Aviacijos dalis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
1919-1920 m. naudotas Lietuvos karinių oro pajėgų – Aviacijos dalies – ženklas.

Aviacijos dalis – nuo 1919 m. kovo 12 d. iki 1920 m. rugpjūčio 31 d. naudotas oficialus Lietuvos kariuomenės aviacijos pajėgų pavadinimas.

1919 m. kovo 12 d. nuo Lietuvos kariuomenės Inžinerijos bataliono buvo atskirta Aviacijos kuopa, kuri buvo pervadinta Aviacijos dalimi.

Aviacijos dalis administraciniu ir operatyviniu atžvilgiu buvo pavaldi Generalinio štabo viršininkui, techniniu – Generalinio štabo Inžinerijos skyriaus viršininkui.[1]

Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aviacijos dalį sudarė:

  • Orlaivių kovos būrys (Aviacijos kovos būrys). 1920 m. balandžio 1 d. pertvarkytas į Oro eskadrilę
  • Mokomoji eskadrilė (suformuota 1920 m. rugsėjo 1 d.)
  • Lietuvos kariuomenės Aviacijos dalies Mokomoji eskadrilė Kauno Aleksoto aerodrome, 1919 m.
    Karo aviacijos dirbtuvės (įkurtos 1919 m. gegužės mėn. Fredoje, Kaune)
  • Štabas

Personalas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aviacijos daliai vadovavo:

  • 1919 kovo 12 d. – 1919 m. spalio 25 d. – majoras Petras Petronis[2] (1887.12.01 Žadeikių k., Čypėnų vls., Biržų aps. – 1950.07.15. Švenčionių kalėjime).
  • 1919 m. spalio 26 d. – 1919 m. lapkričio 14 d. ir 1920 vasario 12 d. – 1920 m. liepos 17 d. – kapitonas Vincas Gavelis (1892.05.02. Žaunieriškių k., Alytaus vls. – 1969 Žaunieriškių k., Alytaus vls.)
  • 1919 m. lapkričio 15 d. – 1920 m. vasario 11 d. – majoras Charles Roderick Carr (1891.08.31., Feilding, Naujoji Zelandija – 1971.12.15., Uxbridge, Jungtinė Karalystė)
  • 1920 m. liepos 18 d. – 1920 m. rugpjūčio 31 d. (Lietuvos karinei aviacijai vadovavo iki 1927 m. vasario 5 d.) – generolas leitenantas Juozas Kraucevičius (1879.03.31., Sprakšių k., Linkuvos vls., Šiaulių aps. – 1964.03.04., Kaune)

Lietuvos kariuomenės Aviacijos dalyje 1919 m. aviacijos inspektoriumi tarnavo vienas Švedijos aviacijos kūrėjų ir trečiasis švedas, įgijęs piloto licenciją Olof (Olle) Dahlbeck.

Aerodromai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aviacijos dalis bazavosi šiuose aerodromuose:

Ženklinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos kariuomenės žvalgybos ir artilerijos koregavimo lėktuvai LVG C.VI paženklinti pirmaisiais karo avacijos ženklais

Nuo 1919 m. kovo 11 d. iki 1920 m. lapkričio 11 d. Lietuvos karo lėktuvai buvo ženklinami raudonu rombu su žaliu ir geltonu apvadais bei baltu Vyčiu centre.

Trispalviai rombai išdėstyti baltuose stačiakampiuose laukuose, kurių plotis sutapdavo su horizontaliu rombo pločiu, o aukštis - su sparno pločiu arba su liemens aukščiu, posūkio vairas - ištisai baltas.

Amžininko lakūno Simo Stanaičio tvirtinimu, pirmojo Lietuvos karinės aviacijos ženklo autorius buvo lakūnas Vytautas Rauba, turėjęs dailininko gabumų. Jo sumanymas sudarė galimybę ne tik paženklinti orlaivius, bet ir užtepti vokiškus kryžius (pirmieji nusipirkti LVG C VI buvo su vokiečių karo aviacijos ženklais): ant kryžiaus buvo uždažomas rombas, kurio viršūnės sutapdavo su kryžių galais, šiame rombe buvo piešiami dar du tautinių spalvų vienas už kitą mažesni rombai: kraštinis didžiausias rombas - geltona, tarpinis - žalia, vidurinis - raudona. Ant mažiausio - raudono rombo buvo piešiamas Vytis, šuoliuojantis skridimo kryptimi (jeigu ženklas ant posūkio vairo ar liemens šono). Ant sparninių rombų Vyčio raiteliai šuoliuodavo į lėktuvo simetrijos ašį, t. y. liemens kryptimi.

