Nemenčinės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Nemenčinės bažnyčia)
Peršokti į: navigacija, paiešką

Koordinatės: 54°50′56″N 25°27′40″E / 54.84889°N 25.46111°E / 54.84889; 25.46111

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Nemenčinės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia
Nemencine church.jpg
Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Naujosios Vilnios
Savivaldybė Vilniaus rajonas
Gyvenvietė Nemenčinė
Adresas Bažnyčios g. 13
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta 1855 m.
Stilius klasicizmas

Nemenčinės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčiaVilniaus vyskupijos bažnyčia Nemenčinėje. Pamaldos laikomos lenkų ir lietuvių kalbomis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčios interjeras

1387 m. Ldk Jogailos įsakymu pastatyta viena pirmųjų Lietuvoje bažnyčia (jos vieta nenustatyta), įsteigta parapija. Bažnyčiai turtų paskyrė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Privilegijai dingus, ji patvirtinta 1525 m. Nemenčinės bažnyčia XVI a. viduryje buvo gana turtinga. Jai priklausiusioje žemėje buvo 81 valstiečių sodyba. Maskvos kariuomenė bažnyčią 1655 m. sunaikino, iki 1680 m. atstatyta. Per Šiaurės karą (iki 1706 m.) bažnyčia sudeginta. Po 1712 m. atstatyta. 1775 m. įkurta Šv. Rožančiaus brolija. XVIII a. pab.-XIX a. pradžioje veikė parapinė mokykla.

Nemenčinėje 17741790 m. klebonavo poetas Adomas Naruševičius, vėliau Lucko vyskupas. Nemenčinės žemės 1803 m. paskirtos Vilniaus universitetui, kuris klebonui mokėjo atlyginimą. 18071824 m. Nemenčinėje klebonavo gamtininkas, Vilniaus universiteto profesorius Stanislovas Bonifacas Jundzilas (17611847 m.), 18241840 m. – Florijonas Bobrovskis, 1882 m. Vilniuje išleisto lenkų - lotynų kalbų žodyno autorius.

18481855 m. vietoj 1842 m. sudegusios pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Statyba rūpinosi 18511857 m. klebonavęs Antanas Kitkevičius-Kikutis (18051857 m.), kuris ir palaidotas Nemenčinėje. Bažnyčią 1855 m. rugsėjo 20 d. konsekravo vyskupas Vaclovas Žilinskis.

Ne visi Nemenčinės parapijos kaimų gyventojai 1849 m. kalbėjo lietuviškai. XIX a. pamaldos laikytos ir pamokslai sakyti tik lenkų kalba. 18921895 m. Nemenčinėje vikaravęs Mykolas Masiulis bažnyčioje pradėjo vartoti lietuvių kalbą. Jį iškėlus, parapija toliau lenkinta. XX a. pradžioje dar buvo 20 lietuviškai kalbančių parapijos kaimų. Lietuvių kalba bažnyčioje pradėta vartoti 1939 m., atgavus Vilniaus kraštą. Bažnyčia 1947 m. apdegė. 1950 m. suremontuota.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia klasicistinė, stačiakampio plano, vienabokštė. Vidus 3 navų. Šventoriaus tvora – akmenų mūro.

Šventoriuje stūkso Parčevskių koplyčia, kurioje palaidotas bažnyčios fundatorius Aleksandras Parčevskis.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka