Ungura

Ungura lenk. Węgorzewo

Miesto centras

Ungura 54°13′0″ š. pl. 21°45′0″ r. ilg. / 54.21667°š. pl. 21.75000°r. ilg. / 54.21667; 21.75000 (Ungura)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Varmijos Mozūrų vaivadija
Apskritis	Unguros apskritis

Gyventojų (2007)	11 638
Plotas	10,8 km²
Tankumas (2007)	1 078 žm./km²

Vikiteka	Ungura

Ungurà ^[1] (lenk. Węgorzewo, vok. Angerburg) – miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Varmijos Mozūruose, pasienyje su Kaliningrado sritimi. Unguros pavieto ir valčiaus centras. Vienas svarbiausių šiaurės Lenkijos turizmo centrų. 12 186 gyventojai (2004 m.)

Etimologija

Miestas pavadintas pagal per jį tekančią upę Angrapę, kuri prūsų kalba buvo vadinama Wangrappi („vinguriuojanti upė“). Lietuvių kalboje pavadinimas asocijuotas su unguriais (pr. angurgis, ne Wangr-), iš kur atsirado lietuvių Ungura.

Istorija

Minima nuo 1335 m., kai kryžiuočiai ant Angrapės upės kranto pasistatė medinę pilį ir pavadino ją Angerburgu. 1365 m. lietuviai pilį sugriovė, bet vokiečiai netrukus toje pačioje vietoje pasistatė mūrinę pilį. XV a. aplink pilį pradėjo kurti miestelis, vadintas Gerothwohl. 1479 m. Varmijos vyskupas Lukašas Vacenrodė leido priešpilyje pastatyti koplyčią. Nuo 1510 m. miestelis dokumentuose vadinamas Naujuoju Kaimu, 1514 m. jam suteikta privilegija. 1571 m. balandžio 14 d. kunigaikštis Albrechtas Frydrichas Hohencolernas suteikė miesto teises. 1656 m. miestą nusiaubė totoriai, žuvo daug lietuvininkų, kurių vieton netrukus atsikėlė lenkai mozūrai. Atsikėlėliai miestą pradėjo vadinti Vengoborku. Po 1709–1710 m. maro ir bado, kai mirė du trečdaliai miesto gyventojų, prasidėjusi Didžioji Prūsijos kolonizacija pakeitė etninę sudėtį, miestelio gyventojų daugumą sudarė atsikėlėliai iš Zalcburgo. 1730 m. miestelio gatves pradėta apšviesti liktarnomis. 1734 m. Angerburgo pilyje gyveno atsistatydinęs Lenkijos karalius Stanislovas Leščinskis. 1740 m. inžinierius Vladislavas Suchodolecas pastatė vandentiekį, vanduo pasiekė miestelėnų namus ir pilį. 1829 m. įsteigta pirmoji Mozūrijoje mokytojų seminarija. XX a. pradžioje miestelio gyvenimą pagyvino prasidėjęs turizmo bumas ir nutiestas geležinkelis, nuo Unguros išsišakojęs penkiomis kryptimis. Iki 1945 m. priklausė Rytų Prūsijai, buvo Unguros apskrities centras.^[2]

Pirmojo pasaulinio karo metais ties Ungura vyko nuožmios kovos tarp Vokietijos ir Rusijos imperijos kariuomenės, tačiau miestas beveik nenukentėjo. Tarpukariu Unguros apylinkės vėl tapo vandens turizmo centru. 1945 m. Raudonoji armija miestą subombardavo, buvo sugriauta apie 80 % pastatų. Po karo atiteko Lenkijai ir oficialiai pavadintas Vengorževu.