De Havilland Dragon Rapide

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
De Havilland DH.89 Dragon Rapide
DH89A Dragon Rapide HG691 (G-AIYR) (7010859651).jpg
Tipas Keleivinis laineris
Karinis transportinis
Bendrosios paskirties
Gamintojas De Havilland Aircraft Company
Kūrėjas Arthur Ernest Hagg
Gamybos metai De Haviland Dragon Rapide: 1935 -1941 m. lapkričio mėn.
De Haviland Dominie: 1941 - 1946 m.
Pirmas skrydis 1934 m. balandžio 17 d.
Būsena Naudojamas
Pagaminta vnt. 727 vnt. (Rapide + Dominie)
Variantai DH.89 Dragon Rapide (civilinė versija)
De Haviland Dominie (karinė versija)

De Havilland DH.89 Dragon Rapide buvo XX amžiaus ketvirtame dešimtmetyje Jungtinės Karalystės įmonės „de Havilland Aircraft“ sukurtas dvisparnis dvimotoris keleivinis oro laineris ir karinis transportinis lėktuvas, naudotas ir Lietuvos Karo aviacijoje.

Orlaivis galėjo pervežti 6-8 keleivius ir, nepaisant gana paprastos medinės konstrukcijos, iki septintojo dešimtmečio vidurio trukusios masinės eksploatacijos metu daugelyje šalių užsirekomendavo kaip paprastas ir patikimas lėktuvas.

Konstrukcija ir gamyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piloto kabina

1933 m. vasarą „de Havilland“ kompanija pradėjo projektuoti orlaivį pagal Australijos reikalavimus dėl keturių variklių dešimties vietų keleivinio orlaivio. Juo tapo „DH.86 Dragon Express“. Jam buvo naudojami naujai sukurti galingi „Gipsy Six“ varikliai – keturių cilindrų „Gipsy Major“ variklio šešių cilindrų variantas. DH.86 tapo atskaitos tašku vėlesniam DH.89.[1]

1933 m. pabaigoje de Haviland komanda, vadovaujama Arthuro Ernesto Haggo, pradėjo kurti greitesnį ir patogesnį ankstesnio modelio „DH.84 Dragon“ įpėdinį. Naujasis orlaivis buvo „DH.86 Express“ versija su dvejais varikliais vietoje keturių,[1] tokiu pat mediniu karkasu, aptrauktu fanera ir drobe, tačiau su geresne garso izoliacija.[2] Abu orlaiviai pasižymėjo daugeliu bendrų bruožų, įskaitant siaurėjančius sparnus, aptakesnį fiuzeliažą, „Gipsy Six“ variklius. Kartu, DH.89 išvengė „Express“ trūkumų.

Pirmasis DH.89 bandomasis skrydis įvyko 1934 m. balandžio 17 d. Hertfordšyre esančiame Hatfildo aerodrome.[1] Orlaivį išbandė de Havilland vyriausiasis pilotas bandytojas H.S. Broadas. Dar prieš pirmąjį prototipo skrydį įmonės vadovybė jau buvo patvirtinusi planus dėl serijinės DH.89 gamybos. 1934 m. gegužės mėn. Karališkųjų oro pajėgų Martlesham Heath bazėje atliekant tinkamumo skraidyti bandymus, pasiekus 175 mylių per valandą greitį (apie 282 km/h), oro srautas sulankstė lėktuvo nosies dangą. Atsižvelgiant į tai, didžiausias leistinas orlaivio greitis buvo apribotas iki 160 mph (260 km/h).

1934 m. lapkričio mėn. DH.89 serijinė gamyba vyko visu pajėgumu.[3] Iš pradžių orlaivis buvo vadinamas „Dragon Six“, vėliau – „Dragon Rapide“, dar vėliau tapo tiesiog „Rapide“.[1] Iki Antrojo pasaulinio karo pradžios visame pasaulyje oro linijoms ir privatiems savininkams buvo pagaminti 205 lėktuvai. „Rapide“ tapo bene sėkmingiausiu XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio britų gamybos trumpojo nuotolio komerciniu keleiviniu lėktuvu.

Tolimesnis vystymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

DH.89 keleivių salonas

Pagal Britanijos oro ministerijaos specifikaciją G.18/35 de Havilland pagamino vieną „Rapide“ prototipą, skirtą pakrančių žvalgybai. Prototipo, registruoto kaip Nr. K4772, bandymai vyko 1935 m. balandžio – birželio mėn. RAF Martlesham Heath ir RAF Gosport bazėse. Juose de Haviland pralaimėjo savo varžovui „Avro Anson“. Vėliau K4772 buvo naudojamas „Royal Aircraft Establishment“ (RAE) vykdytuose automatinio tūpimo prietaisų bandymuose.

Pajutusi šio modelio paklausą de Havilland toliau tobulino „Rapide“. 1935 m. rugpjūčio mėn. atsirado mažesnė, lengvesnė ir aptakesnė versija, pavadinta „DH.90 Dragonfly“. Visgi, DH.90 netapo bestseleriu ir jos gamyba buvo nutraukta 1938 m., surinkus 67 orlaivius.[1]

1935 m. lapkritį pagamintame 60-ąjame DH.89 (reg. Nr. G-ADWZ) buvo įrengti pailgi galiniai langai, salono šildymas, sustorėję sparnų galai, sustiprinta korpuso konstrukcija, leidusi naudingą svorį padidinti iki 2500 kg.

Orlaivių lenktynėms tarp Didžiosios Britanijos ir Johanesburgo (Pietų Afrika) de Havilland sukūrė specializuotą „Rapid“ variantą, pavadintą „DH.92 Dolphin“.[1] Vienintelis pagamintas modelis turėjo suskleidžiamą važiuoklę, iki 16,33 m. padidintą sarnų mojį, modifikuotą nosį bei iki 3000 kg padidintą keliamąją galią. Visgi, 1936 m. rugpjūčio mėn. atlikti bandymai parodė, kad lyginant su standartiniu „Rapide“, skrydžio parametrai nepakito nepagerėjo, todėl vienintelis „Dolphin“ po kelių mėnesių buvo atiduotas į metalo laužą.[3]

1936 m. lapkričio mėn. buvo išbandyti ir nuo 1937 vasario m. pradėti montuoti užsparniai, taip pat, kaip papildoma įranga, pradėti siūlyti žemyn nukreipti atpažinimo žibintai, metaliniai propeleriai. Nuo 1937 m. orlaiviai su patobulintais priešsparniais pradėti ženklinti indeksu DH.89A. Anksčiau pagaminti „Rapide“ jų eksploatacijos metu palaipsniui buvo modernizuoti iki šio standarto.[1]

Eksploatacijos istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aviakompanijos „Isle of Man Air Services“ „Dragon Rapide“ rengiamas skrydžiui Mančesterio (Ringway) oro uoste, 1938 m

