Lietuvos karo aviacijos Antroji eskadrilė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Lietuvos karo aviacijos Antroji eskadrilė
Įkurta 1921 m. kovo 1 d.
Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Pavaldus Roundel of Lithuania.svg Karo aviacija
Rūšis Žvalgybos eskadrilė
Ginkluotė Albatros C.XV
Albatros. D.III
ANBO-III
ANBO-IV L
ANBO-41
Ansaldo SVA.10
DFW C.V
Fokker. D.VII
LVG C.VI
Išformuota 1940 m. rugpjūtis
Vadovybė
Pulko vadas ltn. Vsevolodas Šenbergas
mjr. Vincas Švitris
plk. ltn. Ignas Šešplaukis
mjr. Alfonsas Svilas

Lietuvos karo aviacijos Antroji eskadrilė (pradžioje – 2-oji oro eskadrilė) buvo 1921–1940 m. veikusi Lietuvos kariuomenės dalis, nuo 1923 m. – specializuota artimosios oro žvalgybos eskadrilė. 1940 m. pradžioje eskadrilė buvo ginkluota lėktuvais ANBO-41, jos vadu buvo mjr. Alfonsas Svilas, eskadrilė priklausė Karo aviacijos Pirmąjai (žvalgybos) grupei, vadovaujamai gen. štabo plk. ltn. N. Tautvilo. .

Įkūrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eskadrilė oficialiai buvo įkurta 1921 m. kovo 1 d., Lietuvos karo aviacijai įsigijus daugiau lėktuvų ir parengus daugiau lakūnų nei reikėjo iki to veikusioms Pirmąjai ir Mokomąjai eskadrilėms. Šis sprendimas buvo įteisintas tik tų pačių metų kovo 22 d. kariuomenės vado slaptu įsakymu Nr. 8.[1] Eskadrilės vadas buvo pavaldus Oro laivyno vadui, nuo 1921 m. gegužės 29 d. – Aviacijos, nuo 1933 m. vasario 15 d. – Karo aviacijos viršininkams. Karo aviaciją 1935 m. suskirsčius į tris grupes, nuo 1935 m. rugsėjo 1 d. Antrosios eskadrilės vadas tapo pavaldus I grupės vadui.

Karo aviacijos vado 1935 m. liepos 30 d. slaptu įsakymu Nr. 10 Antroji oro eskadrilė pavadinta Pirmąja artimos žvalgybos eskadrile. Slaptumui išsaugoti Pirmoji artimos žvalgybos eskadrilė ir toliau buvo vadinama Antrąja eskadrile.[2]

Vadovybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Antrajai eskadrilei vadovavo:

Personalas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos karo aviacijos 2-osios eskadrilės personalas

Eskadrilėje įvairiais laikotarpiais tarnavo: A. Gustaitis, L. Peseckas, A. Stašaitis, J. Mikėnas, J. Garolis ir kt.

Bazės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karo aviacijos Antroji eskadrilė prie savo pirmųjų lėktuvų – tarp 1921 m. ir 1924 m.

Eskadrilė buvo įkurta ir visu savo egzistavimo laikotarpiu bazavosi Kauno Žagariškių (Aleksoto) aerodrome.[3]

Technika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

LVG C.VI
Antrosios eskadrilės ANBO-III (Nr. 42)

1921 m. formuojant eskadrilę jei buvo perduoti tuometinės karo aviacijos turėti sunkesni orlaiviai – žvalgybiniai – lengvieji bombonešiai – LVG C.VI, Albatros C.XV, DFW C.V ir naikintuvai – Fokker D.VII, Albatros D.III. 1923 m. eskadrilė perginkluota naujai įsigytais itališkais žvalgybiniais – lengvaisiais bombonešiais Ansaldo-FIAT SVA.10. Dėl gausių pastarųjų trukumų vietoje jų pradėti naudoti pirmieji serijiniai lietuviški lėktuvai ANBO-III.[4] Ketvirtajame dešimtmetyje eskadrilė buvo perginkluota lietuviškos konstrukcijos žvalgybiniais – lengvaisiais bombonešiais ANBO-IV, vėliau – ANBO-41.

