Lukas (Lenkija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Lukas
lenk. Ełk
   POL Ełk COA.svg      POL Ełk flag.svg   
Poland Elk View.jpg
Luko panorama

Lukas
53°49′00″ š. pl. 22°21′00″ r. ilg. / 53.81667°š. pl. 22.35000°r. ilg. / 53.81667; 22.35000 (Lukas (Lenkija))Koordinatės: 53°49′00″ š. pl. 22°21′00″ r. ilg. / 53.81667°š. pl. 22.35000°r. ilg. / 53.81667; 22.35000 (Lukas (Lenkija))
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: link={{{alias}}} Varmijos Mozūrų vaivadija
Apskritis: Luko apskritis
Įkūrimo data: 1425 m. (kaimo privilegija)
meras: Tomasz Andrukiewicz
Gyventojų (2013): 59 790
Plotas: 21,07 km²
Tankumas (2013): 2 838 žm./km²
Altitudė: 136 m
Pašto kodas: 19-300
Tinklalapis: Miesto svetainė
Commons-logo.svg Vikiteka: LukasVikiteka

Lukas (lenk. Ełk, vok. Lyck, iki 1939 metų Lykas) – miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Varmijos Mozūrų vaivadijoje, Luko apskrities administracinis centras. 59,37 tūkst. gyventojų (2012). Kartais vadinamas Mozūrijos sostine.

Geografinė padėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lukas yra istoriniame Rytų Prūsijos regione, apie 120 km į rytus nuo Olštyno Mozūrijoje, prie Luko ežero. Didžioji miesto dalis išsidėsčiusi palei aukštesnįjį ežero krantą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lukas yra vakarinėje jotvingių genties teritorijos dalyje. 1283 m. pasidavus paskutiniam jotvingių vadui Skomantui regioną užkariavo Vokiečių Ordinas. Nuo 1323 m. šiaurinė regiono dalis buvo valdoma Brandenburgo komtūrijos, o likusi didžioji dalis ir būsimojo miesto teritorija buvo valdoma Balgos komtūrijos. Pirmą kartą gyvenvietė minima 1343 m. kaip Luk. Čia gyveno daugiausia žvejyba ežere ir upėse besivertę žvejai. Apie 1398 m. Balgos komtūras Ulrichas fon Jungingenas, vėliau tapęs didžiuoju ordino magistru Luko ežero saloje pastatė pilį, kuri 1408 m. buvo perstatyta į mūrinę ir išplėsta.[1] 1425 m. žvejų kaimui ordino didysis magistras Paul von Rusdorf suteikė kaimo privilegiją. Po magistro mirties ši privilegija 1445 m. buvo patvirtinta Rastenburge. Trylikos metų karo metu 1454 m. lenkų kariai gyvenvietę sudegino. 1497 m. didysis magistras Friedrich von Meißen vėl atstatė Luko pilį ir ją gerokai sutvirtino, taip pasiruošdamas galimiems naujiems lenkų antpuoliams.

Luko ežeras ir pilies griuvėsiai

1537 m. Prūsijos kunigaikštis Albrechtas padovanojo Luko dvarą Janui Maleckiui (lot. Hieronymus Maletius), iš Krokuvos kilusiam spaustuvininkui, kuris pabėgo iš Lenkijos ar persikraustė į Prūsijos kunigaikštystę dėl materialinių sumetimų. Perėjęs į liuteronybę Janas Maleckis dvare įkūrė spaustuvę, išvertė į lenkų kalbą ir atspausdino Martino Liuterio Mažąjį Katekizmą. Po Marienburgo ir Kionigsbergo tai buvo trečioji Prūsijoje įkurta spaustuvė. 1546 m. mieste įkurta pirmoji Mozūrijoje gimnazija, kurioje mokėsi kilmingieji iš Abiejų Tautų Respublikos. 1812 m. mokykla tapo Karališkąja Luko gimnazija.[2]