1934 m. liepos mėn. pirmasis serijinis „Rapide“ (reg. Nr. G-ACPM), debiutavo Hatfilde vykusiose „King’s Cup“ lenktynėse.[4] Nors varžybų metu jis pasiekė vidutinį 158 mylių per valandą greitį, antrame ture jam teko pasitraukti iš varžybų dėl skrydžio metu prasidėjusios krušos sparnams padarytos žalos. Kitas specialiai lentynėms gamintas „Rapide“ (reg. Nr. ZK-ACO) su trimis papildomais bakais, leidusiais padidinti skrydžio nuotolį iki 1000 mylių, dalyvavo 1934 m. „MacRobertson“ oro lenktynėse ir, pilotuojamas karo lakūno J.D. Hewetto ir civilio piloto C.E. Kay, užėmė šeštąją vietą varžybose ir penktąją vietą greičio lenktynėse. [5]

Civilinėse avialinijose DH.89 buvo pradėtas naudoti 1934 m. vasarą. Pirmieji orlaiviai liepos mėnesį buvo pristatryti aviakompanijai „Hillman Airways Ltd“. „Rapide“ buvo plačiai naudojamas ir naftos pramonėje – vienų pirmųjų šio tipo operatorių tapo „Anglo-Persian Oil Company“, juos pritaikiusi ryšiams tarp dideliais atstomais išsidėsčiusių atskirų naftos verslovių. Juos netrukus įsigijo ir Iraq Petroleum Company bei Asiatic Petroleum Company.[1]

"Swissair" aviakompanijos DH.89 Dragon Rapide keleivių salonas

1934 m. rugpjūčio mėn. „Rapide“ pradėjo naudoti ir Jungtinės Karalystės geležinkelio bei aviacijos bendrovė „Rail Air Services“ (RAS).[6]

1935 m. pabaigoje pirmieji 16 „Rapide“ buvo eksportuoti į De Haviland filialą Kanadoje.[1] Kanadoje orlaivis buvo modifikuojamas: montuojama didesnė uodega, pakeičiama važiuoklė, kas leido montuoti ratus, slides ar plūdes, atsižvelgiant į poreikius ir oro sąlygas. Vienu didžiausių „Rapide“ naudotojų Kanadoje tapo „Canadian Airways“, jais aptarnavusi vakarinės pakrantės ir jūrinius maršrutus.[1] 1942 m. sausio 30 d. dauguma Kanados aviakompanijų buvo sujungtos į Kanados Ramiojo vandenyno oro linijas (Canadian Pacific Air Lines), kurios ir toliau naudojo šį orlaivį.[7]

1937 m. naujai kuriamai valstybinei aviakompanijai „Valsts gaisa satiksme“ (liet. „Valstybės oro susisiekimas“) Latvijos vyriausybė nupirko du DH.89A.[8] Jie 1937–1940 m. skraidė maršrutu Ryga-Liepoja, o po Latvijos okupacijos sovietinė valdžia juos naudojo Aerofloto maršrutams Ryga-Maskva ir Ryga-Talinas.[2]

DH.89, reg. Nr. G-ACYR 1936 m. liepos 11-19 d. skrydžio, kuriuo generalisimas Franco buvo pervežtas iš Kanarų į Ispanijos Maroką, schema

Velso princui Edvardui (vėliau – karaliui Edvardui VIII) priklausė vienas „Dragon Rapide“ (Reg. Nr. G-ADDD), kurį jis dažnai naudojo vykdydamas savo pareigas net ir būdamas monarchu.[9]

1936 m. liepos mėn. britų SIS agentai Cecilas Bebbas ir majoras Hughas Pollardas civiliniu Rapide (Reg. Nr. G-ACYR) nuskraidino Francisco FrancoKanarų salų į Ispanijos Maroką, taip prisidėdami prie karinio maišto, kuris peraugo į Ispanijos pilietinį karą.[10] Šis konkretus orlaivis yra demonstruojamas „Museo del Aire“, Madride.

Antrasis pasaulinis karas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jungtinės Karalystės Pagalbinės oro transporto tarnybos orlaivis „Dominie“ Hatfildo aerodrome, 1942 m. rugpjūčio mėn.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1939 m. rugsėjo 3 d., visus Didžiosios Britanijos civilinio transporto lėktuvus rekvizavo Orlaivių gamybos ministerija. Rekvizuoti „Dragon Rapide“ buvo naudojami Nacionalinės oro susisiekimo tarnybos (NAC) kontroliuojamiems vidaus skrydžiams vykdyti,[11] taip pat tiek Jungtiėnje Karalystėje, tiek Australijoje kaip karinių oro pajėgų ryšių ir mokomieji lėktuvai.[12] Vienas reikšmingiausių „Rapide“ panaudojimo atvejų – 1940 m. gegužės-birželio mėnesiais, mūšio dėl Prancūzijos metu 24-osios eskadrilės lėktuvai veikė kaip oro kurjeriai tarp Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos. Šiuo intensyvių kovų laikotarpiu buvo prarasta 10 „Rapide“ iš 24 naudotų orlaivių.

Uždarius NAC tinklą, „Dragon Rapide“ ir toliau buvo naudojami oro susisiekimui Asocijuoto oro kelių jungtinio komiteto (angl. Associated Airways Joint Committee – AAJC) dalis. Nors prasidėjus karui visas civilinis susisiekimas buvo sustabdytas; tačiau kai kurie maršrutai, juos pripažinus vertingais karo tikslams arba nacionaliniais interesais, buvo vėl pradėti eksploatuoti.[12] Karo metu AAJC koordinavo didžiąją dalį JK reguliaraus oro susieikimo maršrutų, vykdytų virš vandens.[4]

Į greitosios pagalbos orlaivį perdaryto DH.89 salonas

Paskutinis civilinis „Rapide“ buvo pagamintas 1941 m. lapkričio mėn. Vietoje jo de Havilland gamino tik karinį variantą, gavusį pavadinimą „Dominie“.[13] Kariniams tikslams buvo pagaminta daugiau nei 500 „Dominie“. Į juos buvo montuojami „Gipsy Queen“ varikliai. Iš viso iki gamybos pabaigos 1946 m. liepos mėn. buvo pagaminta 727 DH.89 (kartu skaičiuojant „Rapide“ ir „Dominie“).[14]

„Dominie“ gamino de Havilland ir „Brush Coachworks Ltd“. Pastaroji pagamino daugiau nei pusę visų orlaivių. „Dominie" daugiausiai naudojo Karališkosios oro pajėgos (RAF) ir Karališkasis laivynas radijo ir navigacijos mokymams, taip pat keleivių pervežimui ir ryšiams.

Nyderlandų karališkųjų oro pajėgų DH.89B Dominie Mark II.Militaire Luchtvaart muziejus, Nyderlandai (2009)

Karo eigoje civilius „Rapide“ palaipsniui pakeitė naujesni „Dominie“.[14] „Rapide“ palaipsniui buvo priskirti daugiausiai keleivių pervežimui arba pertvarkomi kitiems tikslams, pavyzdžiui, oro greitąjai pagalbai. Karo pabaigoje tik devyni rekvizuoti „Rapide“ gražinti civiliniams operatoriams. Civiliams operatoriams kariuomenė perdavė daug „Dominie“, kurie, pasibaigus karui, tapo pertekliniais.

Eksploatacija pokariu[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Buvęs RAF „Dominie“ (Reg. Nr. G-AIDL) penktojo dešimtmečio pabaigoje naudotas „Allied Airways “, „Fox’s Confectionery (1950–1959 m.), Kariuomenės parašiutininkų asociacijos (1967–1977 m.) ir „Air Atlantique Classic Flight" (1995–2009 m.).

Po karo „Dominie“, kaip ryšių orlaivius, kurį laiką naudojo JK meteorologijos tarnybos.[14] 1960 m. Karališkasis jūrų laivynas dar turėjo 14 „Dominie“, tik trys bus aktyviai naudojami, o kiti buvo laikomi rezerve Morėjuje, Škotijoje įsikūrusioje RAF Lossiemouth bazėje. Paskutinė karališkojo jūrų laivyno „Dominie“ buvo nurašyta 1963 m. Iš viso trylika orlaivių buvo parduota aukcione; iš jų daugelis tapo civilinėmis „Rapide“ modifikacijomis.

Buvę RAF orlaiviai dažniausiai greitai tapdavo komerciniais. Aviacijos autoriaus Peterio W. Mosso teigimu, tipinė de Havilland atlikta „Dominie" konversija į „Rapide“ apėmė išorės perdažymą (pakeičiant karo laiko kamufliažą), įrengiant garso izoliaciją, minkštas sėdynes, salono apdailą.[15] Įvairios įmonės, pvz. „Field Aircraft Services“, „Airwork Limited“, „Air Enterprises“, „WA Rollason Limited“ ir „Lancashire Aircraft Corporation“ siūlė ir kitokius konversijos variantus.[16]

Netrukus po Antrojo pasaulinio karo pabaigos de Havilland pristatė „Dragon Rapide“ pamainą – „de Havilland Dove“.

1958 m. Didžiosios Britanijos orlaivių registre buvo užregistruotas 81 skraidymams tinkamas DH.89.

Pirmasiais pokario metais pagrindiniais civiliniais DH.89 operatoriais tapo Nyderlandų aviakompanija KLM (1945 m. rugsėjo mėn.);[16] 1946 m. sausio 1 d. susikūrusi „British European Airways“ (BEA) 1947 m. vasarį įsigijo 39 „Rapide“. Mažos nepriklausomos Didžiosios Britanijos aviakompanijos, nusprendusios atsispirti Didžiosios Britanijos vyriausybės spaudimui prisijungti prie BEA, taip pat dažniausiai eksploatavo „Rapide“.

Siekdama atskirti pokario rinkoje siūlytus skirtingus „Rapides“ tipus, de Havilland įvedė ženklinimo sistemą: prieškariu pagaminti lėktuvai buvo žymimi „Mk 1“, karo metu gaminti orlaiviai tapo „Mk 2“ ir „Mk 3“, priklausomai nuo to, ar jų civilinės versijos turėjo šešių ar aštuonių vietų keleivių salonus. „Rapide“, su „de Havilland Gipsy Queen“ varikliais tapo „Mk 4“. Jie pasižymėjo didesniu kilimo ir kreiseriniu greičiu, geresniais skrydžio su vienu varikliu parametrais, didesniu svoriu (6000 svarų / 2700 kg).[16]

Iki 1966 m. „Rapide“ faktiškai išnyko iš aviakompanijų parkų:[17] nebegaminant atsarginių detalių senesni „Rapide“ neretai buvo ardomi, taip parūpinant trūkstamas dalis dar skraidantiems orlaiviams. Nepaisant to, tokio orlaivio paklausa, pasak Mosso, tuo metu vis dar buvo gana didelė.[1]

Nepaisant gana primityvios medinės konstrukcijos, DH.89 pasirodė esantis ekonomiškas ir patvarus lėktuvas, ir XXI amžiaus pradžioje dar buvo nemažai skraidančių egzempliorių. Kelis „Dragon Rapide“ naudoja istorinius skrydžius siūlančios JK aviakompanijos, pvz. „Classic Wings“ ar „Plane Heritage“.

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaizdas iš DH.89 keleivių salono, pro piloto pečius

Lietuvos karo aviacija 1936 m. užsakė du De Havilland DH-89M. Orlaiviai buvo pagaminti ir į Lietuvą atskraidinti 1937 metais.

Eagle IV aviacinė fotokamera

Abu orlaiviai buvo su Gipsy Six varikliais, metaliniais propeleriais, didesne uodega, salone buvo įrengtos keturios atlenkiamos metalinių vamzdžių konstrukcijos brezentinės sėdynės. Taip pat buvo numatytas lizdas nejudamam korpuso priekyje dešinėje montuojamam „Vickers E“ kulkosvaidžiui, valdomam iš piloto darbo vietos, ant žiedo (markė „Alkan“ TO.14-bis) montuojamam kulkosvaidžiui užpakalinėje lėktuvo dalyje, keturi lizdai montuoti (16 bombų po 12,5 kg) bombolaidžiams. Visi instrumentai buvo metrinės sistemos. Tokios konfigūracijos orlaiviai, su dar vienu kulkosvaidžiu grindyse 1935 m. buvo pagaminti Ispanijai, 1936 m. – Irakui. Jų įgulą sudarė pilotas, šturmanas-bombarduotojas ir šaulys-radistas.[2] Šiuose orlaiviuose jau Lietuvoje buvo įrengtos Marconi AD.45A/ A/46A radijo stotys ir, salono užpakalinėje dalyje, – „Eagle IV“ fotokameros.[18]

1937 m. lėktuvus priėmusiai Karo aviacijos delegacijai skirtame slaptame Karo aviacijos viršininko rašte nurodytos skaičiuojamosios DH.89M techninės charakteristikos:

Lėktuvo svoris:

  • Pilnai įruoštas lėktuvas, bet be lakūnų, ginklavimo, benzino, radio ir foto – aparatūros sveria – 1580 klgr. ±2%
  • Benzinas – 266 klgr. ±2%
  • Alyva – 31 klgr. ±2%
  • Lakūnai, ginklai ir kiti – 659 klgr. ±2%

Skridimo daviniai:

  • Pilnai įkrautas lėktuvas 2536 klgr. svorio turi turėti šiuos davinius:
  • Maksimalus greitis prie jūros paviršiaus – 241,5 km/v. ±2½%
  • Maksimalus greitis 1525 m. aukštyje – 233 km/v. ±2½%
  • Maksimalus greitis 3050 m. aukštyje – 222 km/v. ±2½%
  • Perskridimo greitis 305 m. aukštyje – 205 km/v. ±2½%

Atstumas nuskrendamas su 266 klgr. benzino – 890 km. ±5%

Įsibėgėjimo ilgis pakylant / prie vėjo 8 km/v./ – 261 mtr. ±28 mtr.

