Lukas (Lenkija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Lukas
lenk. Ełk
   POL Ełk COA.svg      POL Ełk flag.svg   
Poland Elk View.jpg
Luko panorama

Lukas
53°49′00″N 22°21′00″E / 53.81667°N 22.35000°E / 53.81667; 22.35000 (Lukas (Lenkija))Koordinatės: 53°49′00″N 22°21′00″E / 53.81667°N 22.35000°E / 53.81667; 22.35000 (Lukas (Lenkija))
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: link={{{alias}}} Varmijos Mozūrų vaivadija
Apskritis: Luko apskritis
meras: Tomasz Andrukiewicz
Gyventojų (2012): 59 370
Plotas: 21,07 km²
Tankumas (2012): 2 818 žm./km²
Altitudė: 136 m
Pašto kodas: 19-300
Commons-logo.svg Vikiteka: LukasVikiteka

Lukas (lenk. Ełk, vok. Lyck, iki 1939 metų Lykas) – miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Varmijos Mozūrų vaivadijoje, Luko apskrities administracinis centras. 59,37 tūkst. gyventojų (2012).

Geografinė padėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lukas yra istoriniame Rytų Prūsijos regione, apie 120 km į rytus nuo Olštyno Mozūrijoje, prie Luko ežero (lenk. Jezioro Ełckie). Didžioji miesto dalis išsidėsčiusi palei aukštesnįjį ežero krantą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lukas yra vakarinėje jotvingių genties teritorijos dalyje, kurią 1283 m. užkariavo Vokiečių Ordinas. Pirmą kartą gyvenvietė minima 1343 m. kaip Luk. Čia gyveno daugiausia žvejyba ežere ir upėse besivertę žvejai. Apie 1390 m. Balgos komtūras Luko ežero saloje pastatė pilį, kuri vėliau buvo perstatyta ir išplėsta. 1425 m. žvejų kaimui ordino didysis magistras Paul von Rusdorf suteikė kaimo privilegiją. Po magistro mirties ši privilegija 1445 m. buvo patvirtinta Rastenburge. Trylikos metų karo metu 1454 m. lenkų kariai gyvenvietę sudegino. 1497 m. didysis magistras Friedrich von Meißen vėl atstatė Luko pilį ir ją gerokai sutvirtino, taip pasiruošdamas galimiems naujiems lenkų antpuoliams. 1536 m. iš Krokuvos kilęs Hieronymus Maletius hercogo Albrechto jam išnuomotome dvare įkūrė spaustuvę, kurioje buvo leidžiamos lenkiškos knygos. Po Marienburgo ir Kionigsbergo tai buvo trečioji Prūsijoje įkurta spaustuvė. miesto teises 1669 m. suteikė kurfiurstas Frydrichas Vilhelmas.

Herbas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senasis herbas

Dabartinis herbas sukurtas 1999 metais, po popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo. Pakeistos medžių spalvos iš žalios į geltoną.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]