LVG C.VI

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
LVG C.VI
Lithuanian LVG C.VI.jpg
Tipas Bombonešis
Žvalgybinis
Gamintojas Luft-Verkehrs-Gesellschaft G.m.b.H
Kūrėjas Willi Sabersky-Müssigbrodt
Gamybos metai 1918-1919 (Lietuvoje - iki 1930 m.)
Pirmas skrydis 1918
Baigtas naudoti 1940 (Lietuvos Karo aviacija)
Būsena Nenaudojamas
Pagaminta vnt. 1100

LVG C.VI buvo dvivietis vokiečių žvalgybinis ir artilerijos koregavimo orlaivis, biplanas, naudotas Pirmojo pasaulinio karo metu ir XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje.

Sukūrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Orlaivį 1917 m. suprojektavo Willy Sabersky-Müssigbrodt, o gamino įmonė „Luft-Verkehrs-Gesellschaft“ (LVG). C.VI buvo tolesnė modelio C.V modifikacija, kurį Sabresky-Müssigbrodt sukūrė dirbdamas ankstesnėje darbovietėje DFW. C.VI buvo lengvesnis, mažesnis ir aerodinamiškesnis, nors jo fiuzeliažas atrodė labiau kampuotas.

C.VI buvo mišrios konstrukcijos, daugiausia medinis biplanas. Jis turėjo pusiau monokokinį fiuzeliažą, dengtą fanera, tik priekinė dalis, virš papildomo lonžerono – skarda.

Sparnai – dviejų lonžeronų, viduje sustandinti sąramomis ir plieninėmis atatampomis. Nerviūros išpjautos iš faneros, kontūras apklijuotas lystelėmis, kurios sujungtos vertikaliomis lystelėmis. Viršutiniame sparne 15 nerviūrų vienoje konsolėje, apatiniame – 14. Tarp nerviūrų, viršutinėje sparno pusėje priklijuota po dvi lysteles, kurios baigiasi truputį už galinio lonžerono. Viršutinio sparno užapvalinta tik priekinė dalis, o apatinis užapvalintas visas. Prie liemens abu sparnai turėjo iškirpimus nuo antros nerviūros.

Galinė (nuoslydžio) briauna, išskyrus eleroną, pagaminta iš plieninio lyno, kuris dangai įsitempus, įlinksta. Sparnai dengti drobe, kuri dar audimo fabrike, anilino dažais, nudažyta Lozenge kamufliažu (įvairiaspalviais šešiakampiais). Konsolės tarpusavyje sujungtos dviem poromis medinių statramsčių. Statramsčiai prie sparnų lonžeronų tvirtinami plieninių, gana sudėtingos konstrukcijos apkaustų pagalba. Tarpusavyje ir statramsčiai ir sparnai sustandinti plieninio lyno atatampomis. Lynų įtempimui, apatinėse jų pusėse sumontuoti tenderiai. Apatinis sparnas tvirtinamas prie ketvirto ir penkto liemens rėmų, o viršutinis – prie trečio ir penkto per medinius „N“ formos stovus.

Liemuo medinės konstrukcijos, stačiakampio su užapvalintu viršumi pjūvio, pagamintas iš keturių lonžeronų ir penkiolikos rėmų. Nuo liemens priekio iki aštunto rėmo propelerio sukimosi ašies aukštyje, įmontuoti du lonžeronai. Viršutiniai liemens lonžeronai prasideda tik nuo ketvirto rėmo. Nuo pirmo iki ketvirto rėmo tęsiasi variklo gultas, kurį sudaro išilginių sienelių ir rėmų kombinacija. Lakūnų kabinos atviros, įrengtos viena už kitos. Piloto kabina – tarp ketvirto ir šešto, o žvalgo – tarp šešto ir aštunto rėmų. Lėktuvo valdymas – plieniniais lynais, tik iš piloto kabinos, bet galėjo būti įrengtas sudvigubintas valdymas ir žvalgo kabinoje.

Kilis – medinės konstrukcijos, pagamintas kartu su liemeniu, dengtas fanera. Posūkio vairas – medinės konstrukcijos, kompensuotas, dengtas drobe. Stabilizatorius – medinis, laisvai nešantis, dengtas drobe. Aukštumos vairas – medinis, kompensuotas, ištisinis, dengtas drobe.

Orlaivio priekyje buvo montuojamas iš dalies uždengtas variklis su dūmtraukio tipo išmetimo vamzdžiu. Jis suko dviejų menčių medinį 2,88 m. skersmems propelerį. Viršutinėje sparno dalyje buvo montuojamas plokščias vandens radiatorius, per jį praeinantis oro srautas reguliuojamas žaliuzėmis.

Pagrindinis degalų bakas pagamintas iš žalvario skardo ir įmontuotas po piloto sėdyne. Papildomas degalų bakas taip pat žalvario skardos, įmontuotas tarpusparnyje, šalia radiatoriaus. Tepalo bakas – liemens priekinėje dalyje.

Važiuoklę sudarė ant bendros ašies užmauti du 810 x 125 mm ratai ir amortizuojantis uodegos ramstis. Ratų stipinai dengti drobe. Važiuoklės stovai – mediniai, apatinėje dalyje sujungti plieniniais apkaustais, o viršuje pritvirtinti prie trečio ir penkto liemens rėmų ir sustandinti pieninio lyno atatampomis.