Prabėgimas nutūpus prie vėjo 8 km/v. / su ratų stabdžiais/ – 222 mtr. ±28 mtr.

Kilimo greitis prie jūros paviršiaus – 262 mtr/min. ±5%

Kilimo laikas į 1525 aukščio – 6,8 min. ±5%

Kilimo laikas į 3050 aukščio – 17.0 min. ±5%

Praktiškos lubos – 5060 mtr. ±5%

Lubos vienam motorui neveikiant – 945 mtr. ±200 mtr.“[18]

Lietuvos karo aviacijos DH.89M buvo be salono apdailos, juose buvo montuojami galingesni nei standartiniai akumuliatoriai (tipas 6 – CALL – Y).[18]

Į DH.89 bakus pilamas kuras

Lėktuvai iš viršaus ir šonų buvo dažomi žalia, iš apačios – aliuminio, važiuoklė ir spyriai – juoda spalva, viršutinių sparnų viršutinėje dalyje ir apatinių sparnų apatinėje dalyje bei ant uodegos buvo dažomas Vyčio kryžius. Liemens užpakalinėje dalyje buvo užrašytas registracijos numeris – N 701 arba N 702.[18]

Lėktuvus į Lietuvą atskraidino dvi karo lakūnų įgulos – orlaivį Nr. N 701 – pulkininkas leitenantas Česlovas Januškevičius, majoras Juozas Namikas ir inžinierius Mikalauskas, o N 702 – kapitonas Gregorius (Radvenis) Heidrikis, kapitonas Kazys Šimkus ir mechanikas Čajus. Prieš skrydį karo lakūnai Anglijoje praėjo trumpą, iki 7 valandų trukmės apmokymų kursą.[19]

Abu orlaiviai buvo bazuojami Šiaulių Zoknių aerodrome 3-oje eskadrilėje ir buvo naudojami ryšiams, transportavimui ir fotografavimui iš oro. Abu DH-89M, būdami geros techninės būklės, sulaukė Lietuvos okupacijos, o vėliau, jau būdami SSRS KOP sudėtyje, – ir Vokietijos įsiveržimo į SSRS. Iš Lietuvos kariuomenės okupantų sudaryto DVRA 29-ojo teritorinio šaulių korpuso aviacijai šie orlaiviai nebuvo perduoti, apie tolimesnį jų likimą karo metu žinių nėra.

Paskutinis DH.89M skrydis su lietuviška įgula įvyko 1940 m. rugpjūčio 19-24 d., kai iš DVRA 29-ojo TŠK delegacija (Karo aviacijos štabo viršininkas pulkininkas leitenantas Juozas Jankauskas, inspektorius majoras Jurgis Kovas, pilotas pulkininkas leitenantas Jonas Liorentas, Lietuvos aeroklubo generalinis sekretorius Jonas Dovydaitis ir mechanikas Gajus) lankėsi Maskvos Tušino aerodrome vykusioje aviacijos šventėje.[19]

„Dragon Rapide“ (Reg. Nr. G-AIYR) Old Warden aerodrome
Skraidantis „Dragon Rapide“, Duxfordo aerodrome

Modifikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

D.H.89
Dvimotoris lengvasis transportinis orlaivis. Pirmas serijinis variantas.
D.H.89A
Modernizuota versija, su tūpimo prožektoriumi nosyje, modifikuotais sparnų galais, įrengtu salono šildymu.
D.H.89A Series 4
D.H.89A su de Havilland "Gipsy Queen 2" stūmokliniais varikliais, pastovaus greičio propeleriais. [20]
D.H.89A Mk 5
Vienas D.H.89A, su "Gipsy Queen 3" stūmokliniais varikliais, su keičiamo žingsnio propeleriais.
D.H.89A Mk 6
Vienas D.H.89A su "Fairey X5" pastovaus žingsnio propeleriais.
D.H.89M
Karinė transportinė versija, eksportuota į Lietuvą, Iraką ir Ispaniją.
D.H.89B Dominie Mk I
Radijo ir navigacijos mokymų lėktuvas.
D.H.89B Dominie Mk II
Ryšių ir transporto modelis.

Operatoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1944 m. gamybos De Havilland DH89A Dragon Rapide 6

Civiliniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – išorinės nuorodos tekste
Jei galite, sutvarkykite.
Airijos vėliava Airija
Argentinos vėliava Argentina
Australijos vėliava Australija
  • „Adelaide Airways“ [22]
  • Australian National Airways
  • Royal Flying Doctor Service of Australia
  • Qantas Empire Airways
Rio de Žaneire išsaugotas aviakomapnijos „VARIG“ „Dragon Rapide“
Brazilijos vėliava Brazilija
  • Arco-Íris
  • OMTA
  • Varig
Flag of North Borneo (1902–1946).svg Didžiosios Britanijos Šiaurės Borneo / Flag of Sarawak (1946–1963).svg Didžiosios Britanijos karūnos Saravako kolonija / Flag of Brunei 1906-1959.svg Brunėjaus protektoratas
  • „Borneo Airways“
Kanados vėliava Kanada
  • „Canadian Airways“[23]
  • „Canadian Pacific Airlines“
  • „Quebec Airways“
Nyderlandų Rytų Indijos vėliava Nyderlandų Rytų Indija
  • KNILM
Egipto vėliava Egiptas
Islandijos vėliava Islandija
  • „Air Iceland“
Indijos vėliava Indija
Indonezijos vėliava Indonezija
  • Indonezijos vyriausybė
Irano vėliava Iranas
  • Iranian State Airlines [25]
Irako vėliava Irakas
  • „Iraqi Airways“[26]
Ispanijos vėliava Ispanija
  • Ispanijos Respublikos karinės oro pajėgos
Ispanijos vėliava Ispanija
Izraelio vėliava Izraelis
  • Pirmosios žydų aviakomapnijos Izraelyje orlaivis De Havilland DH-89A Dominie II, reg. Nr. VQ-PAR
    Aviron
Jugoslavijos Karalystė Jugoslavija
  • Aeroput
Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė
Kenijos vėliava Kenija / Ugandos vėliava Uganda / Tanganikos Respublikos vėliava Tanganikos Respublika / Zanzibaro vėliava Zanzibaras
  • East African Airways[41]
Latvijos vėliava Latvija
  • Latvijos valstybinės aviakompanijos „Valsts gaisa satiksme“ orlaivis DH.89A, 1937-1940 m.
    Valsts Gaisa satiksme – 2 orlaiviai
Libano vėliava Libanas
Nyderlandų vėliava Nyderlandai
Naujosios Zelandijos vėliava Naujoji Zelandija
Palestina (Britų mandatas)
  • Palestine Airways DH.89 Tel Avivo aerodrome, 1939 m.
    Palestine Airways
  • Aviron
 Paragvajaus vėliava Paragvajus
  • Aerocarga Asociados ACA
Pietų Afrikos Respublikos vėliava Pietų Afrikos Respublika
  • DH.89 su slidėmis
    Comair – 2 orlaiviai.
Rumunijos vėliava Rumunija
  • LARES
TSRS vėliava TSRS
Suomijos vėliava Suomija
  • Suomijoje eksploatuotas DH.89
    Aero Oy – du orlaiviai.
Šveicarijos vėliava Šveicarija


