Maišiagala

Koordinatės

54°52′16″š. pl. 25°03′50″r. ilg. / 54.871°š. pl. 25.064°r. ilg.Koordinatės: 54°52′16″š. pl. 25°03′50″r. ilg. / 54.871°š. pl. 25.064°r. ilg.

Apskritis

Vilniaus apskritis

Savivaldybė

Vilniaus rajono savivaldybė

Seniūnija

Maišiagalos seniūnija

Gyventojų

1 562

Vikiteka

Maišiagala

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Máišiagala
Kilmininkas:	Máišiagalos
Naudininkas:	Máišiagalai
Galininkas:	Máišiagalą
Įnagininkas:	Máišiagala
Vietininkas:	Máišiagaloje

Istoriniai pavadinimai

lenk. Mejszagoła, rus. Мейшагола^[2]^[3]

Maišiagala – miestelis Vilniaus rajono savivaldybėje, prie kelio A2 Vilnius–Panevėžys , 25 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus. Seniūnijos centras, 4 seniūnaitijos (Jogailos, Studentų, Širvintų, Vilniaus). Stovi Maišiagalos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1865 m.), Maišiagalos dvaro rūmai (1812 m.), veikia 2 gimnazijos (kun. J. Obrembskio ir Ldk Algirdo), biblioteka, paštas (LT-14025). Stūkso Maišiagalos piliakalnis.

Obeliskas su miestelio pavadinimu ir Šv. Antano skulptūra

Maišiagalos kapinės

Šv. Antano gatvė

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma, kad miestelio vardas yra asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo asmenvardžio Maišys ar Maišelis, pridėjus galūne -gala („galas, kraštas“).^[4] Iki XX a. vidurio miestelis vadintas Maišiogala.

Liaudies etimologija teigia, kad statant vietos piliakalnį, vienam žmogui nešant maišą į kalną plyšo maišo galas jis ir sušuko „Maišo galas!“

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestelio pietvakariniame pakraštyje, dešiniajame Dūkštos krante yra Maišiagalos piliakalnis. Tai labai sena gyvenvietė, minima 1254 m. Prūsijos analuose. XIII a. pabaigoje Maišiagala galėjo būti valsčiaus centras. 1365 m. ir 1390 m. minima medinė Maišiagalos pilis priklausė Lietuvos sostinės vidiniam gynybos žiedui – gynė Vilniaus šiaurines prieigas. Ją 1390 m. sudegino Vokiečių ordinas, kurio kariuomenei vadovavo Konradas Valenrodas.

Pasak istorijos šaltinių, 1377 m. Kukovaičio miške prie Maišiagalos palaidotas Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas. Nuo 1385 m. Maišiagala minima kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose ir 1387–1392 m. datuojamame Rusų miestų sąraše.

1387 m. per Lietuvos krikštą įkurta viena pirmųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos Maišiagalos bažnyčia su parapija. 1486 m. minimas miestelis, kurį valdė Grigalius Astikas, 1521 m. minimas miestas. 1528 m. veikė turgus ir 39 smuklės. XVI a. antroje pusėje Maišiagalos pilis ir gyvenvietė sudegė; atstatyta pilis galėjo stovėti iki XVII a. vidurio. 1575 m. Maišiagala gavo prekymečio privilegiją. Apie 1589 m. miestelis pertvarkytas pagal stačiakampį planą. 1782 m. veikė parapinė mokykla. 1792 m. suteiktos miesto teisės, tačiau Rusijos imperija jas panaikino.

Maišiagala iš bažnyčios varpinės

Maišiagala buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio valda, iki XVIII a. aštuntojo dešimtmečio ją valdė Narbutai, Sapiegos, Tyzenhauzai, vėliau – Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis, Houvaltai. 1802–1804 m. miestelėnai kovojo su J. Houvaltu, norėjusiu juos paversti baudžiauninkais. Per 1831 m. sukilimą apie Maišiagalą aktyviai veikė sukilėliai, ties Maišiagala su caro kariuomene kovojo Emilija Pliaterytė. 1865 m. pastatyta Maišiagalos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. 1886–1889 m. atkurti XVII a. antroje pusėje sunykę prekymečiai. XIX a. Maišiagala buvo kaimas Vilniaus apskrityje, valsčiaus centras.^[5]

Per 1905 m. revoliucinius įvykius gruodyje gyventojai nušalino rusų administraciją. 1919–1920 m. ties Maišiagala vyko atkaklios Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės dalinių kovos. 1920–1939 m. Maišiagala priklausė Lenkijai.