Orlaiviuose buvo įrengiemas vienakryptis Morzės tipo radijo siųstuvas; perdavimo anteną prireikus buvo galima nuleisti žemiau orlaivio. Ekipažas turėjo parašiutus ir šildomus skrydžio kostiumus. Iš viso buvo pagaminta apie 1100 tokio tipo orlaivių.

Pokariu keletas C.VI buvo modifikuoti Raab-Katzenstein įmonėje, už atviros piloto kabinos įrengiant keleivių kajutes. Tokie orlaiviai buvo vadinami LVG P.I, LVG P.II arba Raab-Katzenstein RK-8 Marabu.

Eksploatacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

LVG C.VI Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, daugiausia Vakarų fronte artimai žvalgybai ir stebėjimui naudojo Vokietijos karinė aviacija.

Po karo pašto ir keleivių pervežimui keletą C.VI naudojo Deutsche Luft-Reederei (DLR).

Keletą tokių orlaivių Lenkijos ir sovietų karą naudojo Lenkijos karinės oro pajėgos.

LVG C.VI replika

Suomijos aviakompanija „Suomen ilmailuliikenne Oy“ – „Aero O/Y“ ir „Finnair“ pirmtakė – 1923 m. iš metais anksčiau bankrutavusios Švedijos oro linijų bendrovės įsigijo du C.VI.

Suomijos karinės oro pajėgos naudojo du C.VI. Vienas, patekęs į suktuką, 1923 m. sudužo Santahaminoje. Kitas buvo naudojamas iki 1924 m. pabaigos.

Lietuvos Karo aviacija naudojo iš viso 22 °C.VI. Dalis jų buvo įsigyta iš Vokietijos karinių oro pajėgų, atimta iš bermontininkų bei pagaminta savo pajėgomis Karo aviacijos dirbtuvėse (6 vnt.). Du iš pastarųjų buvo eksploatuojami iki pat sovietinės okupacijos 1940 m. Iki 1929 metų tai buvo pats geriausias žvalgybinis Lietuvos karo aviacijos lėktuvas. Nuo 1929 metų iki sovietinės okupacijos šio tipo lėktuvai buvo naudojami ryšiams, lavinimuisi ir oro taikinių vilkimui. Per visą lėktuvų naudojimo laiką, neįvyko nei viena mirtina avarija. Vienintelis žuvęs šiuo lėktuvu skrisdamas lakūnas – Juozas Kumpis – žuvo karo veiksmų metu, nuo priešo kulkų.

Čekoslovakijos karinės oro pajėgos naudojo tris, Šveicarijos KOP – du (1920–1929 m.), SSRS KOP – iki dešimties C.VI.

Išlikę egzemplioriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiandien yra išlikę trys C.VI. orlaiviai. Vienas jų yra restauruojamas RAF muziejuje Kosforde, vienas eksponuojamas Karališkajame ginkluotųjų pajėgų ir karo istorijos muziejuje Belgijoje, o trečiasis – Paris Musée de l’Air et de l’Espace.

Naudotojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Belgijos vėliava Belgija
Vokietijos Imperijos Luftstreitkräfte LVG C.VI
Čekoslovakijos vėliava Čekoslovakija
Suomijos vėliava Suomija
Latvijos vėliava Latvija
Lietuvos vėliava Lietuva
Lenkijos vėliava Lenkija
Sovietų Sąjungos vėliava Sovietų Sąjunga
Švedijos vėliava Švedija
Šveicarijos vėliava Šveicarija
Vokietijos imperijos vėliava Vokietijos imperija
  • Luftstreitkräfte
  • Deutsche Luft-Reederei
    Deutsche Luft-Reederei naudota LVG C.VI keleivinė versija. Keleivio vietoje - žymus aktorius Hans Albers

Specifikacijos (C.VI)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Įgula: 2
  • Ilgis: 7,45 m
  • Sparnų mojis: 13 m
  • Aukštis: 2,85 m
  • Sparnų plotas: 37 m²
  • Tuščio svoris: 945 kg
  • Maksimalus kilimo svoris: 1.390 kg
  • Variklis: 1 × Benz Bz.IV 6 cilindrų oru aušinamas vienaeilis stūmoklinis variklis, 147 kW (197 AG)
  • Propeleris: fiksuoto žingsnio dvimentis
  • Maksimalus greitis: 170 km/h (110 mylių per valandą, 92 mazgai)
  • Skrydžio nuotolis: 400 km (250 mylių, 220 jūrmylių)
  • Maksimalus skrydžio aukštis: 6.500 m (21.300 pėdų)
  • Kilimo greitis: 4,17 m/s (821 pėdų/min)


Ginkluotė

  • Vienas su propeleriu sinchronizuotas fiksuotas 7,92 mm kalibro LMG 08/15 kulkosvaidis
  • Vienas 7,92 mm kalibro Parabellum MG14 kulkosvaidis montuojamas ant žiedo žvalgo kabinoje
  • 90 kg bombų

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Panašaus laikotarpio, paskirties ir konstrukcijos orlaiviai

Susiję sąrašai

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]