Kariniai operatoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

 Australijos vėliava Australija
  • Australijos KOP 33-osios eskadrilės DH.89 Dominie Papua Naujojoje Gvinėjoje
    Karališkosios Australijos oro pajėgos
 Belgijos vėliava Belgija
Egipto vėliava Egiptas
  • Karališkosios Egipto karinės oro pajėgos
Ispanijos vėliava Ispanija
  • Ispanijos Respublikos karinės oro pajėgos eksploatavo tris DH89M, rekvizuotus iš aviakompanijos LAPE
Ispanijos vėliava Ispanija
  • Ispanijos karinės oro pajėgos
Indijos vėliava Indija
  • Karališkosios Indijos karinės oro pajėgos
Irano vėliava Iranas
  • Imperatoriškosios Irano karinės oro pajėgos
Izraelio vėliava Izraelis
  • Izraelio karinės oro pajėgos
 Jordanijos vėliava Jordanija
  • Karališkosios Jordanijos karinės oro pajėgos
Kanados vėliava Kanada
  • Kanados karališkosios oro pajėgos
  • RCAF 418-oji eskadrilė
Lietuvos vėliava Lietuva
Jugoslavijos Karalystės vėliava Jugoslavijos Karalystė
  • Karališkosios Jugoslavijos oro pajėgos – 1940 m. vienas orlaivis buvo rekvizuotas karo tikslams.
Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė, Karališkosios oro pajėgos
    • 24-oji eskadrilė[46]
    • 173-oji eskadrilė
    • 225-oji eskadrilė 
    • 271-oji eskadrilė
    • 510-oji eskadrilė
    • 526-oji eskadrilė
    • 527-oji eskadrilė
    • 614-oji eskadrilė 
  • Laivyno aviacija
    • 700-oji karinio jūrų laivyno eskadrilė[47]
    • 701-oji karinio jūrų laivyno eskadrilė
    • 703-oji karinio jūrų laivyno eskadrilė
    • 736-oji karinio jūrų laivyno eskadrilė
    • 739-oji karinio jūrų laivyno eskadrilė
    • 740-oji karinio jūrų laivyno eskadrilė
    • 744-oji karinio jūrų laivyno eskadrilė
    • 767-oji karinio jūrų laivyno eskadrilė
    • 776-oji karinio jūrų laivyno eskadrilė
    • 778-oji karinio jūrų laivyno eskadrilė
    • 781-oji karinio jūrų laivyno eskadrilė
    • 782-oji karinio jūrų laivyno eskadrilė
    • 787-oji karinio jūrų laivyno eskadrilė
    • 790-oji karinio jūrų laivyno eskadrilė
    • 799-oji karinio jūrų laivyno eskadrilė
    • 1832-oji karinio jūrų laivyno eskadrilė
    • 1844-oji karinio jūrų laivyno eskadrilė
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Nyderlandų vėliava Nyderlandai
  • Karališkosios Nyderlandų karinės oro pajėgos – keturi DH89B Mark II (trasnportiniai)
    • 334-oji eskadrilė (1944–1956)
Naujosios Zelandijos vėliava Naujoji Zelandija
  • DH.89 techninis aptarnavimas, Babo aerodromas, Papua Naujoji Gvinėja, Antrojo Pasaulinio karo metai
    Karališkosios Naujosios Zelandijos karinės oro pajėgos
    • 4-oji eskadrilė
    • 42-oji eskadrilė
Peru vėliava Peru
  • Peru karinės oro pajėgos
Portugalijos vėliava Portugalija
Pietų Rodezija
  • Pietų Rodezijos karinės oro pajėgos – keturi orlaiviai.
Pietų Afrikos Respublikos vėliava Pietų Afrikos Respublika
  • Pietų Afrikos karinės oro pajėgos
Sovietų Sąjungos vėliava Sovietų Sąjunga
Suomijos vėliava Suomija
  • Suomijos karinės oro pajėgos
Turkijos vėliava Turkija
  • Turkijos karinės oro pajėgos – trys DH.89A. [48]
Urugvajaus vėliava Urugvajus
  • Urugvajaus karinės oro pajėgos
Trečiojo Reicho vėliava Trečiasis Reichas
  • Luftwaffe naudojo keletą trofėjinių orlaivių.