Miesto teises 1669 m. suteikė kurfiurstas Frydrichas Vilhelmas. 1709-10 m. maro metu mirė 1300 gyventojų.[3] XIX a. pradžioje miestas, dėl jame veikusios spaustuvės, gimnazijos ir žymių čia gyvenusių asmenybių, imtas vadinti Mozūrijos sostine. 1831 m. 300 miestiečių, t. y. apie 10 proc. visų gyventojų, mirė per choleros epidemiją, kuri 1837 m. nusinešė dar 80, o 1852 m. - 300 gyvybių.[4]

1825 m. Luke gyveno 1748 vokiečiai ir 1394 lenkai.[5] XIX a. pradžioje mieste veikė Tymoteusz Gizewiusz organizuota mokykla lenkų kalba.[6] 1820 m. mokyklos superintendantu tapo Fryderyk Tymoteusz Krieger, kuris aktyviai gynė vietinių lenkų teises naudoti lenkų kalbą. Kriefer taip pat rengė mokomąsias programas lenkų kalba ir taip priešinosi Prūsijos valdžios germanizacijos pastangoms.[7]

1840 m. pradėtas leisti laikraštis vokiečių kalba "Lycker gemeinnütziges Unterhaltungsblatt", vėliau pavadintas "Lycker Zeitung".[8] Tarp 1842 ir 1845 m. mieste spausdintas mozūriškas laikraštis "Przyjaciel Ludu Łecki", kurio tikslas buvo priešintis germanizacijai ir puoselėti lenkų liaudies tradicijas, taip pat šviesti kaimo gyventojus.[9][10]

1845 m. gegužę Kazmierz Szulc mieste organizavo pasipriešinimo judėjimą, kurio tikslas buvo paruošti vietos lenkų jaunimą sukilimui.[11]

Nuo 1896 iki 1902 mieste leistas lenkų nacionalinį judėjimą Mozūrijoje atstovavęs laikraštis "Gazeta Ludowa"[12], kurį didžiąja dalimi subsidijavo bankai iš Didžiosios Lenkijos.[13][14] Jį netrukus ėmė persekioti ir dikriminuoti vokiečių valdžia, dėl to jo įtaka sumažėjo;[15] jos premuneratorių sumžėjo nuo 357 1896 m. iki vos 250 amžių sandūroje.[16]

1896 m. lenkų ir mozūrų aktyvistai mieste įkūrė Mozūrų liaudies partiją, kuri siekė kovoti su vokiečių valdžios germanizacijos pastangomis. Vienas iš partijos kūrėjų buvo poetas Michał Kajka, kuriam miesto centre yra pastatytas paminklas.[17] Nuo pat susikūrimo partiją griežtai persekiojo Prūsijos valdžia.[18] Vokietijos federaciniuose rinkimuose Mozūrų liaudies partija Luko apygardoje gavo 229 balsus 1898 m. ir 20 balsų 1912 m. [19]

1910 m. Lukas turėjo 13 000 gyventojų.[20] Pasak Mateusz Siuchniński 1900 m. lenkų čia buvo 35.7%, tačiau įspėja, kad šis skaičius remiasi vokiečių skaičiavimais mažinusiais lenkų dalį.[21]

Pirmojo pasaulinio karo pradžioje miestą kelis kartus užėmė ir vėl prarado Rusijos kariuomenė, kovų metu miestas buvo apgriautas.[22] Daug miestiečių Pirmojo pasaulinio karo metu pabėgo iš miesto, kai į regioną įsiveržė Rusijos imperijos kariuomenė, tačiau grįžo po Tanenbergo ir Mozūrijos ežerų mūšių. Po Versalio taikos sutarties čia buvo dislokuoti britų ir italų kariai, kurie prižiūrėjo Rytų Prūsijos plebiscitą, kuris čia baigėsi rezultatu 8 339 balsai už Vokietiją ir 8 - už Lenkiją.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje 1944 m. miestas nukentėjo nuo bombardavimų, o karui pasibaigus - nuo gaisrų.[23] Po Antrojo pasaulinio karo miestas atiteko Lenkijai, didžioji dalis gyventojų vokiečių iš miesto buvo ištremti.[24]

Herbas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senasis herbas

Dabartinis herbas sukurtas 1999 metais, po popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo. Pakeistos medžių spalvos iš žalios į geltoną.

Įžymybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Geschichte von Elk - Lyck
  2. L. Wiese: Das höhere Schulwesen in Preußen. Historisch-statistische Darstellung. Berlin 1864, p. 65–66. google books
  3. Kossert, Andreas (2006). Masuren. Ostpreußens vergessener Süden (de). Pantheon. ISBN 3-570-55006-0.
    Kossert, Andreas (2004). Mazury, Zapomniane południe Prus Wschodnich (pl). ISBN 83-7383-067-7.
  4. Kossert, Andreas (2001). Masuren - Ostpreussens vergessener Süden, 132. ISBN 3-570-55006-0.
  5. Historia Pomorza:(1815-1850), Gerard Labuda, Poznańskie Towarzystwo Przyjaciół Nauk, p. 157, 1993
  6. Karty z dziejów Mazur: wybór pism, Tom 1 Emilia Sukertowa-Biedrawina Pojezierze, page 68 1972
  7. Tadeusz Oracki, page 173, Instytut Wydawniczy Pax, 1983
  8. Weber, Reinhold (1983). Masuren: Geschichte, Land und Leute (German). Rautenberg. Tikrinta 2012*-01-30.
  9. Wielka encyklopedia powszechna PWN: Polska-Robe Bogdan Suchodolski, Państwowe Wydawnictwo Naukowe, page 566, 1967
  10. Koncepcje i rozwój literatury dla ludu w latach 1773–1863 Eugenia Sławińska, Wyższa Szkoła Pedagogiczna w Bydgoszczy, page 45 1996
  11. Rocznik gdański, Tom 48, Wydanie 2 Gdańskie Towarzystwo Naukowe, Gdańskie Towarzystwo Naukowe. Wydział I--Nauk Społecznych i Humanistycznych Gdańskie Towarzystwo Naukowe, page 73, 1990
  12. Zarys historii polskiego ruchu ludowego: makieta: Tom 1 Zjednoczone Stronnictwo Ludowe. Naczelny Komitet. Zakład Historii Ruchu Ludowego, Stanisław Kowalczyk, Józef Kowal, page 223- 1963
  13. (2001) Polish-speaking Germans? Language and national identity among the Masurians since 1871. Böhlau, 65. ISBN 3-412-12000-6.
  14. (2001) Masuren - Ostpreussens vergessener Süden (German). Siedler, 210. “"1896 wurde die Gazeta Ludowa (Volkszeitung) gegründet, die zum großen Teil von Banken aus Großpolen massiv unterstützt wurde. Nach einem Jahr hatte die hochsubventionierte Zeitung eine auflage von 2500 Exemplaren erreicht"”
  15. Szkice z dziejów Pomorza: Pomorze na progu dziejów najnowszych, Gerard Labuda Książka i Wiedza,"12.Gazeta Ludowa w Ełku", page 303 1961
  16. Richard Blanke:"Polish-speaking Germans", pages 68, 72
  17. *[1]
    *Mały słownik historii Polski Witold Sienkiewicz Wiedza Powszechna, p. 59, 1991
    *Nowa encyklopedia powszechna PWN, Tom 4, Barbara Petrozoliń-Skowrońska Wydawnictwo Naukowe PWN, p. 136 1996
  18. Kraj a emigracja: ruch ludowy wobec wychodźstwa chłopskiego do krajów Ameryki Łacińskiej (do 1939 roku) Jerzy Mazurek, p. 281, Biblioteka Iberyjska, 2006
  19. Richard Blanke:"Polish-speaking Germans", p. 71
  20. Andreas Kossert: Masuren - Ostpreußens vergessener Süden, p. 33
  21. Miasta polskie w tysiącleciu: Tom 1 Mateusz Siuchniński - Zakład Narodowy im. Ossolińskich, p. 275 1965
  22. Lyck
  23. Geschichte von Elk - Lyck
  24. masuren-travel.de