NASAMS
| NASAMS | ||
|---|---|---|
| ||
| Tipas | ||
| Tipas | Oro gynybos sistema | |
| Klasifikacija | Vidutinio nuotolio | |
| Gamintojai | Kongsberg Defence & Aerospace Raytheon | |
| Šalys kūrėjos |  JAV Norvegija
| |
| Charakteristika | ||
| Nuotolis | NASAMS 2: ~25 km NASAMS 3 / AMRAAM-ER: ~40 km | |
| Aukščio riba | ~20 km | |
NASAMS (National Advanced Surface to Air Missile System) – Norvegijos ir JAV sukurta vidutinio nuotolio oro gynybos sistema.[1][2][3] Ši pažangi sistema yra paskirstyta į atskirus, mobilius komponentus, kurie gali veikti viename tinkle.[2] NASAMS sukūrė kompanijos Kongsberg Defence & Aerospace (KDA) ir Raytheon.[3] Sistema skirta dengti oro erdvę nuo sparnuotųjų raketų, taktinės aviacijos (įskaitant naikintuvus, sraigtasparnius ir kitus kovinius lėktuvus) bei įvairių bepiločių orlaivių.[4]
NASAMS buvo pirma sistema kuriai buvo pritaikyta AIM-120 AMRAAM (angl. Advanced Medium Range Air-Air Missile) raketa, iki tol naudota kaip „oras–oras“. NASAMS 2 yra atnaujinta sistemos versija, galinti naudoti NATO Link 16 tinklą.[2] NASAMS 3 yra naujausia versija, pradėta naudoti 2019 m. Ši sistema turi galimybę paleisti AIM-9X Sidewinder ir AMRAAM-ER raketas, bei taip pat įveda mobilius paleidimo įrenginius, kurie gali būti transportuojami oru. NASAMS gali integruotis su kitomis sistemomis, tokiomis kaip ilgo nuotolio MIM-104 Patriot.[5]
Sistemą naudoja NATO ir kitos šalys; NASAMS taip pat saugo oro erdvę aplink Baltuosius rūmus, Vašingtone.[6] Rusijos–Ukrainos kare NASAMS pasižymėjo kaip itin efektyvi sistema.[7][8]
Nuo 2020 m. Lietuvos ginkluotosios pajėgos naudoja moderniausias NASAMS 3 sistemas.[9]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą].jpg)
Pirmos kartos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]NASAMS kūrimas prasidėjo devintajame dešimtmetyje, kai kompanija Kongsberg Defence & Aerospace (KDA) kartu su Hughes Missile Systems pradėjo projektą skirtą Norvegijos oro pajėgoms. Kaip buvo numatyta iš pradžių, NASAMS turėjo pakeisti tuo metu naudotas stacionarias Nike Hercules oro gynybos sistemas dislokuotas Norvegijos pietuose esančiose oro bazėse.[10] Šios sistemos turėjo veikti kartu su F-16 naikintuvais, užtikrinant daugiasluoksnę oro gynybą.[11] Integruota oro gynybos mūšio valdymo ir kontrolės sistema pirmą kartą buvo sukurta patobulintam JAV gamybos MIM-23 Hawk oro gynybos sistemos variantui, kurį naudojo Norvegijos pajėgos.[10][12] Šios sistemos turėjo naujus JAV gamybos AN/MPQ-46 ir AN/TPQ-36 radarus (pastarasis, artilerijos radaras, buvo specialiai modifikuotas). Tačiau vienas sistemos paleidėjas galėjo atakuoti tik vieną atskriejantį taikinį, todėl Norvegija nusprendė plėtoti į tinklą orientuotą oro gynybos sistemą su keliais paleidimo įrenginiais ir radarais. MIM-23B raketa buvo pakeista AIM-120 AMRAAM raketa, kuri naudoja aktyvaus radaro nusitaikymą (angl. active radar homing) ir kuri pradinio skrydžio metu taip pat naudoja inercinę navigacijos sistemą.[13] TPQ-36A radaras buvo atnaujintas į besisukančios konfigūracijos AN/MPQ-64 Sentinel.[10] AMRAAM raketa paleidžiama iš tempiamo paleidimo įrenginio su šešiais raketų konteineriais. Standartinės AMRAAM raketos horizontalus nuotolis yra iki 25 km.[14] Vienu metu NASAMS gali sekti ir taikytis į 72 taikinius.[4] Pirmas bandomasis raketos paleidimas buvo atliktas 1993 m., o sistema pradėjo aktyvią tarnybą 1998 m.
