Sudervė
| Sudervė | ||
|---|---|---|
  Sudervė |
||
| Koordinatės | 54°46′48″š. pl. 25°05′13″r. ilg. / 54.780°š. pl. 25.087°r. ilg.Koordinatės: 54°46′48″š. pl. 25°05′13″r. ilg. / 54.780°š. pl. 25.087°r. ilg. | |
| Apskritis |  Vilniaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Vilniaus rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Sudervės seniūnija | |
| Gyventojų | 588 | |
 Vikiteka |
Sudervė | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Судерва, Котари[2], lenk. Suderwa | |
Sudervė – kaimas Vilniaus rajono savivaldybėje, į šiaurės vakarus nuo Vilniaus, 8 km nuo automagistralės A2 Vilnius–Panevėžys , prie Sudervėlės upės (Neries dešinysis intakas). Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos.
Yra M. Zdziechovskio pagrindinė mokykla, pradinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-14016), Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1802 m., su XIX a. varpine), netoliese – Riešės ežeras, „Vilnojos“ akmens skulptūrų parkas (4 ha), prie Vilnojos ežero.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rašytiniuose šaltiniuose Sudervė minima 1493 m., tada čia buvo dvaras, o 1504 m.- valsčius.[3] XVI a. 2 pusėje – seniūnija. 1594 m. Sudervė priskirta Vilniaus stačiatikių Švč. Trejybės brolijai, ši 1669 m. ją pardavė Vilniaus jėzuitų naujokynui. XVIII a. antrojoje pusėje Sudervę įgijęs Vilniaus vyskupas I. J. Masalskis 1782 m. pastatydino bažnyčią. 1783 m. įsteigta parapija. 1833 m. Sudervės dvaras atiteko vyskupui V. Volčackiui. 1873 m. buvo 11 namų. 1920–1939 m. Sudervė priklausė Lenkijos valdomam Vilniaus kraštui. II pasaulinio karo laikotarpiu 1944 liepą per vadinamąją Aušros vartų operaciją Armijos Krajovos brigada Sudervėje sumušė Vokietijos kariuomenės radijo perėmimo stoties įgulą. SSRS okupacijos metais Sudervė buvo apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė.
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ant kalvos – Švenčiausiosios Trejybės bažnyčios statinių kompleksas (XIX a.). Bažnyčia (1803–22, manoma, architektas kunigas L. Bortkevičius, remontuota 1852, architektas T. Tišeckis, 1876, 1883, 1903, 1927) rotondinė, kupolinė, su šešių kolonų žiedine dorėniškąja kolonada; fasadai klasicistinių formų, arkinėse nišose – 6 skulptūros (tarp jų – Jonas Evangelistas, Lukas Evangelistas, Šv. Petras, visos 1820, skulptorius I. Gulmanas). Viduje – XIX a. 1 pusės sienų ir kupolo tapyba, didžiojo altoriaus paveikslas (visų dailininkas N. Ylakavičius), yra 10 barokinių angeliukų skulptūrų (XVIII a. pabaiga), XIX a. paveikslų, vargonai, katalikų liturginių rūbų komplektas (XIX a. 2 pusė). Istorizmo stilistikos varpinė (1929, architektas J. Borovskis) ir tvora su vartais (XIX a. 2 pusė), jos rytinėje dalyje – koplytėlė su skulptūra. Dvaro sodybos fragmentai: klasicistiniai rūmai (XIX a. 1 pusė, 20 a. pradžioje iš dalies rekonstruoti), oficina (19 a. pabaiga–20 a. pradžia), rūsys (18 a. pabaiga–19 a.). Prie Vilnojos ežero – skulptūrų parkas Vilnoja (skulptūros eksponuojamos sausumoje ir ežere); jame ir 2010 iš Vilniaus perkelta modernistinė skulptūra Tauras (1974, skulptorius S. Šarapovas).
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1504 m. | Sudervės valsčiaus centras | |
| 1990–1995 m. | Sudervės apylinkės centras | Vilniaus rajonas |
| 1995– | Sudervės seniūnijos centras | Vilniaus rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||
| 1868 m.*[2] | 1905 m.[4] | 1931 m.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[7] | 1979 m.sur.[8] | 1982 m.[9] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 69 | 85 | 111 | 84 | 147 | 188 | 303 | ||
| 1987 m.[10] | 1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2011 m.sur.[3] | 2021 m.sur.[13] | - | - | ||
| 344 | 397 | 459 | 523 | 588 | - | - | ||
| ||||||||
| ||||||||
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Kernavė – 20 km Dūkštos – 9 km |
| |||||||||
|
|||||||||||
| Čekoniškės – 5 km | AVIŽIENIAI – 7 km VILNIUS – 21 km | ||||||||||
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sodyba
Girininkija
Paštas
Bažnyčia žiemą
Parkas žiemą
Stilizuotas gervės lizdas
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
- ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 775 psl. (Wikisources.org)
- ↑ 3,0 3,1 „Sudervės“. Suarchyvuotas originalas 2012-05-03.
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom 1. – Warszawa, 1938.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Sudervė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 329 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Sudervė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 456 psl.
- ↑ Sudervė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 126
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Sudervės Švč. Trejybės bažnyčia
- Sudervės Švč. Trejybės bažnyčia
- Sudervė. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 174 psl.
- Miesteliai.lt
- Straipsnis apie Sudervės akmens skulptūrų parką
| ||||||||||||||