Lietuviški ženklai buvo piešiami 8 orlaivio vietose, vietoje atitinkamų vokiškų ženklų: ant abiejų posūkio vairo pusių, ant abiejų liemens zonų (prie uodegos plokštumų), ant viršutinių sparnų viršutinio paviršiaus sparnų galuose ir ant apatinių sparnų apatinio paviršiaus sparnų galuose.[3]

Keturi pirmieji surinkti LVG C VI turėjo visą lietuviškų ženklų komplektą. Tačiau gana greitai, kai lėktuvų padaugėjo, o dažų ir tvarkos trūko, atsirado didelė lėktuvų ženklinimo įvairovė: pavyzdžiui, 1920 m. gegužės 12 d. Halberstadt CL.IV Nr. 6589, su kuriuo užsimušė V. Rauba, ant posūkio vairo trispalvių rombų neturėjo Vyčių, o ant jo liemens šonų ir ant sparnų tebebuvo vokiški kryžiai.[3]

Technika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1919 m. rudenį iš bermontinkų atimti lėktuvai vežami iš Radviliškio į Kauną.

Aviacijos dalis naudojo trofėjinius bei iš Vokietijos kariuomenės įsigytus I Pasaulinio karo orlaivius. Pirmuoju lėktuvu tapo 1919 vasario 5 d. prie Jiezno pasibaigus degalams nutūpęs britų gamybos bolševikų naikintuvas Sopwith 1½ "Struter". Visgi šio orlaivio Lietuvos kariuomenė Nepriklausomybės kovose nenaudojo.

1919 m. pabaigoje nemažai orlaivių buvo nelegaliai įsigyta iš Kauno Aleksoto aerodrome įsikūrusio Vokietijos aviacijos dalinio F.A. 425.

Be to, pagal Versalio sutarties sąlygas Antantės aukščiausioji taryba įsakė vokiečiams perduoti Lietuvai kaip kompensaciją karinį ir transporto turtą. "Karo medžiagos turėjo būti perduota tiek, kiek reikia vienai didelei mišriai brigadai apginkluoti ir atitinkamas kiekis amunicijos; be to dar 30 įrengtų ir su pakeičiamomis dalimis lėktuvų (...)" (Gen. A.Niessel'is. Vokiečių išsikraustymas iš Baltijos kraštų. Kaunas, 1939).[3]

Kiti Aviacijos dalies 1919–1920 m. naudoti lėktuvai:

Dalis lėktuvų buvo įsigyta iš besitraukiančių vokiečių, dalis – paimta mūšiuose kaip trofėjai, dalis – surinkta Karo aviacijos dirbtuvėse iš skirtingų orlaivių dalių.

Karinės operacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savo egzistavimo laikotarpiu Aviacijos dalis dalyvavo pagrindinėse Nepriklausomybės kovų karinėse operacijose:

Iš viso karo veiksmuose dalyvavo 23 Aviacijos dalies lėktuvai: 13 LVG C.VI, 2 Halberstadt C.V, 6 Albatros C.III, 1 Albatros J.II, 1 Fokker D.VIII.[4]

Karinėse operacijose žuvo vienas Aviacijos dalies pilotas:

Dar du Aviaicjos dalies pilotai žuvo ne karo veiksmų metu:

Reorganizacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1920 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos kariuomenės aviacijos pajėgos – Aviacijos dalis – buvo pervadintos Aviacijos korpusu.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos karinės oro pajėgos, Visuotinė lietuvių enciklopedija, https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-karines-oro-pajegos/
  2. http://www.plienosparnai.lt/page.php?766
  3. 3,0 3,1 3,2 Pirmieji karo aviacijos lėktuvai 1919-23 m. http://www.plienosparnai.lt/page.php?81
  4. Nepriklausomybės karai. Lėktuvai, http://www.plienosparnai.lt/page.php?99