Avarijos ir incidentai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1934 m. spalio 2 d. Hillman’s Airways orlaivis (Reg. Nr G-ACPM) nukrito į jūrą prie Folkestone (Kentas). Žuvo pilotas ir šeši keleiviai.
  • 1936 m. gruodžio 30 d. Irako naftos transporto įmonės DH.89, Reg. Nr. G-AEGS Palestinoje leisdamasis avariniu būdu apvirto, du žmonės žuvo. [49]
  • 1937 m. rugpjūčio 21 d. hidroplanas DH.89, Reg. Nr. CF-BBG, pavadintas „The Flying Newsroom“ priklausantis Toronto „The Globe and Mail Ltd“, pildant degalus Toronto oro uoste užsidegė ir sudegė
  • 1938 m. liepos 3 d. Sydenham mieste, Šiaurės Airijoje, nukrito Railway Air Services priklausantisDH.89, Reg. Nr. G-AEBX „Star of Scotia“, du žmonės žuvo.
  • 1939 m. birželio 20 d. Durhamo grafystėje nukrito DH.89, Reg. Nr. G-AERE priklausęs „British American Air Services“. Žuvo karališkasis žokėjus, pilotas ir belaidžio ryšio operatorius Johnas Crouchas.
  • 1941 m. gegužės 27 d. netoli Devizes, Viltšyre, sudužo Karališkųjų oro pajėgų DH.89 „Dominie“ Reg. Nr. R5929, žuvo septyni žmonės.
  • 1941 liepos 7 d. blogu oru už trijų mylių į šiaurę nuo Stonehaven, Aberdynšyras sudužo Karališkojo jūrų laivyno DH.89, Reg. Nr. R9563. Žuvo šeši žmonės.
  • 1942 m. vasario 14 d. Karališkųjų oro pajėgų DH.89, Reg. Nr. R5927 Viltšyre netoli Colnbrook užkabino į oro baliono trosą ir nukrito. Žuvo šeši žmonės.
  • 1942 m. gegužės 29 d. Australijos nacionalinių oro linijų DH.89, Reg. Nr. VH-UXZ dėl variklio gedimo arba pasibaigus degalams sudužo Basso sąsiauryje netoli Flinderso salos. Žuvo keturi žmonės.
  • Aukų nepareikalavusi DH.89 Reg. Nr. VH-UVG katastrofa Australijoje, 1936 m.
    1944 m. liepos 20 d. DH.89, Reg. Nr. VH-UBN, priklausantis Australijos civilinės aviacijos departamentui, išnuomotas „Guinea Airways“, greičiausiai dėl pilotų dezorientacijos debesyje nukrito Kičenerio kalne, Pietų Australijoje. Žuvo septyni žmonės.[50]
  • 1945 m. vasario 6 d. Egipte nukrito aviakompanijos „Misr Airwork“ DH.89, Reg. Nr. SU-ABP. Žuvo septyni žmonės.
  • 1946 m. balandžio 1 d. Downo grafystėje (Šiaurės Airija)[51] nukrito Railway Air Services DH.89, Reg. Nr. G-AERZ.
  • 1946 rugpjūčio 30 d. vykdydamas greitosios pagalbos skrydį blogu oru Scafell Pike vietovėje, Kamberlande sudužo Karališkojo jūrų laivyno DH.89, Reg. Nr. X7394. Žuvo penki žmonės.
  • 1947 m. balandžio 15 d. vykdydamas reguliarų keleivinį skrydį iš Liverpulio Speke oro uosto į Meno salos Ronaldsway oro uostą, aviakompanijos „British European Airways“ DH.89, Reg. Nr. G-AHKR nukrito į Slieau Ruy. Šeši lėktuve buvę žmonės atsipirko lengvais sužeidimais.[52]
  • 1948 m. birželio 10 d. vykdydamas reguliarų keleivių skrydį iš Speke į Ronaldsway aviakompanijos „Hargreaves Airways“ DH.89, Reg. Nr. G-AIUI nukrito Meno salos Cronk ny Arrey Laa vietovėje. Žuvo septyni iš devynių lėktuve buvusių žmonių.[53]
  • 1948 m. lapkričio 11 d. „Mannin Airways“ DH.89, Reg. Nr. G-AKOF skridęs iš Dublino į Ronaldsway buvo nukreiptas į Speke, tačiau pasibaigus degalams nukrito Mersey upėje prie Liverpulio [54] Žuvo aštuoni žmonės.
  • 1951 m. liepos 10 d. Air Navigation and Trading Company priklausantis DH.89, Reg. Nr. G-ALXJ nukrito į Airijos jūrą prie Meno salos Laxey. Žuvo pilotas. Orlaivis vykdė reguliarų krovininį skrydį iš Squires Gate oro uosto, Blakpule, į RAF bazę Jurby.[55]
  • 1952 m. rugsėjo 14 d. DH.89, Reg. Nr. G-AIZI nukrito netrukus po pakilimo iš Croydono oro uosto Valingtone, Surėjuje. Vienintelis lėktuve buvęs pilotas žuvo.[56]
  • 1954 vasario 19 DH.89, Reg. Nr. G AFMF sudužo Simonburn Common vietovėje Nortumberlando grafystėje netoli Hekshamo. Pilotas ir septyni keleiviai atsipirko lengvais sužeidimais. [57]
  • 1957 m. birželio 29 d. aviakompanijos „Island Air Services“ DH.89, Reg. Nr. G-AGUE“ nukrito kildamas pramoginiam skrydžiui iš Ramsgate oro uosto (Kentas). Orlaivis buvo nurašytas, visi lėktuve buvę žmonės liko gyvi.[58]
  • 1960 m. liepos 16 d. tik pakilęs iš Kopenhagos oro uosto nukrito DH.89, Reg. Nr. OY-DZY, priklausęs Zonens Redningskorps. Orlaivį užsakė Danijos futbolo sąjunga, juo į bandomąsias varžybas Jutlandijoje keliavo futbolininkai. Visi aštuoni keleiviai žuvo; pilotas išgyveno, bet jam teko amputuoti koją.[59][60]
  • 2018 m. rugpjūčio 11 d. netrukus po pakilimo iš Abbotsfordo tarptautinio oro uosto Abbotsfordo tarptautinės oro parodos metu nukrito DH.89 Reg. Nr. N683DH .

Išlikę orlaiviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dragon Rapide, Reg. Nr. G-AGSH, Old Warden aerodrome
Dragon Rapide Reg. Nr. G-AHAG, Duxfordo aerodrome
  • C-FAYE, žinoma Lady Faye vardu, eksponuojama Kanados Bushplane paveldo centre Sault Ste. Marie, Ontarijas.
  • CS-LCO (Nr. 2307), saugomas Portugalijos aviacijos muziejuje (Museo do Ar) Sintroje[61]
  • F-AZCA, saugomas Prancūzijoje („Amicale Jean Baptiste Salis“, „La Ferté Alais“). Devintojo dešimtmečio pabaigoje orlaivis buvo panaudotas dvigubam transatlantiniam „Blueway“ cigarečių reklaminiam skrydžiui. Orlaivį planuojama restauruoti.
  • G-AKRP, eksponuojamas Reynolds-Alberta muziejuje, Wetaskiwin mieste, Albertoje, Kanada. Tai yra penktasis serijinis DH.89, pagamintas 1935 m. vasario 2 d., savo karjerą pradėjęs Kroidone, JK, priklausęs „Railway Air Services Ltd“ pavadinimu „City of Bristol“. Tai seniausias išlikęs DH.89.
  • G-ACYR, eksponuojamas Museo del Aire (Madridas), priklausęs „Olley Air Service“, pirmosiomis Ispanijos pilietinio karo dienomis skraidinęs generalisimą Franco iš Kanarų salų.
  • G-ADAH (DH89A), nudažytas „Allied Airways“ spalvomis, eksponuojamas Mančesterio (Anglija) mokslo ir pramonės muziejuje.
  • G-ADDD (ankstesni Reg. Nr. G-ACZE, N1934D) (DH89A), atkuriamas karinės aviacijos muziejuje Virginia Beach, Virdžinijoje, JAV.
  • G-AEML (EC-AAY) (DH89A), nudažytas aviakompanijos Iberia spalvomis, tinkamas skraidyti, valdomas Fundación Infante de Orleans (Ispanija).
  • G-AGJG (DH89A), nudažytas „Scottish Airways“ spalvomis, tinkamas skraidyti, privačių savininkų laikomas Daksfordo oro uoste, Kembridže, Anglijoje.
  • G-AGSH (DH89A), tinkamas skraidyti, laikomas Old Warden mieste, Bedfordšyre.[62]
  • DH.89, Reg. Nr. G-AGTM, keleivių salono durys
    G-AGTM, tinkamas skraidyti. Priklausė Classic Air Force, iki organizacijos uždarymo 2016 m.
  • G-AHAG, priklausantis „Scillonia Airways“, tinkamas skraidyti, laikomas Membury aerodrome, Berkšyre.[63]
  • G-AHXW, remontuojamas po 2018 m. avarijos. Priklauso Spokeino mieste (Vašingtonas, JAV) įsikūrusiam fondui Historic Flight Foundation.
  • G-AIDL (Mk 6), tinkamas skraidyti ir priklauso „Cirrus Aviation“. Nudažytas kaip JK KOP „Dominie“ Nr. TX310.
  • G-AKIF ir G-AIYR, (DH89A) tinkami skraidyti, saugomi Duksfordo aerodrome, naudojami turistiniams skrydžiams.
  • G-AKNV (paskutinė registracija OO-CNP), eksponuojama Briuselio karališkajame ginkluotųjų pajėgų ir karo istorijos muziejuje.
  • NR695 (N2290F) (DH89A), eksponuojama Jungtinių Valstijų karinių oro pajėgų nacionaliniame muziejuje, Deitone, Ohajo valstijoje.[64]
  • TC-ERK (DH89A), eksponuojamas Stambulo aviacijos muziejuje.
  • TF-ISM / F-BHGR, saugomas Islandijos aviacijos muziejuje, Akrueri[65]
  • V-3 (CN6740) (DH89B), eksponuojamas Nationaal Militair muziejuje, Nyderlanduose.
  • VQ-PAR, Izraelio karo aviacijos muziejus, Hatzerim.[66]
  • ZS-JGV (CN8931) (DH89A), tinkamas skraidyti, saugomas Kvinstaune, Rytų Kape, Pietų Afrikojos Respublikoje.[67] [68]

