Sudervė

Koordinatės

54°46′52″š. pl. 25°05′38″r. ilg. / 54.781°š. pl. 25.094°r. ilg.Koordinatės: 54°46′52″š. pl. 25°05′38″r. ilg. / 54.781°š. pl. 25.094°r. ilg.

Apskritis

Vilniaus apskritis

Savivaldybė

Vilniaus rajono savivaldybė

Seniūnija

Sudervės seniūnija

Gyventojų skaičius

591 ^{(2018 m.)}

Vikiteka

SudervėVikiteka

* rus. Судерва, Котари^[1]

Vietovardžio kirčiavimas (3^b kirčiuotė)^[2]
Vardininkas:	Sudervė̃
Kilmininkas:	Sudervė̃s
Naudininkas:	Sùdervei
Galininkas:	Sùdervę
Įnagininkas:	Sùderve
Vietininkas:	Sudervėjè

Sudervė – kaimas Vilniaus rajone, į šiaurės vakarus nuo Vilniaus, 8 km nuo automagistralės A2 Vilnius–Panevėžys , prie Sudervėlės upės (Neries dešinysis intakas). Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos.

Įvažiuojant į Sudervę

Pakelės koplytėlė

Sudervės girininkija

Yra M. Zdziechovskio pagrindinė mokykla, pradinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-14016), Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1802 m., su XIX a. varpine), netoliese – Riešės ežeras, „Vilnojos“ akmens skulptūrų parkas (4 ha), prie Vilnojos ežero.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rašytiniuose šaltiniuose Sudervė minima 1493 m., tada čia buvo dvaras, o 1504 m.- valsčius.^[3] XVI a. 2 pusėje – seniūnija. 1594 m. Sudervė priskirta Vilniaus stačiatikių Švč. Trejybės brolijai, ši 1669 m. ją pardavė Vilniaus jėzuitų naujokynui. XVIII a. antrojoje pusėje Sudervę įgijęs Vilniaus vyskupas I. J. Masalskis 1782 m. pastatydino bažnyčią. 1783 m. įsteigta parapija. 1833 m. Sudervės dvaras atiteko vyskupui V. Volčackiui. 1873 m. buvo 11 namų. 1920–39 m. Sudervė priklausė Lenkijos užgrobtam Vilniaus kraštui. II pasaulinio karo laikotarpiu 1944 liepą per vadinamąją Aušros vartų operaciją Armijos Krajovos brigada Sudervėje sumušė Vokietijos kariuomenės radijo perėmimo stoties įgulą. SSRS okupacijos metais Sudervė buvo apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė. 1873 m. buvo 69, 1959 m. – 84, 1970 m. – 147, 1979 m. – 188, 1989 m. – 397, 2001 m. – 459 gyventojai.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ant kalvos – Švenčiausiosios Trejybės bažnyčios statinių kompleksas (XIX a.). Bažnyčia (1803–22, manoma, architektas kunigas L. Bortkevičius, remontuota 1852, architektas T. Tišeckis, 1876, 1883, 1903, 1927) rotondinė, kupolinė, su šešių kolonų žiedine dorėniškąja kolonada; fasadai klasicistinių formų, arkinėse nišose – 6 skulptūros (tarp jų – Jonas Evangelistas, Lukas Evangelistas, Šv. Petras, visos 1820, skulptorius I. Gulmanas). Viduje – XIX a. 1 pusės sienų ir kupolo tapyba, didžiojo altoriaus paveikslas (visų dailininkas N. Ylakavičius), yra 10 barokinių angeliukų skulptūrų (XVIII a. pabaiga), XIX a. paveikslų, vargonai, katalikų liturginių rūbų komplektas (XIX a. 2 pusė). Istorizmo stilistikos varpinė (1929, architektas J. Borovskis) ir tvora su vartais (XIX a. 2 pusė), jos rytinėje dalyje – koplytėlė su skulptūra. Dvaro sodybos fragmentai: klasicistiniai rūmai (XIX a. 1 pusė, 20 a. pradžioje iš dalies rekonstruoti), oficina (19 a. pabaiga–20 a. pradžia), rūsys (18 a. pabaiga–19 a.). Prie Vilnojos ežero – skulptūrų parkas Vilnoja (skulptūros eksponuojamos sausumoje ir ežere); jame ir 2010 iš Vilniaus perkelta modernistinė skulptūra Tauras (1974, skulptorius S. Šarapovas).

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1504 m.	Sudervės valsčiaus centras
1990–1995 m.	Sudervės apylinkės centras	Vilniaus rajonas
1995–	Sudervės seniūnijos centras	Vilniaus rajono savivaldybė