Dūkštos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dūkštos
{{#if:
Dūkštų Šv. Onos bažnyčia
Dūkštos
Dūkštos
54°49′30″š. pl. 24°58′12″r. ilg. / 54.825°š. pl. 24.970°r. ilg. / 54.825; 24.970 (Dūkštos)Koordinatės: 54°49′30″š. pl. 24°58′12″r. ilg. / 54.825°š. pl. 24.970°r. ilg. / 54.825; 24.970 (Dūkštos)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Vilniaus rajono savivaldybės vėliava Vilniaus rajono savivaldybė
Seniūnija Dūkštų seniūnija
Gyventojų (2021) 274
Vikiteka Dūkštos
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Dū̃kštos
Kilmininkas: Dūkštų̃
Naudininkas: Dūkštóms
Galininkas: Dūkštàs
Įnagininkas: Dūkštomìs
Vietininkas: Dūkštosè
Istoriniai pavadinimai rus. Дукшты[2]

Dūkštos – kaimas Vilniaus rajono savivaldybėje, 8 km į pietvakarius nuo Maišiagalos, prie kelių  108  VievisMaišiagalaNemenčinė  ir  171  BukiškisSudervėDūkštos , dešiniajame Neries krante. Seniūnijos ir parapijos centras, Dūkštų seniūnaitija. Stovi 1856 m. pastatyta akmenų mūro Šv. Onos bažnyčia, kurioje 18671915 m. buvo cerkvė, 1918 m. atstatyta. Greta buvęs pijorų vienuolynas. Veikia Dūkštų pagrindinė mokykla ir pradinė mokykla, biblioteka (nuo 1951 m.), girininkija, medicinos punktas, paštas (LT-14019).

Paštas ir mokykla

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimo pavadinimas yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Dūkštos upelio vardo.[3]

Legendose Dūkštų vardas kildinamas nuo žodžių „dūksoti“ ar „dūkti“, kas reiškia garavimą, vadėjimąsi, šėlsmą. Gali būti, kad tai rodo ir vietą, kur kas nors regima, – tolumoje dvaras ant kalno dūkso.[4]

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dūkštų akmuo prie senojo tilto liekanų

Į pietus nuo kaimo teka Neris, šiauriniu pakraščiu prateka dešinysis jos intakas Dūkšta. Kraštovaizdžio draustinis. Neries dešiniajame krante driekiasi Dūkštų-Šilėnų miškai. Dūkštose yra Neries regioninio parko direkcija. Dūkštų gamtiniame rezervate – vertingas Dūkštų ąžuolynas (302 ha, iš jų 36 ha priklauso gamtiniam rezervatui). Dūkštų miške auga „Ąžuolų karalienė“, gamtos paminklas (anksčiau stovėjo ir „Ąžuolų karalius“), Velniakampio pušis, pažintinis takas (kurio pradžioje stovi skulptūra Mindaugui), stūkso akmuo su runomis, kurių perskaityti nepavyksta, o jų reikšmę žmonės traktuoja įvairiai. Dažniausiai pasakojama apie po tais akmenimis pakastus lobius. Buvo bandymų čia kasinėti, tačiau nieko nerasta.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dūkštos XIX a.
Dūkštų gatvė I pasaulinio karo metais

Dūkštos rašytiniuose šaltiniuose minimos XV a. Pirmoji pradinė mokykla kaime veikė XVIII a.XIX a., dabartinė įkurta 1992 m. Dūkštų pagrindinė mokykla įkurta 1946 m.

Dūkštų ąžuolyne buvo įsikūręs 1863 m. sukilėlių štabas, o Karmazinų slėnyje – sukilėlių ligoninė. XIX a. Dūkštos buvo Vilniaus apskrities miestelis.[5]

Sovietinės okupacijos metais Dūkštos buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1951 m. įkurta biblioteka, kultūros namai.[6]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. –1948 m. Maišiagalos valsčius Vilniaus apskritis
19481950 m. Širvintų apskritis
19501995 m. Dūkštų apylinkės centras Vilniaus rajonas
1995 Dūkštų seniūnijos centras Vilniaus rajono savivaldybė

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1865 m. ir 2021 m.
1865 m.*[2] 1866 m. 1905 m.[7] 1931 m.[8] 1959 m.sur.[9] 1970 m.sur.[10] 1976 m.[11]
121 73 134 134 128 142 133
1979 m.sur.[12] 1984 m.[13] 1989 m.sur.[14] 2001 m.sur.[15] 2011 m.sur.[16] 2021 m.sur.[17] -
164 178 294 352 311 274 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 143 psl.
  3. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 207
  4. Gitana Kazimieraitienė. „Legendos pasakoja“. Lietuvos geografiniai objektai. – Kaunas, „Šviesa“, 2008. // psl. 138
  5. Dukszty (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 213 psl. (lenk.)
  6. Dūkštos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 192 psl.
  7. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  8. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
  9. DūkštosMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 442 psl.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  11. DūkštosLietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio, 189 psl.
  12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  13. Dūkštos. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 466
  14. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  15. Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės

Kernavė – 11 km
Geisiškės – 5 km
Airėnai I – 4 km
MAIŠIAGALA – 8 km
Kiemeliai – 5 km
Buivydai – 1 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Sudervė – 9 km
AVIŽIENIAI – 16 km
VILNIUS – 30 km