Dūkštos

Koordinatės

54°49′19″N 24°58′08″E / 54.822°N 24.969°EKoordinatės: 54°49′19″N 24°58′08″E / 54.822°N 24.969°E

Apskritis

Vilniaus apskritis

Savivaldybė

Vilniaus rajono savivaldybė

Seniūnija

Dūkštų seniūnija

Gyventojų skaičius

311 ^{(2011 m.)}

Vikiteka:

DūkštosVikiteka

Vietovardžio kirčiavimas (4 kirčiuotė)^[1]
Vardininkas:	Dū̃kštos
Kilmininkas:	Dūkštų̃
Naudininkas:	Dūkštóms
Galininkas:	Dūkštàs
Įnagininkas:	Dūkštomìs
Vietininkas:	Dūkštosè

rus. Дукшты^[2]

Dūkštos – kaimas Vilniaus rajone, 8 km į pietvakarius nuo Maišiagalos, prie kelių 108 Vievis–Maišiagala–Nemenčinė ir 171 Bukiškis–Sudervė–Dūkštos , dešiniajame Neries krante. Seniūnijos ir parapijos centras, Dūkštų seniūnaitija. Yra Dūkštų pagrindinė mokykla ir pradinė mokykla, biblioteka (nuo 1951 m.), girininkija, medicinos punktas, paštas (LT-14019). Kraštovaizdžio draustinis.

Stovi 1856 m. pastatyta akmenų mūro Šv. Onos bažnyčia, kurioje 1867–1915 m. buvo cerkvė, 1918 m. atstatyta. Greta buvęs pijorų vienuolynas. Į pietus nuo kaimo teka Neris, šiauriniu pakraščiu prateka dešinysis jos intakas Dūkšta. Neries dešiniajame krante driekiasi Dūkštų-Šilėnų miškai.

Paštas ir mokykla

Dūkštų akmuo prie senojo tilto liekanų

Gamta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dūkštose yra Neries regioninio parko direkcija. Dūkštų gamtiniame rezervate – vertingas Dūkštų ąžuolynas (302 ha, iš jų 36 ha priklauso gamtiniam rezervatui). Dūkštų miške auga „Ąžuolų karalienė“, gamtos paminklas (anksčiau stovėjo ir „Ąžuolų karalius“), Velniakampio pušis, pažintinis takas (kurio pradžioje stovi skulptūra Mindaugui), stūkso akmuo su runomis, kurių perskaityti nepavyksta, o jų reikšmę žmonės traktuoja įvairiai. Dažniausiai pasakojama apie po tais akmenimis pakastus lobius. Buvo bandymų čia kasinėti, tačiau nieko nerasta.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dūkštos XIX a.

Dūkštos rašytiniuose šaltiniuose minimos XV a. Pirmoji pradinė mokykla kaime veikė XVIII a.-XIX a., dabartinė įkurta 1992 m. Dūkštų pagrindinė mokykla įkurta 1946 m.

Dūkštų ąžuolyne buvo įsikūręs 1863 m. sukilėlių štabas, o Karmazinų slėnyje – sukilėlių ligoninė.

Sovietinės okupacijos metais Dūkštos buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1951 m. įkurta biblioteka, kultūros namai.^[3]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
sovietmetis	Dūkštų apylinkės centras
nuo 1995 m.	Dūkštų seniūnijos centras

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2011 m.

1865 m.*^[2]

1866 m.

1959 m.^sur.^[4]

1970 m.^sur.

1976 m.^[5]

121

73

128

142

133

1979 m.^sur.

1984 m.^[6]

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

164

178

294

352

311

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
↑ ^2,0 ^2,1 Дукшты. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 143 psl. (rus.)
↑ Dūkštos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 192 psl.
↑ Dūkštos. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 442 psl.
↑ Dūkštos. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio, 189 psl.
↑ Dūkštos. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 466 psl.