Techniniai parametrai („Dragon Rapide“)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

De Havilland 89.svg
  • Įgula: 1
  • Keleivių talpa: 8 keleiviai
  • Ilgis: 10,52 m
  • Sparno mojis: 14,63 m
  • Aukštis: 3,12 m
  • Sparnų plotas: 31,2 m2)
  • Sparno pločio ir aukšųčio santykis: 11,7
  • Sparno profilis: modifikuotas RAF 34
  • Tuščio svoris: 1 465 kg
  • Maksimalus svoris: 2 495 kg
  • Kuro bako talpa: 346 l dvejuose bakuose už kiekvieno variklio
  • Tepalo bakas: 16 l oru aušinamas tepalo bakas

  • Salono išmatavimai (vidutiniškai):
  • Salono ilgis: 4,1 m
  • Salono aukštis: 1,4 m
  • Salono plotis: 1,2 m
  • Gipsy Six variklis su keičiamo žingsnio propeleriu
    Variklis: 2 × de Havilland Gipsy Six, 200 AG (150 kW) šešių cilindrų oru aušinami apversti vienaieliai stūmuokliniai vidaus degimo varikliai
  • Propeleriai: dvimenčiai, metaliniai, fiksuoto žingsnio
  • Maksimalus greitis: 253 km/h (157 mylios per valandą / 136 mazgai) 1000 pėdų (305 m aukštyje); 249 km/h (155 mylios per valandą / 135 mazgai) jūro lygyje
  • Kreiserinis greitis: 212 km/h (132 mylios per valandą / 115 mazgų)
  • Skrydžio nuotolis: 895 km (556 mylios / 483 jūrmylės) ramiu oro kreiseriniu greičiu
  • Maksimalus skrydžio aukštis: 5 100 m. (16 700 pėdų); 945 m. (3 100 pėdų su vienu varikliu ir maksimaliu svoriu)
  • Kilimo greitis: 4,40 m/s (867 pėdų / min)
  • Kilimo laikas: į 5,000 pėdų (1 524 m) – 6 min. 45 sek.
  • Sparno apkrova: (78 kg/m2)
  • Galios ir masės santykis: 0,120 kW/kg (0,073 AG/svarui)
  • Įsibėgėjimo atstumas: 265 m
  • Tūpimo atstumas: 155 m

Pasirodymai žiniasklaidoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • (EN) Bridgman, Leonard (1948). Jane's All the World's Aircraft 1948. London: Sampson Low, Marston & Company, Ltd. 
  • (EN) Civil Aircraft Register – Latvia, Golden Years of Aviation,http://www.airhistory.org.uk/gy/reg_YL-.html
  • (LT) D.H.89M Dragon „Rapide“, Plieno sparnai, https://www.plienosparnai.lt/page.php?417
  • (RU) DH.89 Dragon Rapide, Airwar.ru, http://www.airwar.ru/enc/cw1/dh89.html
  • (EN) Elliott, Bryn (January–February 1999). „On the Beat: The First 60 Years of Britain's Air Police“. Air Enthusiast. No. 79. pp. 68–75. ISSN 0143-5450. 
  • (EN) Fresson, Ted (May 2008). Air Road to the Isles. Erskine: Kea Publishing. ISBN 978-0951895894. 
  • (EN) Gerdessen, Frederik. „Estonian Air Power 1918–1945“. Air Enthusiast, No. 18, April – July 1982. pp. 61–76. ISSN 0143-5450ISSN 0143-5450.
  • (EN) Grey, C. G.; Bridgman, Leonard, eds. (1938). Jane's All the World's Aircraft 1938. London: Sampson Low, Marston & company, ltd. 
  • (EN) Halley, James J. (1980). The Squadrons of the Royal Air Force. Tonbridge, UK: Air-Britain (Historians) Ltd. ISBN 0-85130-083-9. 
  • (EN) Hamlin, John F. (2003). The De Havilland Dragon Rapide Family. Tunbridge Wells, Kent, UK: Air-Britain (Historians) Ltd. ISBN 0-85130-344-7. 
  • (EN) Humphreys, Roy (2001). Kent Aviation, A Century of Flight. Stroud: Sutton Publishing. ISBN 0-7509-2790-9. 
  • (EN) Jackson, A. J. (1978). De Havilland Aircraft since 1909. Putnam & Company Ltd. ISBN 0-370-30022-X. 
  • (EN) Jackson, A. J. (1987). De Havilland Aircraft since 1909. Putnam & Company Ltd. ISBN 0-85177-802-X. 
  • (EN) Jackson, A. J. (1988). 'British Civil Aircraft 1919–1972: Volume II. London: Putnam. ISBN 0-85177-813-5. 
  • (EN) Jackson, A. J. (1973). 'British Civil Aircraft since 1919: Volume 2. London: Putnam. ISBN 0-370-10010-7. 
  • (LT) Lėktuvų „Dragon Rapide“ Priėmimo komisijos Pirmininkui, pulk. leit. JANUŠKEVIČIUI, SLAPTAI,  Inžinierius pulkininkas Gustaitis, Karo Aviacijos Viršininkas, Sven Blomberg, firmos "De Haviland Aircraft Ltd. " Įgaliotinis, 36. X. 15., D.H.89M Dragon „Rapide“, Plieno sparnai, https://www.plienosparnai.lt/page.php?1257
  • (EN) Moss, Peter W. (1966). The de Havilland Rapide: Profile Publications Number 144. Leatherhead, Surrey, UK: Profile Publications. 
  • (EN) „Pentagon Over the Islands: The Thirty-Year History of Indonesian Military Aviation“. Air Enthusiast Quarterly. No. 2. n.d. pp. 154–162. ISSN 0143-5450. 
  • (EN) Pigott, Peter (2005). Royal transport : an inside look at the history of royal travel. Toronto, Canada: Dundurn Group Publishing. ISBN 9781554882854. 
  • (EN) Shaw, Robbie (December 1986 – April 1987). „Turkey's Hava Müzesi“. Air Enthusiast. No. 32. pp. 59–62. ISSN 0143-5450. 
  • (EN) Poole, Stephen (1999). Rough Landing or Fatal Flight. Douglas: Amulree Publications. ISBN 1-901508-03-X. 
  • (EN) Sturtivant, Ray; Ballance, Theo (1994). The Squadrons of the Fleet Air Arm. Tonbridge, UK: Air Britain (Historians) Ltd. ISBN 0-85130-223-8.  0-85130-223-8

