Paberžė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Paberžė
Paberžės centras.JPG
Paberžės centras
Paberzesherbas.png

Paberžė
Koordinatės 54°56′49″š. pl. 25°14′20″r. ilg. / 54.947°š. pl. 25.239°r. ilg. / 54.947; 25.239 (Paberžė)Koordinatės: 54°56′49″š. pl. 25°14′20″r. ilg. / 54.947°š. pl. 25.239°r. ilg. / 54.947; 25.239 (Paberžė)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Vilniaus rajono savivaldybės vėliava Vilniaus rajono savivaldybė
Seniūnija Paberžės seniūnija
Gyventojų skaičius 919 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: PaberžėVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Pabéržė
Kilmininkas: Pabéržės
Naudininkas: Pabéržei
Galininkas: Pabéržę
Įnagininkas: Pabérže
Vietininkas: Pabéržėje

lenk. Podbrzezie

Paberžė – gyvenvietė Vilniaus rajone, į šiaurę nuo Vilniaus, prie kelio į Giedraičius. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Yra Paberžės Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (pastatyta 1932 m.) ir kapinės, 2 vidurinės mokyklos („Verdenės“ ir S. Kostkos), biblioteka (nuo 1955 m.), paštas (LT-14031), istorijos muziejus, kultūros centras, socialinės globos namai. Į pietryčius nuo Paberžės yra Europos centras.

Akmuo su Paberžės herbu

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paberžė įsikūrusi Musės aukštupyje (prie Daulios), Aukštaičių aukštumos pietiniame kalvyne.

Pro kaimą eina kelias  172  RaudondvarisGiedraičiaiMolėtai , prasideda  5230  PaberžėBarskūnaiMedžiukai ,  5207  NemenčinėEitminiškėsPaberžė ,  2812  JoniškisDubingiaiDirmeitaiPaberžė .

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png GIEDRAIČIAI – 16 km
GLITIŠKĖS – 6 km
Visalaukė I – 9 km Blank-50px.png
ANAVILIS – 1 km
Barskūnai – 8 km
MAIŠIAGALA – 18 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Eitminiškės – 11 km
NEMENČINĖ – 22 km
Pikeliškės – 7 km
DIDŽIOJI RIEŠĖ – 18 km
VILNIUS – 32 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paberžė pavaizduota XVII a. žemėlapyje. (M.K.Radvilos 1613 m. žemėlapio „Magni Ducatus Lithuaniae, et Regionum Adiacentium exacta Descriptio“ fragmentas)

Gyvenvietė istoriniuose šaltiniuose yra paminėta 1484 m., kai čia buvo pastatyta bažnyčia, 1503 m. buvo įkurta parapija.[2] XVI a. kaimas minimas kaip Beržai. 1650−1700 m. Paberžėje gyveno vienuoliai. XIX a. tapo valsčiaus centru.[3] Apie 1900 m. minimas Paberžės dvaras, kuriame vykdavo bulių kautynės.

Paberžė smarkiai nukentėjo per II pasaulinį karą. Išliko tik senojo gyvenvietės centro kontūrai (išplėstos gatvės formos aikštė) ir keli senesni pastatai prie jos. Sovietmečiu kaimas atstatytas, jame veikė „Neries“ gamybinio susivienijimo žemės ūkio mašinų įmonė.

2013 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-1512[4] patvirtino Paberžės herbą.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XX a. tarpukaris Paberžės valsčiaus centras
sovietmetis Paberžės apylinkės centras
nuo 1995 m. Paberžės seniūnijos centras


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1897 m. ir 2011 m.
1897 m.sur. 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1980 m.[6]
688 452 854 983 950
1986 m.[7] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
1 171 1 162 986 919 -


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. „Vilniaus rajono savivaldybės administracija - Paberžės“. vrsa.lt. 2012-09-18. Suarchyvuotas originalas 2016-04-28. Nuoroda tikrinta 2016-04-29. 
  3. Paberžė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
  4. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=452948&p_query=&p_tr2=2
  5. Paberžė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 726 psl.
  6. Paberžė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 395 psl.
  7. Paberžė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 257 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Paberžė. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 180 psl.