Albatros C.III

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Albatros C.III
Albatros C.III.jpg
Tipas Žvalgybinis,
lengvasis bombonešis
Gamintojas Albatros Flugzeugwerke
Gamybos metai 1915
Baigtas naudoti XX a. ketvirtas dešimtmetis
Būsena Nenaudojamas
Pagaminta vnt. 2271 + 5
Variantai C.IV
W2

Albatros C.III buvo Vokietijos imperijoje Pirmojo pasaulinio karo metu gamintas dvivietis bendrosios paskirties biplanas, kurį sukūrė įmonė „Albatros Flugzeugwerke“. Albatros C.III buvo labai sėkminga ištobulinta orlaivio Albatros C.I modifikacija; jos buvo pagaminta daugiausiai iš visų C tipo Albatros orlaivių. Po karo orlaivis naudotas ir Lietuvos karo aviacijoje.

Konstrukcija ir gamyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Albatros C.III brėžiniai

Kaip ir pirmtakas Albatros C.I, modelis C.III buvo mišrios, daugiausiai medinės konstrukcijos, korpusas dengtas fanera, sparnai aptraukti drobe. Pagrindinis skirtumas nuo pirmtako – pusapvalis vertikalus stabilizatorius, vietoje trikampio C.I. Tokia stabilizatoriaus forma suteikė geresnes valdymo charakteristikas.

Į C.III buvo montuojami 110 kW (150 AG) galios Benz Bz. III arba 120 kW (160 AG) galios Mercedes D.III vienaeiliai varikliai. Kaip ir daugelyje to meto dviviečių lėktuvų, cilindrų galvutės išsikišdavo virš lėktuvo fiuzeliažo, o išmetimo vamzdis buvo išvestas virš viršutinio sparno, taip smarkiai apribojant matomumą pilotui.

Albatros C.III nosis, su virš sparno iškeltu išmetimo vamzdžiu ir už propelerio montuojamu kulkosvaidžiu

Iš pradžių C.III buvo ginkluotas tik žvalgo kulkosvaidžiu, tačiau jau 1916 m. pradžioje buvo nustatyta, kad be ženklaus poveikio skrydžio charakteristikoms, jame galima montuoti su propeleriu sinchronizuotą piloto kulkosvaidį.[1] Taip šalia variklio cilindrų galvučių buvo pradėtas montuoti su propeleriu sinchronizuotas vienas 7,92 mm kalibro LMG 08/15 kulkosvaidis. C.III tapo pirmuoju vokišku karo lėktuvu su tokia įranga.

Antroji orlaivio kabina buvo skirta žvalgui-bombarduotojui, ginkluotam ant žiedo sukiojamu vienu 7,92 mm kalibro Parabellum MG14 kulkosvaidžiu. Lėktuvas taip pat galėjo vežti iki 90 kg aviacinių bombų, sudėtų į keturis vertikalius dėklus fiuzeliaže tarp pilotų kabinų ar pakabintų ant išorinių laikiklių.[2]

Eksploatacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Albatros C.III buvo plačios paskirties orlaivis, naudotas žvalgybos ir ugnies koregavimo, fotožvalgybos, bombardavimo ir bombonešių palydos misijose. Pirmieji 12 orlaivių panaudoti fronte 1915 m. gruodžio mėnesį.[3] Vienu metu daugiausiai C.III – 354 vnt. Vokietijos Luftstreitkräfte naudojo 1916 m. rugpjūčio mėn.[4] 1917 m viduryje fronto daliniuose C.III buvo beveik nebelikę, nors orlaiviai buvo gaminami dar ir 1918 m. bei naudojami mokymams.[3] Iš viso buvo užsakytas 2271 orlaivis.[4]

Pirmojo Pasaulinio karo metais Albatros C.III orlaivius gamino įmonės „Albatros Flugzeugwerke“, taip pat „DFW“, „Hansa-Brandenburg“, „Linke-Hofmann“, „LVG“ ir „Siemens-Schuckert“.

1916 m. 26 vnt. C.III, įskaitant 8 mokymui skirtus variantus, buvo eksportuoti į Bulgariją. Pagal Neuilly-sur-Seine sutarties sąlygas 1920 m. jie buvo sunaikinti.

C.III buvo plačiai naudojamas ir konfliktuose po I pasaulinio karo – nuo 1920 m. pavasario Nepriklausomybės karuose Lietuva naudojo 12 tokių orlaivių,[5] Lenkija, kovose su Lietuva, bolševikais, Ukraina, nuo 1919 m. – 15 vnt.,[6] kai kurių šaltinių teigimu – 49 vnt., iš kurių 38 vnt. buvo įsigyti, kiti – užgrobti iš vokiečių 1918 m. lapkričio 14–15 d. Varšuvoje ir 1919 m. pradžioje Poznanėje Didžiosios Lenkijos sukilimo metu.[7]