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,00 1,01 1,02 1,03 1,04 1,05 1,06 1,07 1,08 1,09 1,10 Moss, Peter W. (1966). The de Havilland Rapide: Profile Publications Number 144. Leatherhead, Surrey, UK: Profile Publications
  2. 2,0 2,1 2,2 DH.89 Dragon Rapide, Airwar.ru, http://www.airwar.ru/enc/cw1/dh89.html
  3. 3,0 3,1 Moss, Peter W. (1966). The de Havilland Rapide: Profile Publications Number 144. p. 4
  4. 4,0 4,1 Moss 1966, p. 3
  5. Moss 1966
  6. Jackson 1978, pp. 362–363.
  7. Moss, Peter W. (1966). The de Havilland Rapide: Profile Publications Number 144. p. 5
  8. Civil Aircraft Register – Latvia, Golden Years of Aviation,http://www.airhistory.org.uk/gy/reg_YL-.html
  9. Pigott, Peter (2005). Royal transport: an inside look at the history of royal travel., p. 149
  10. Alpert, Michael. BBC History Magazine, April 2002.
  11. Moss 1966
  12. 12,0 12,1 Moss 1966, pp. 6–7
  13. Moss 1966, p. 7
  14. 14,0 14,1 14,2 Moss 1966, p. 9
  15. Moss 1966
  16. 16,0 16,1 16,2 Moss, Peter W. (1966). The de Havilland Rapide: Profile Publications Number 144. p. 8
  17. Moss 1966, pp. 8–9
  18. 18,0 18,1 18,2 18,3 Lėktuvų „Dragon Rapide“ Priėmimo komisijos Pirmininkui, pulk. leit. JANUŠKEVIČIUI, SLAPTAI,  Inžinierius pulkininkas Gustaitis, Karo Aviacijos Viršininkas, Sven Blomberg, firmos "De Haviland Aircraft Ltd. „ Įgaliotinis, 36. X. 15., D.H.89M Dragon „Rapide“, Plieno sparnai, https://www.plienosparnai.lt/page.php?1257
  19. 19,0 19,1 D.H.89M Dragon „Rapide“, Plieno sparnai, https://www.plienosparnai.lt/page.php?417
  20. „Rapide Revival Flight p. 602, 30 October 1953
  21. Jackson, A. J. (1987). De Havilland Aircraft since 1909. Putnam & Company Ltd.
  22. Jackson 1973, pp. 459–472
  23. 23,0 23,1 Jackson, A. J. (1987). De Havilland Aircraft since 1909., p. 365
  24. Bridgman 1948, p. 32b
  25. Bridgman 1948, p. 37b
  26. Jackson, A. J. (1987). De Havilland Aircraft since 1909., p. 366
  27. Bridgman 1948, p. 45b
  28. 28,00 28,01 28,02 28,03 28,04 28,05 28,06 28,07 28,08 28,09 28,10 28,11 28,12 28,13 28,14 Jackson 1973, pp. 459–472
  29. 29,0 29,1 Bridgman 1948, p. 12b
  30. 30,0 30,1 Jackson, 1973, pp. 460, 461
  31. Jackson 1987, p. 368
  32. Bridgman 1948, p. 16b
  33. Jackson, 1973, pp. 459, 460
  34. Jackson, 1973, pp. 459, 460, 461
  35. 35,0 35,1 35,2 Bridgman 1948, p. 13b
  36. Jackson 1987, p. 363
  37. Jackson 1987, p. 365
  38. Jackson 1987, p. 362
  39. Jackson 1987, p. 366
  40. Jackson, 1973, p. 460
  41. Bridgman 1948, p. 18b
  42. Jackson, A. J. (1987). De Havilland Aircraft since 1909., p. 366
  43. Jackson 1987, p. 369
  44. Jackson 1987, p. 365
  45. Jackson 1987, p. 368
  46. Halley 1980
  47. Sturtivant & Ballance 1994
  48. Shaw Air Enthusiast December 1986 – April 1987, p. 62
  49. Jackson 1973
  50. The Advertiser, 22 July 1944.
  51. Jackson 1973
  52. Poole, 1999, pp. 120–21
  53. Poole, 1999, pp. 121–22
  54. Jackson 1973
  55. Poole, 1999, pp. 126–27
  56. http://publicapps.caa.co.uk/docs/HistoricalMaterial/G-AIZI.pdf
  57. ASN Aircraft accident 19-FEB-1954 de Havilland DH.89A Dragon Rapide G-AFMF, accessed 8 November 2011.
  58. Humphreys, 2001
  59. „I dag er et trist jubilæum for dansk fodbold“, Politiken, 16 July 2010, accessed 9 September 2011.
  60. CNAPG Dragon Rapide Individual Aircraft History Page Archyvuota kopija 2020-07-29 iš Wayback Machine projekto., accessed 9 September 2011.
  61. Museu do Ar, www.cm-sintra.pt/en/heritage/air-museum
  62. „1945 DH89A Dragon Rapide Shuttleworth“ Archyvuota kopija 2021-06-09 iš Wayback Machine projekto. Retrieved: 9 June 2021.
  63. „Dragon Rapide Scillonia Airways“ Retrieved: 16 November 2015.
  64. "De Havilland DH 89 Dominie. " National Museum of the US Air Force. Retrieved: 24 August 2015.
  65. Icelandic Aviation Museum, Akureyri, www.isavia.is/english/airports/akureyri-international-airport/icelandic-aviation-museum/
  66. Israeli Air Force Museum, Hatzerim, www.iaf.org.il/46-en/IAF.aspx
  67. Historic Wings Collection. Retrieved: 25 June 2016.
  68. dehavilland.co.za Retrieved: 25 June 2016.
Wikimedia alt gold.svg

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedia alt gold.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.