NASAMS 2
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jau 1999 m. Norvegijos oro pajėgos kartu su KDA pradėjo vystyti NASAMS modernizaciją, pavadintą NASAMS 2.[14] Atnaujinta versija pradėjo tarnybą 2006 m. Pagrindiniai skirtumai naujesnioje versijoje yra NATO standartinių taktinių duomenų ryšių (Link 16 ir kt.) naudojimas bei pažangesnis antžeminis radaras.[2][10] Visą NASAMS 2 bateriją sudaro iki keturių šaudymo blokų. Kiekviename šaudymo bloke yra 3 raketų paleidimo įrenginiai, kurių kiekvienas turi po šešias AIM-120 AMRAAM raketas, vieną AN/MPQ-64F1 „Improved Sentinel“ radarą, vieną ugnies valdymo centrą (angl. Fire Distribution Center) ir vieną elektrooptinį sensorių (MSP500).[15][1] Kompanijos Rheinmetall pagamintas elektrooptinis sensorius MSP500 yra aprūpintas lazeriniu nuotolio ieškikliu, video kamera ir pažangiu termovizoriumi.[16] Šio sensoriaus dėka raketas galima paleisti pasyviu režimu (be aktyvaus radaro).
NASAMS gali būti integruota su įvariomis kitomis sistemomis, įskaitant trumpojo nuotolio RBS-70 oro gynybos sistemą su Giraffe radarais.[1]
NASAMS 3
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]NASAMS 3 turi atnaujintą ugnies valdymo centrą ir pertvarkytą Mk 2 paleidėją su raketų konteineriais.[17] Šis paleidėjas buvo papildomai pritaikytas trumpojo nuotolio raketoms AIM-9X Sidewinder (Block II)[18] ir naujoms ilgesnio nuotolio AMRAAM-ER raketoms.[17]
Be to, buvo sukurta nauja trumpojo nuotolio mobilios gynybos sistemos konfigūracija, kurios kiekviena baterija naudoja šešis IRIS-T SLS raketų paleidėjus, sumontuotus ant vikšrinių transporto priemonių, ir tris paleidėjus sumontuotus ant HMMWV, naudojančius AIM-120 arba AIM-9X raketas ant bėgių. Šiuos paleidėjus galima transportuoti lėktuvais C-130 Hercules ar C-17 Globemaster.[19]
2021 m. Raytheon paskelbė, kad NASAMS 3 gali būti atnaujintos įvedant GhostEye MR vidutinio nuotolio AESA radarą, paremtu GhostEye technologija, kuri buvo sukurta MIM-104 Patriot sistemai.[3]
Raketos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
NASAMS naudoja esamas „oras–oras“ raketas, kurių nereikia modifikuoti. Dėl to, NASAMS baterijoms yra prieinamas didelis NATO sukauptų raketų arsenalas. NASAMS 1 ir NASAMS 2 gali paleisti:
- AIM-120 AMRAAM – viena plačiausiai naudojamų JAV gamybos oro gynybos raketų. Nuotolis paleidžiant iš žemės: iki 25 km.[14]
NASAMS 3 papildomai gali paleisti šias raketas:
- AMRAAM-ER – nauja raketa naudojanti AIM-120 valdymo ir taikymosi sistemą, bei galingesnį raketinį motorą, perimtą iš JAV karinių jūrų laivyno naudojamos RIM-162 ESSM raketos. Nuotolis paleidžiant iš žemės: iki 40 km.[reikalingas šaltinis]
- AIM-9 Sidewinder – trumpojo nuotolio raketa, su žymiai trumpesniu nuotoliu, tačiau plačiai prieinama didelių rezervų.[18]
Kovinis naudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]NASAMS intensyviai naudojama Rusijos–Ukrainos kare. Pirmoji NASAMS baterija į Ukrainą buvo išsiųsta 2022 lapkričio 7 d.[20] Sistema buvo panaudota jau po savaitės, lapkričio 15 dieną, Rusijai surengus raketų smūgius. Pentagono teigimu, per tos dienos smūgius, NASAMS efektyvumas buvo 100%.[7] Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tos dienos vakare atskleidė, kad sistema numušė 10 raketų iš 10, į kurias taikėsi.[8]
2025 m. vasario mėnesį Novergijos karinių oro pajėgų vadas pareiškė, kad nuo 2022 m. lapkričio mėnesio NASAMS sistemos Ukrainoje numušė apie 900 raketų ir bepiločių orlaivių, o sistemų pataikymas siekė 94%.[21] Iš minėtų maždaug 900 taikinių, apie 60% (t. y. apie 540) buvo sparnuotosios raketos.[22]
Operatoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šalys, naudojančios NASAMS:
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 „Oro gynybos sistema NASAMS“. Lietuvos kariuomenė. 2024-01-16. Nuoroda tikrinta 2024-04-08.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 „NASAMS air defence system“ (PDF). Kongsberg Defence & Aerospace AS. Nuoroda tikrinta 2024-04-08.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 „NASAMS System“. RTX. Nuoroda tikrinta 2024-04-08.