Po karo, 1926–1927 m. iš išlikusių dalių Bulgarijos valstybinis aviacijos fabrikas (DAR) pagamino 12 nelicencinių C.III kopijų, kurių indeksas buvo DAR-2.[8][9][10] 1927–1928 m. Lietuvos Karo aviacijos dirbtuvėse buvo pagamintos trys nelicencinės Albatros C.III kopijos (1927 m. rugsėjo 6 d. – lietuviškas gamyklinis Nr. 20, 1927 m. rugsėjo 16 d. – Nr. 21, 1928 m. vasario 7 d. – Nr. 25).[11]

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos kariuomenės Aviacijos dalies Mokomoji eskadrilė Kauno Aleksoto aerodrome, 1919, pirmame plane - Albatros C.III

Pirmieji 11 vnt. Albatros C.III Lietuvą pasiekė 1920 m. kovo 17 d.[5] Vėliau buvo įsigytas dar vienas (gamyklinis Nr. 793), kuris neskraidė, o buvo panaudotas atsarginėms dalims. Nepriklausomybės kovų metu C.III buvo naudojamas žvalgybos ir bombardavimo misijoms, taip pat pradinį apmokymą baigusių pilotų lavinimuisi.

Apskaitos dokumentuose lėktuvo tipas buvo trumpinamas į Alb C III.

Pilotų lavinimuisi jis buvo naudojamas iki trečiojo dešimtmečio pabaigos. Dėl šios priežasties Albatros C.III tapo vienais daugiausiai avarijų patyrusių Lietuvos karo aviacijos orlaivių – daugiau avarijų atsitiko tik su Halberstadt CL.IV.[5] Priešingai nuo šio modelio, Albatros C.III avarijose žuvusių pilotų skaičius yra mažesnis, nes dėl mažesnio skridimo greičio, mažesnės sparnų apkrovos ir didesnių matmenų, jie buvo lengviau suvaldomi.

Albatros C.III buvo antras gausiausiai Nepriklausomybės kovose naudotas Lietuvos karo aviacijos orlaivis (po LVG C.VI). Iš viso šio karinio konflikto mūšiuose dalyvavo 6 Albatros C.III (gamykliniai Nr. 5081, 15298, 5086, 15292, 5084, 4171).[12]

Nepriklausomybės kovų laikotarpiu karo veiksmų metu buvo sunaikinti du Lietuvos karo aviacijos C.III. Albatros C III, kurio gamyklinis numeris buvo 4171, užsidegus varikliui nusileidęs priešo užnugary, buvo pačių lakūnų V .Jablonskio ir J. Šabanavičiaus sudegintas. 1920 m. pabaigoje Antano Gustaičio pilotuojamas Albatros C III, kurio gamyklinis numeris buvo 50S6, sudužo kildamas iš Aleksoto aerodromo, nes buvo perkrautas bombų.[5]

Operatoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Austrijos-Vengrijos vėliava Austrija-Vengrija
Sudužęs Albatros C.III
  • Austrijos-Vengrijos Imperijos karinės oro pajėgos
Bulgarijos vėliava Bulgarija (Bulgarijos Karalystė)
  • Bulgarijos karališkosios karinės oro pajėgos (įskaitant iki 12 DAR-2)
Latvijos vėliava Latvija
  • Apvirtęs Albatros C. III, apie 1917 m.
    Latvijos karinės oro pajėgos
Lietuvos vėliava Lietuva
  • Lietuvos karinės oro pajėgos – 12 + 3 vnt.
Lenkijos vėliava Lenkija
  • Lenkijos karinės oro pajėgos (15 vnt.)
Osmanų imperijos KOP Albatros C.III
Turkijos vėliava Turkija (Osmanų Imperija)
  • Osmanų imperijos karinės oro pajėgos (registracijos Nr. nuo AK 8 iki AK 41)
Suomijos vėliava Suomija
  • Suomijos karinės oro pajėgos
Vokietijos imperijos vėliava Vokietijos imperija
  • Karinės oro pajėgos – Luftstreitkräfte
  • Karinės jūrų pajėgos – Marine Flieger-Abteilung
Vokietijos vėliava Vokietija (Vokietijos Respublika)

Variantai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Albatros C.III modifikacija Albatros W.2C
  • C.VI - (gamyklinis indeksas L 16) buvo 300 mm trumpesnis ir 20 kg lengvesnis su sustiprintais variklio skyriaus lonžeronais, galinčiais išlaikyti 180 AG (134 kW) Argus As III šešių cilindrų oru aušinamą vienaeilį variklį. Juo pavyko pasiekti ~4% didesnį greitį.
  • W.2 - Hidroplanas su dviem plūdėmis, modifikuotais spyriais tarp kabinos ir viršutinio sparno, gerokai didesne vairo plunksna, į kurį buvo montuojamas Mercedes D.II variklis, ginkluotas Parabellum MG14 kulkosvaidžiu stebėtojo kabinoje. 1916 m. birželio mėn. pagamintas vienintelis egzempliorius.

