Maišiagala
 |
||
|---|---|---|
 |
||
  Maišiagala
|
||
| Koordinatės | 54°52′19″N 25°04′01″E / 54.872°N 25.067°EKoordinatės: 54°52′19″N 25°04′01″E / 54.872°N 25.067°E | |
| Apskritis |  Vilniaus apskritis |
|
| Savivaldybė | Vilniaus rajono savivaldybė | |
| Seniūnija | Maišiagalos seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 1 636 (2011 m.) | |
 Vikiteka: |
MaišiagalaVikiteka | |
Maišiagala – miestelis Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, prie kelio A2 Vilnius–Panevėžys , 25 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus. Seniūnijos centras, 4 seniūnaitijos (Jogailos, Studentų, Širvintų, Vilniaus).
Yra Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1865 m.), Maišiagalos dvaro rūmai (1812 m.), 2 vidurinės mokyklos (kun. J. Obrembskio ir Ldk Algirdo), biblioteka, paštas (LT-14025).
Turinys
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestelio pietvakariniame pakraštyje, dešiniajame Dūkštos krante yra Maišiagalos piliakalnis. Tai labai sena gyvenvietė, minima 1254 m. Prūsijos analuose. XIII a. pabaigoje Maišiagala galėjo būti valsčiaus centras. 1365 m. ir 1390 m. minima medinė Maišiagalos pilis priklausė Lietuvos sostinės vidiniam gynybos žiedui – gynė Vilniaus šiaurines prieigas. Ją 1390 m. sudegino Vokiečių ordinas, kurio kariuomenei vadovavo Konradas Valenrodas.
Pasak istorijos šaltinių, 1377 m. Kukovaičio miške prie Maišiagalos palaidotas Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas. Nuo 1385 m. Maišiagala minima kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose ir 1387–1392 m. datuojamame Rusų miestų sąraše.
1387 m. per Lietuvos krikštą įkurta viena pirmųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos Maišiagalos bažnyčia su parapija. 1486 m. minimas miestelis, kurį valdė Grigalius Astikas, 1521 m. minimas miestas. 1528 m. veikė turgus ir 39 smuklės. XVI a. antroje pusėje Maišiagalos pilis ir gyvenvietė sudegė; atstatyta pilis galėjo stovėti iki XVII a. vidurio. 1575 m. Maišiagala gavo prekymečio privilegiją. Apie 1589 m. miestelis pertvarkytas pagal stačiakampį planą. 1782 m. veikė parapinė mokykla. 1792 m. suteiktos miesto teisės, tačiau carinė Rusija jas panaikino.
Maišiagala buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio valda, iki XVIII a. aštuntojo dešimtmečio ją valdė Narbutai, Sapiegos, Tyzenhauzai, vėliau – Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis, Houvaltai. 1802–1804 m. miestelėnai kovojo su J. Houvaltu, norėjusiu juos paversti baudžiauninkais. Per 1831 m. sukilimą apie Maišiagalą aktyviai veikė sukilėliai, ties Maišiagala su caro kariuomene kovojo Emilija Pliaterytė. 1865 m. pastatyta Maišiagalos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia.
1886–1889 m. atkurti XVII a. antroje pusėje sunykę prekymečiai. 1861–1950 m. Maišiagala buvo valsčiaus centras. Per 1905 m. revoliucinius įvykius gruodyje gyventojai nušalino rusų administraciją. 1919–1920 m. ties Maišiagala vyko atkaklios Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės dalinių kovos. 1920–1939 m. Maišiagala priklausė Lenkijai.
1939 m. spalio 27 d. iš Maišiagalos į pagal Lietuvos-TSRS savitarpio pagalbos sutartį grąžintą Vilniaus kraštą įžengė Lietuvos kariuomenė. Per Antrąjį pasaulinį karą Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu 1941 m. liepos mėn. viduryje ir rugpjūčio 15–16 d. nužudyti Maišiagalos žydai. 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. TSRS valdžia ištrėmė 10 gyventojų. 1950–1994 m. Maišiagala buvo apylinkės, 1945–1992 m. – daržininkystės tarybinio ūkio centras. [4]
1994 m. pagal 1792 m. privilegiją atkurtas Maišiagalos herbas. 1995 m. Maišiagaloje buvo pasirašytas Maišiagalos memorandumas dėl Lietuvos sienos su Latvija Baltijos jūroje.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1861–1950 m. | Maišiagalos valsčiaus centras |
| 1950–1994 m. | Maišiagalos apylinkės centras |
| 1994 m. | Maišiagalos seniūnijos centras |
Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Manoma, kad miestelio vardas yra kilęs nuo asmenvardžio Maišys ar Maišelis, pridėjus galūne -gala („galas, kraštas“).