  • ANBO-IV (nuo 1934 m., „L“ variantas, Nr. 57, 58, 59, 60, 63);

Įdomybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Antrosios, kaip ir Ketvirtosios eskadrilės pilotai pasižymėjo pomėgiu ant lėktuvų bortų piešti asmeninius ženklus. Išlikusios nuotraukos liudija, kad ant Ansaldo SVA.10 buvo nupiešta ne mažiau kaip 5  asmeniniai lakūnų ženklai. 2-osios eskadrilės vadas vyr.  ltn.  Vsevelodas Šembergas jam paskirtą lėktuvą pažymėjo dviem baltos spalvos lygiagrečiomis, 45 laipsnių kampu pasvirusiomis juostomis, juosiančiomis lėktuvo liemenį. Kauno meno mokyklos mokinys, vienas žymiausių Lietuvos karo aviacijos lakūnų Jonas Mikėnas savąjį SVA.10 pažymėjo stilizuota žvaigžde, kurią vadino „kosmine žvaigžde“. Tiesa, kai J. Mikėną iš 2-osios eskadrilės perkėlė į 1-ąją, šia žvaigžde jis pažymėjo jam patikėtą naujutėlį naikintuvą Letov Š. 20L.[5]

Simas Stanaitis ant lėktuvo liemens šonų nupiešė indėno galvą. Prisiminimuose jis rašė:

1923 m. gavome naujas mašinas. Ir vėl pradėjome piešti kas ką išmano. Aš tuo metu skaičiau knygą, kurioje buvo graži vinjetė su indėno galva. Ji man labai patiko, tad nutariau šią galvą paversi savo ženklu. Nupiešiau negailėdamas dažų, bet išėjo taip, kad tas indėnas viename šone žiūrėjo į priekį, o kitame atgal…

Žinomi dar du asmeniniai lakūnų ženklai, kurie buvo nupiešti ant lėktuvų SVA-10, tačiau jų autorystės M. Sereičikui nustatyti nepavyko.[5]

Asmeninio ženklo aprašymas Asmeninio ženklo autorius*
Baltos spalvos stilizuota žvaigždė. Autorius ją vadino „kosmine žvaigžde“ Vrš. Jonas Mikėnas
Dvi lygiagrečios 45 laipsnių kampu pasvirusios juostos Vyr. ltn. Vsevelodas Šembergas
Indėno galva profiliu Ltn. Simas Stanaitis
Pusmėnulis su ant krašto sėdinčiu juodos spalvos pypkę rūkančiu velniu Autorius nenustatytas
Lėktuvo kilis nudažytas juostomis („zebras“)

*Asmeninio ženklo autoriaus karinis laipsnis nurodytas toks, kokį jis buvo užsitarnavęs, kai ženklas buvo piešiamas ant orlaivio.[5]

XX a. ketvirtojo dešimtmečio antrojoje pusėje, prieš 1938 m., visi Karo aviacijos lėktuvai buvo perdažyti vieningu tamsiai žaliu kamufliažu ir asmeniniai lakūnų ženklai panaikinti.[5]