Techninės charakteristikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tipas Lengvasis bombonešis
Žvalgybinis
Ekipažas 2
Keleivinės vietos
Ilgis
Aukštis 3,20 m
Sparnų ilgis 11,70 m
Sparnų tipas Biplanas
Sparnų kampas
Sparnų plotas 36,91 m²
Tuščioji masė 830 kg
Pilnoji masė 1343 kg
Maksimali masė
Variklis (-iai) Argus As III
Benz Bz.III
Mercedes D.III
Traukos jėga
Kreiserinis greitis
Didžiausias greitis 145 km/h
Mach
Skrydžio aukštis
Didžiausias aukštis 3350 m
Skrydžio nuotolis
Kovinis skrydžio nuotolis 490 km
Kilimo greitis 3000 m per 35 min.
Kuro atsargos Skrydžio trukmė: 4 val.
krydžio trukmė


Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • (RU) Albatros C.III, http://www.airwar.ru/enc/other1/albc3.htm
  • (EN) Bernád, Dénes (July–August 2001). „Balkan Birds: Thirty-Five Years of Bulgarian Aircraft Production“. Air Enthusiast (94): 18–30. ISSN 0143-5450
  • (PL) Chołoniewski, Krzysztof, Bączkowski, Wiesław: Samoloty wojskowe obcych konstrukcji 1918-1939 – Tomik 1. Warszawa: Wydawnictwo Komunikacji i Łączności, 1987. ISBN 83-206-0566-0.
  • (EN) Grosz, Peter M. (1989). Albatros C. III. Berkhamsted: Albatros Productions. ISBN 0-948414-17-0.
  • (PL) Kaczkowski, Ryszard: Albatros C-III. „Skrzydlata Polska”. 9/1971, 28 lutego 1971. Warszawa: Wydawnictwa Komunikacji i Łączności. ISSN 0137-866X. OCLC 839207783
  • (EN) Klaauw, Bart van der (March–April 1999). „Unexpected Windfalls: Accidentally or Deliberately, More than 100 Aircraft 'arrived' in Dutch Territory During the Great War“. Air Enthusiast (80): 54–59. ISSN 0143-5450.
  • (PL) Morgała, Andrzej: Samoloty wojskowe w Polsce 1918-1924. Warszawa: Lampart, 1997. ISBN 83-86776-34-X.
  • (DE) Nemsch, Volker: Die Fliegerei des Ersten Weltkrieges. Germany: QAU, 2003. ISBN 3-930571-71-4.
  • (LT) Nepriklausomybės karai. Lėktuvai, Plieno Sparnai, https://www.plienosparnai.lt/page.php?99
  • (LT) Ramoška G., Lėktuvai, pagaminti Kaune, Plieno Sparnai Nr.4, https://www.plienosparnai.lt/page.php?32
  • (LT) Ramoška, G., Pirmieji karo aviacijos lėktuvai 1919-23 m., Plieno Sparnai Nr.1 1992 m., https://www.plienosparnai.lt/page.php?81
  • (DE) Sharpe, Michael, Lüdeke, Alexander: Doppeldecker, Dreifachdecker & Wasserflugzeuge, Gondrom, Bindlach 2001, ISBN 3-8112-1872-7

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Albatros C.III, http://www.airwar.ru/enc/other1/albc3.html
  2. Grosz, Peter M. (1989). Albatros C. III. Berkhamsted: Albatros Productions, 11,13,18
  3. 3,0 3,1 Grosz, Peter M. (1989). Albatros C. III. Berkhamsted: Albatros Productions, p. 3
  4. 4,0 4,1 Grosz, Peter M. (1989). Albatros C. III. Berkhamsted: Albatros Productions, p. 28
  5. 5,0 5,1 5,2 5,3 Ramoška, G., Pirmieji karo aviacijos lėktuvai 1919-23 m., Plieno Sparnai Nr.1 1992 m., https://www.plienosparnai.lt/page.php?81
  6. Morgała, Andrzej (1997). Samoloty wojskowe w Polsce 1918–1924, Warsaw: Lampart. p. 18–20.
  7. Morgała, Andrzej: Samoloty wojskowe w Polsce 1918-1924. Warszawa: Lampart, 1997, p. 18-20
  8. Bernád, Dénes (July–August 2001). „Balkan Birds: Thirty-Five Years of Bulgarian Aircraft Production“. Air Enthusiast (94): p. 24-25
  9. Y. Milanov: Aviation in Bulgaria in the Wars from 1912 to 1945, Vol. I. Sveti Gueorgui Pobedonosetz, Sofia, 1995
  10. Nedialkov, Dimitar. „Air Power of the Kingdom of Bulgaria. Part III“, Fark OOD, Sofia, 2001. p.4, 20-21, 59.
  11. Ramoška G., Lėktuvai, pagaminti Kaune, Plieno Sparnai Nr.4, https://www.plienosparnai.lt/page.php?32
  12. Nepriklausomybės karai. Lėktuvai, Plieno Sparnai, https://www.plienosparnai.lt/page.php?99