1939 m. spalio 27 d. pagal Lietuvos-TSRS savitarpio pagalbos sutartį į Maišiagalą įžengė Lietuvos kariuomenė. Per Antrąjį pasaulinį karą Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu 1941 m. liepos mėn. viduryje ir rugpjūčio 15–16 d. nužudyti Maišiagalos žydai. 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. TSRS valdžia ištrėmė 10 gyventojų. 1945–1992 m. buvo daržininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.^[6]

1994 m. pagal 1792 m. privilegiją atkurtas Maišiagalos herbas. 1995 m. Maišiagaloje buvo pasirašytas Maišiagalos memorandumas dėl Lietuvos sienos su Latvija Baltijos jūroje.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861–1925 m.	Maišiagalos valsčiaus centras	Vilniaus apskritis
1925–1939 m.		Vilniaus-Trakų apskritis
1939–1948 m.		Vilniaus apskritis
1948–1950 m.		Širvintų apskritis
1950–1995 m.	Maišiagalos apylinkės centras	Vilniaus rajonas
1995–	Maišiagalos seniūnijos centras	Vilniaus rajono savivaldybė

Miestų partnerystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Krotošynas, Lenkija

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2021 m.

1833 m.

1861 m.

1867 m.*^[3]

1896 m.*^[2]

1897 m.^sur.

1905 m.^[7]

1919 m.

1931 m.^[8]

1959 m.^sur.^[9]

243

525

648

920

951

771

1 062

752

1970 m.^sur.^[10]

1979 m.^sur.^[11]

1980 m.^[12]

1986 m.^[13]

1989 m.^sur.^[14]

2001 m.^sur.^[15]

2007 m.

2011 m.^sur.^[16]

2021 m.^sur.

1 235

1 269

1 260

1 646

1 740

1 634

1 852

1 636

1 562

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mykolas Lietuvis (1490–1560), lietuvių renesanso publicistas
Mordechai Barkiachu (1882–1959), gydytojas
David Cohen (1887–1972), rabinas, filosofas
Juzefas Obrembskis (1906–2011), katalikų dvasininkas, prelatas
Virginijus Šmigelskas (g. 1961), istorikas, teisininkas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas
Rita Tamašunienė (g. 1973), mokytoja, politikė

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

FC Stickers (futbolas)

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Algimantas Miškinis. Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai/Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės, t. 2 kn. 2, Vilnius, 2005 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
↑ ^2,0 ^2,1 Мейшагола. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 18А (36) : Малолетство — Мейшагола. С.-Петербургъ, 1896., 958 psl. (rus.)
↑ ^3,0 ^3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 213 psl.
↑ Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 127–129
↑ Mejszagoła (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 243 psl. (lenk.)
↑ Algimantas Miškinis. Maišiagala. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 60 psl.
↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
↑ Maišiagala. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 496 psl.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
↑ Maišiagala. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių, 180 psl.
↑ Algimantas Miškinis ir kt. Maišiagala. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 678-679
↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
↑ Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Maišiagala. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 176 psl.
Maišiagala. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 678
Istorija ir žemėlapiai Archyvuota kopija 2005-11-02 iš Wayback Machine projekto.

Aplinkinės gyvenvietės

ŠIRVINTOS – 22 km
Jauniūnai – 10 km

PABERŽĖ – 18 km
Medžiukai – 5 km

Karvys – 4 km

Kiemeliai – 3 km
Dūkštos – 8 km

AVIŽIENIAI – 16 km
VILNIUS – 28 km

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.

[ESBE-2] 2,0 ^2,1 Мейшагола. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 18А (36) : Малолетство — Мейшагола. С.-Петербургъ, 1896., 958 psl. (rus.)

[GSSRI-3] 3,0 ^3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 213 psl.

[4] Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 127–129

[5] Mejszagoła (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 243 psl. (lenk.)

[6] Algimantas Miškinis. Maišiagala. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 60 psl.

[7] Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.

[8] Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.

[MLTE-9] Maišiagala. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 496 psl.

[10] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[11] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[LTE-12] Maišiagala. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių, 180 psl.

[TLE-13] Algimantas Miškinis ir kt. Maišiagala. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 678-679

[14] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[15] Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[16] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]

[14]

[15]

[16]