Liaudies etimologijoje teigia, kad statant vietos piliakalnį, vienam žmogui nešant maišą į kalną plyšo maišo galas jis ir sušuko „Maišo galas!“
Iki XX a. vidurio miestelis vadintas Maišiogala.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Maišiagalos piliakalnyje rasta apie 20 varpinių ir ankštinių kultūrų rūšių ir porūšių grūdų: žieminių ir vasarinių rugių, žieminių ir vasarinių kviečių, kelių porūšių miežių, taip pat avižų, sorų, grikių, lęšių, žirnių, pupų, vikių, šiek tiek kanapių. Iš to galima manyti, kad čia buvo verčiamasi įvairia augalininkyste. Kartu su grūdais rasta medinių indų liekanų.
Tarp XIV a. sunaikintos pilies degėsių rasta 20 avių, kelių ožkų, kitų naminių gyvūnų liekanos. Tikriausiai gresiant antpuoliui, į pilį buvo suginta netoliese besiganiusi banda, o gaisro metu gyvuliai užduso ir sudegė.
Piliakalny taip pat rasti trys geležiniai noragai, kurių vienas priklausė vienadančiam arklui, o du – dvidantei žagrei. Be to, rastas žemdirbystės įrankių komplektas: trys geležiniai dalgiai ir keturi geležiniai pjautuvai (dideli, smarkiai išlenkti, labai siauromis, išdilusiomis geležtėmis).
Miestų partnerystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 |
|||||||||
| 1833 m. | 1861 m. | 1867 m.*[3] | 1896 m.*[2] | 1897 m.sur. | 1919 m. | 1930 m. | 1959 m.sur.[5] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 243 | 525 | 525 | 648 | 920 | 771 | 800 | 752 | ||
| 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1980 m.[6] | 1986 m.[7] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2007 m. | 2011 m.sur. | ||
| 1 235 | 1 269 | 1 260 | 1 646 | 1 740 | 1 634 | 1 852 | 1 636 | ||
|
|||||||||
|
|||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Mykolas Lietuvis (1490–1560), lietuvių renesanso publicistas
- Mordechai Barkiachu (1882-1959), gydytojas
- David Cohen (1887-1972), rabinas, filosofas
- Juzefas Obrembskis (1906–2011), katalikų dvasininkas, prelatas
- Virginijus Šmigelskas (g. 1961), istorikas, teisininkas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas
- Rita Tamašunienė (g. 1973), mokytoja, politikė
Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- FC Stickers (futbolas)
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Algimantas Miškinis. Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai/Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės, t. 2 kn. 2, Vilnius, 2005 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ 2,0 2,1 Мейшагола. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 18А (36) : Малолетство — Мейшагола. С.-Петербургъ, 1896., 958 psl. (rus.)
- ↑ 3,0 3,1 Мейшагола. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 213 psl. (rus.)
- ↑ Algimantas Miškinis. Maišiagala. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 60 psl.
- ↑ Maišiagala. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 496 psl.
- ↑ Maišiagala. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių, 180 psl.
- ↑ Algimantas Miškinis ir kt. Maišiagala. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 678-679 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Maišiagalos Švč. M.Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
- Maišiagala. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 176 psl.
- Mejszagoła. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 243 psl. (lenk.)
- Maišiagala. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 678 psl.
- Istorija ir žemėlapiai
Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą] |
|||||||||||
 |
ŠIRVINTOS – 22 km Jauniūnai – 10 km |
PABERŽĖ – 18 km Medžiukai – 5 km |
|
||||||||
|
Karvys – 4 km | ||||||||||
| Kiemeliai – 3 km Dūkštos – 8 km |
AVIŽIENIAI – 16 km VILNIUS – 28 km |
||||||||||
Avižieniai | Bezdonys | Buivydžiai | Didžioji Riešė | Dūkštos | Juodšiliai | Kalveliai | Lavoriškės | Maišiagala | Marijampolis | Medininkai | Mickūnai | Nemenčinė | Nemėžis | Paberžė | Pagiriai | Rudamina | Rukainiai | Sudervė | Sužionys | Šumskas | Vėliučionys | Zujūnai
