Lukas (Lenkija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Lukas
lenk. Ełk
   POL Ełk COA.svg      POL Ełk flag.svg   
Poland Elk View.jpg
Luko panorama

Lukas
53°49′00″ š. pl. 22°21′00″ r. ilg. / 53.81667°š. pl. 22.35000°r. ilg. / 53.81667; 22.35000 (Lukas (Lenkija))Koordinatės: 53°49′00″ š. pl. 22°21′00″ r. ilg. / 53.81667°š. pl. 22.35000°r. ilg. / 53.81667; 22.35000 (Lukas (Lenkija))
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: link={{{alias}}} Varmijos Mozūrų vaivadija
Apskritis: Luko apskritis
Įkūrimo data: 1425 m. (kaimo privilegija)
meras: Tomasz Andrukiewicz
Gyventojų (2013): 59 790
Plotas: 21,07 km²
Tankumas (2013): 2 838 žm./km²
Altitudė: 136 m
Pašto kodas: 19-300
Tinklalapis: Miesto svetainė
Commons-logo.svg Vikiteka: LukasVikiteka

Lukas (lenk. Ełk, vok. Lyck, iki 1939 metų Lykas) – miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Varmijos Mozūrų vaivadijoje, Luko apskrities administracinis centras. 59,37 tūkst. gyventojų (2012). Kartais vadinamas Mozūrijos sostine.

Geografinė padėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lukas yra istoriniame Rytų Prūsijos regione, apie 120 km į rytus nuo Olštyno Mozūrijoje, prie Luko ežero. Didžioji miesto dalis išsidėsčiusi palei aukštesnįjį ežero krantą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lukas yra vakarinėje jotvingių genties teritorijos dalyje. 1283 m. pasidavus paskutiniam jotvingių vadui Skomantui regioną užkariavo Vokiečių Ordinas. Nuo 1323 m. šiaurinė regiono dalis buvo valdoma Brandenburgo komtūrijos, o likusi didžioji dalis ir būsimojo miesto teritorija buvo valdoma Balgos komtūrijos. Pirmą kartą gyvenvietė minima 1343 m. kaip Luk. Čia gyveno daugiausia žvejyba ežere ir upėse besivertę žvejai. Apie 1398 m. Balgos komtūras Ulrichas fon Jungingenas, vėliau tapęs didžiuoju ordino magistru Luko ežero saloje pastatė pilį, kuri 1408 m. buvo perstatyta į mūrinę ir išplėsta.[1] 1425 m. žvejų kaimui ordino didysis magistras Paul von Rusdorf suteikė kaimo privilegiją. Po magistro mirties ši privilegija 1445 m. buvo patvirtinta Rastenburge. Trylikos metų karo metu 1454 m. lenkų kariai gyvenvietę sudegino. 1497 m. didysis magistras Friedrich von Meißen vėl atstatė Luko pilį ir ją gerokai sutvirtino, taip pasiruošdamas galimiems naujiems lenkų antpuoliams.

1537 m. Prūsijos kunigaikštis Albrechtas padovanojo Luko dvarą Janui Maleckiui (lot. Hieronymus Maletius), iš Krokuvos kilusiam spaustuvininkui, kuris pabėgo iš Lenkijos ar persikraustė į Prūsijos kunigaikštystę dėl materialinių sumetimų. Perėjęs į liuteronybę Janas Maleckis dvare įkūrė spaustuvę, išvertė į lenkų kalbą ir atspausdino Martino Liuterio Mažąjį Katekizmą. Po Marienburgo ir Kionigsbergo tai buvo trečioji Prūsijoje įkurta spaustuvė. 1546 m. mieste įkurta pirmoji Mozūrijoje gimnazija, kurioje mokėsi kilmingieji iš Abiejų Tautų Respublikos. 1812 m. mokykla tapo Karališkąja Luko gimnazija.[2]

Miesto teises 1669 m. suteikė kurfiurstas Frydrichas Vilhelmas. XIX a. pradžioje miestas, dėl jame veikusios spaustuvės, gimnazijos ir žymių čia gyvenusių asmenybių, imtas vadinti Mozūrijos sostine.

Pirmojo pasaulinio karo pradžioje miestą kelis kartus užėmė ir vėl prarado Rusijos kariuomenė, kovų metu miestas buvo apgriautas.[3] Antrojo pasaulinio karo pabaigoje 1944 m. miestas nukentėjo nuo bombardavimų, o karui pasibaigus - nuo gaisrų.[4] Po Antrojo pasaulinio karo miestas atiteko Lenkijai, didžioji dalis gyventojų vokiečių iš miesto buvo ištremti.[5]

Herbas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senasis herbas

Dabartinis herbas sukurtas 1999 metais, po popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo. Pakeistos medžių spalvos iš žalios į geltoną.

Įžymybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Geschichte von Elk - Lyck
  2. L. Wiese: Das höhere Schulwesen in Preußen. Historisch-statistische Darstellung. Berlin 1864, p. 65–66. google books
  3. Lyck
  4. Geschichte von Elk - Lyck
  5. masuren-travel.de