Avarijos ir katastrofos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Pranešimas apie žuvusius pilotus M. Mažoną ir J. Tumelį. „Naujas žodis“, 1928 m., Nr. 12, 10 psl.
    1923 m. birželio 20 d. apie 15 val. tik atsiplėšus nuo žemės sustojo iš Kauno aerodromo kylančio Ansaldo SVA.10 (Nr. 805), pilotuojamo ltn. Prano Stelmoko, variklis. Pilotas mėgino apsisukti, tačiau perėjo į suktuką ir nukrito. Pilotas žuvo, kartu skridęs aviamechanikas eil. Kačanauskas buvo sunkiai sužeistas.
  • 1928 m. liepos 18 d. atlikdamas skrydžio rikiuotėje manevrą kpt. S. Stanaičio pilotuojamas Ansaldo SVA.10 ore susidūrė su kitu Ansaldo SVA.10 (Nr. 802), pilotuojamu vyr. psk. Miko Mažono[6] ir propeleriu perkirto jo lėktuvą. Susidūrimo metu nuo smūgio iš lėktuvo su apsaugos diržais buvo išplėštas ir iškrito žvalgas vyr. ltn. J. Tumelis.[7] Sudaužytas lėktuvas dalimis nukrito Julijanavos dvaro laukuose. Pilotas vyr. psk. Mikas Mažonas ir lakūnas žvalgas vyr. ltn. Jonas Tumelis žuvo. Susidūrimo metu stipriai pažeistas kpt. S. Stanaičio lėktuvas – pažeisti vairai, variklis – nukrito ant Trečiojo forto pylimo ir buvo sudaužytas nepataisomai, o pilotas bei žvalgas J. Kopukovas (Kovas) – sunkai sužeisti.
  • 1929 rugsėjo 19 d. kpt. Antano Kuncaičio[8] ir oro žvalgo vyr. ltn. Antano Vedeikos[9] Ansaldo SVA.10 leisdamasis Klaipėdos aerodrome apie 150 metrų aukštyje staiga perėjo į suktuką ir nepavykus išlyginti nukrito netoli Sendvario. Išsiliejus benzinui kilo gaisras ir lėktuvas sudegė anksčiau nei atvyko pagalba. Pilotai žuvo.
  • 1930 m. gegužės 24 d. ryte vyr. psk. Vlado Ačo[10] pilotuojamam Ansaldo SVA.10 (žvalgas – ltn. Petras Kavaliauskas) pikiravimo metu lūžo sparnas. Ltn. Kavaliauskas iššoko su parašiutu ir laimingai nusileido į Nemuną. V. Ačas nespėjo iššokti ir žuvo.
  • 1938 m. birželio 2 d. apie 12:15 val. pilotas j. psk. Juozas Vilkaitis[11] ir žvalgas j. ltn. Jonas Vydūnas[12] su ANBO-IV (Nr. 69) iš nedidelio aukščio fotografuodami Bartninkų miestelį (Vilkaviškio raj.) įsirėžė į žemę ir žuvo.

Likvidavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eskadrilė buvo išformuota po Lietuvos okupacijos, okupacinei valdžiai likviduojant Lietuvos karo aviaciją. Paskutinis eskadrilės vadas majoras Alfonsas Svilas į atsargą buvo paleistas valdžią Lietuvoje perėmus sovietams ir pilnai likvidavus Lietuvos karo aviaciją, 1940 m. gruodžio 1 d. Dalis eskadrilės lakūnų ir mechanikų perėjo į sovietų sukurtą Tautinę eskadrilę.

Eskadrilės turėtų orlaivių, išskyrus ANBO-41, SSRS Raudonoji armija į ginkluotę neperėmė, kai kuriuos jų panaudojo kaip treniruočių taikinius. Keletas eskadrilės turėtų ANBO-41 buvo perduoti Tautinei eskadrilei.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. LCVA. F. 531, ap. 1, b. 11, psl. 1; F. 384, ap. 1, b. 15, l. 34; F. 1323, ap. 1, b. 20, l. 15 a. p.
  2. LCVA. F. 1323, ap. 1, b. 313, l. 81, b. 356, l. 96; F. 929, ap. 5, b. 428, l. 10-15.
  3. Karo aviacija, Letuvių žodynas
  4. Ramoška Gytis, ANBO III. P:irmasis serijinis lietuviškas lėktuvas, Plieno Sparnai Nr. 7 2002 m.
  5. 5,0 5,1 5,2 5,3 Sereičikas, Mindaugas, Lietuvos karo aviacijos lakūnų ženklai ant lėktuvų, II dalis, Kardas Nr. 3 (471), 2016
  6. Av. vyr. psk. Mikas Mažonas, Plieno sparnai.
  7. Av. vyr. ltn. Jonas Tumelis, Plieno sparnai.
  8. Av. kpt. Antanas Kuncaitis, Plieno sparnai.
  9. Av. vyr. ltn. Antanas Vedeika, Plieno sparnai.
  10. Av. vyr. psk. Vladas Ačas, Plieno sparnai.
  11. Av. j. psk. Juozas Vilkaitis, Plieno sparnai.
  12. Av. j. ltn. Jonas Vidūnas, Plieno sparnai.