- ↑ 4,0 4,1 „National Advanced Surface-to-Air Missile System (NASAMS)“ (PDF). Congressional Research Service (CRS). 2022-12-01. Nuoroda tikrinta 2024-04-08.
- ↑ „NASAMS Air Defence System“. Kongsberg. Nuoroda tikrinta 2024-04-08.
- ↑ „These are the Western air defense systems protecting Ukraine“. Washington Post. 2023-05-19. Nuoroda tikrinta 2024-04-08.
- ↑ 7,0 7,1 „NASAMS air defense system have 100% success rate in Ukraine- Pentagon chief“. Reuters. 2022-11-16. Suarchyvuota iš originalo 2022-11-16. Nuoroda tikrinta 2022-11-16.
- ↑ 8,0 8,1 „Зеленський про системи NASAMS: Із 10 пусків було 10 влучань“ [Zelenskis apie NASAMS sistemas: buvo 10 pataikymų iš 10 paleidimų]. Ukrinform (ukrainiečių). 2022-11-15. Nuoroda tikrinta 2022-11-16.
- ↑ „Pamatykite: Lietuvos kariai Norvegijoje atliko pirmuosius kovinius šaudymus su NASAMS sistema“. LRT. 2023-09-14. Nuoroda tikrinta 2024-04-08.
- ↑ 10,0 10,1 10,2 10,3 „The NASAMS: Defending the Air from Washington to Budapest“. The National Interest. 2021-01-03. Nuoroda tikrinta 2024-04-08.
- ↑ Wilson, J.R. (1989). „NASAMS Replaces Nike: Norway updates layered air defense“. International Defense Review. 22 (3): 351 – via Internet Archive.
- ↑ Military Review: The Professional Journal of the United States Army. Vol 64, Issue 9 (September 1984). pp. 85–86
- ↑ „AIM-120 Advanced Medium-Range Air-to-Air Missile (AMRAAM)“. Janes Weapons: Air Launched. Coulsdon, Surrey: Jane's Group UK Limited. 2022-01-10. Suarchyvuota iš originalo 2023-01-22. Nuoroda tikrinta 2022-10-04.
- ↑ 14,0 14,1 14,2 „ANALYSIS: NASAMS Air Defense – Ukraine’s Latest Gift From Lithuania“. Kyiv Post. 2023-10-23. Nuoroda tikrinta 2024-04-08.
- ↑ Terje Johnsen; Brita Hafskjold; Svein Fagerlund; Tor Erik Strand; Arnstein Jensen (2005-12-23). „Data Fusion for Improved Air Picture Generation in Air Defence Systems“ (PDF). S2CID 207904858.
- ↑ „MSP – Multi Sensor Platform“. Rheinmetall Defence. Suarchyvuotas originalas 2012-10-16. Nuoroda tikrinta 2022-10-17.
- ↑ 17,0 17,1 „Fire Distribution Center – NASAMS – KDA“. Kongsberg.
- ↑ 18,0 18,1 Reichmann, Kelsey (2019-06-19). „Norway's Air Force tests Sidewinder missile“. Defense News. Defense News. Nuoroda tikrinta 2019-06-20.
- ↑ „For the first time in 14 years, the Army itself can protect itself from air strikes“. tu.no (norvegų). 2017-02-06. Nuoroda tikrinta 2021-01-29.
- ↑ „Ukraine receives first delivery of NASAMS air defence systems“. Reuters. 2022-11-07. Nuoroda tikrinta 2024-04-08.
- ↑ „Tok statslederne en risiko ved å samles i Kyiv? Nå letter Luftforsvaret på sløret“. Aftenposten (norvegų bukmolas). 2025-02-24. Nuoroda tikrinta 2025-02-24.
- ↑ „Norske Nasams har skutt ned 900 missiler i Ukraina“. Forsvarets Forum (norvegų). 2025-02-25. Nuoroda tikrinta 2025-02-25.
