m. sausio 27 d. sovietų armija užpuolė ir sunaikino Lavoriškių pasienio postą. 2018 m. patvirtintas Lavoriškių herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1523 m. Lavoriškių valsčiaus centras ?
XVIII a. Lavoriškių seniūnijos centras ?
XIX a. – 1950 m. Mickūnų valsčius Vilniaus apskritis
1950–1959 m. Lavoriškių apylinkės centras Naujosios Vilnios rajonas
1959–1995 m. Vilniaus rajonas
1995– Lavoriškių seniūnijos centras Vilniaus rajono savivaldybė

Gyventojai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Demografinė raida tarp 1897 m. ir 2021 m.
1897 m.sur. 1905 m.[6] 1931 m.[7] 1959 m.sur.[8] 1970 m.sur.[9] 1978 m.[10] 1979 m.sur.[11]
176 48 202 213 272 363 388
1985 m.[12] 1989 m.sur.[13] 2001 m.sur.[14] 2006 m. 2011 m.sur.[15] 2021 m.sur.[16] -
445 545 585 571 621 522 -

Sportas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Lavoriškių bažnyčia
    Lavoriškių bažnyčia
  • Lavoriškių bažnyčia
    Lavoriškių bažnyčia
  • Lavoriškių bažnyčios bokštas
    Lavoriškių bažnyčios bokštas
  • Lavoriškių bažnyčios architektūra
    Lavoriškių bažnyčios architektūra
  • Lavoriškių reginys iš pietų
    Lavoriškių reginys iš pietų

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ Urzędowy wykaz polskich nazw geograficznych świata. Główny Urząd Geodezji i Kartografii, 2013, 172 psl.
  3. ↑ Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 3 psl.
  4. ↑ Ławaryszki (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 610 psl. (lenk.)
  5. ↑ Ławaryszki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 260 psl. (lenk.)
  6. ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  7. ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej. Tom I. Województwo wileńskie. Warszawa: Główny Urząd Statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938, 67 psl.
  8. ↑ Lavoriškės. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 305 psl.
  9. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  10. ↑ Lavoriškės. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 393 psl.
  11. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  12. ↑ Lavoriškės. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 494
  13. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  14. ↑ Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  15. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  16. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Lavariškės. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 199 psl.
Ž • A • R
Svarbiausios gyvenvietės Vilniaus rajono savivaldybėje
Miestai
Miesteliai
Seniūnijų centrai
Herbinės gyvenvietės
· Avižieniai (2023) · Buivydžiai I (2012) · Didžioji Riešė (2017) · Dūkštos (2024) · Kalveliai (2022) · Lavoriškės (2018) · Maišiagala (1994) · Marijampolis (2024) · Medininkai (2014) · Mickūnai (2013) · Nemenčinė (2004) · Nemėžis (2016) · Paberžė (2013) · Pagiriai (2024) · Rudamina (2016) · Rukainiai (2024) · Sudervė (2022) · Sužionys (2023) · Šilėnai (2015) · Zujūnai (2022)

Aplinkinės gyvenvietės

Buivydžiai – 17 km
MOSTIŠKĖS – 8 km
Uosininkai III – 3 km
MICKŪNAI – 9 km
VILNIUS – 25 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Kena – 8 km Petruliškės – 6 km
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Lavoriškės&oldid=6924952"