Pereiti prie turinio

Halberstadt C.V

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Halberstädter C.V
Tipas Žvalgybinis
Gamintojas Halberstädter Flugzeugwerke
Kūrėjas Karl Theiss
Gamybos metai 1918 m.
Pradėtas naudoti Vokietijos imperijos vėliava Vokietijos imperija 1918 m.
Baigtas naudoti Vokietijos vėliava Vokietija 1919 m.

Lenkijos vėliava Lenkija 1921 m.
Lietuvos vėliava Lietuva ~1930 m.

Sovietų Sąjungos vėliava Sovietų Sąjunga ~1925 m.
Būsena Nenaudojamas
Pagaminta vnt. 560

Halberstadt C.V buvo vienmotoris dvivietis žvalgybinis biplanas, I Pasaulinio karo metu sukurtas Vokietijos Imperijos įmonės „Halberstädter Flugzeugwerke“, naudotas Vokietijos imperijos karinėse oro pajėgose (vok. Luftstreitkrafte) o po karo – ir Lietuvos karinėse oro pajėgose.

Konstrukcija ir gamyba

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Halberstadt C.V fiuzeliažas

Halberstädter Flugzeugwerke vyriausiasis konstruktorius Karlas Theissas Halberstadt C.V sukonstravo 1918 m. kovo mėn., kaip nesėkmingo Halberstadt C.III modelio variantą, skirtą dalyvauti Vokietijos kariuomnenės aviacijos valdybos (Idflieg) paskelbtame naujo „C“ tipo modelio konkurse. Kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad daug sprendimų buvo perimta ir iš CL.II, tačiau dėl dėl galingesnio variklio šis modelis nebeatitiko Vokietijos Imperijos orlaivių identifikavimo sistemos „lengvesnės“ „CL“ klasės reikalavimų ir pateko į „C“ klasę.[1]

Orlaivis buvo medinės konstrukcijos, aptrauktas drobe. Lyginant su pirmtakais, lėktuvas turėjo ilgesnius sparnus, į jį buvo montuojamas galingesnis, vandeniu aušinamas, 160 kW (220 AG) galios vienaielis vidaus degimo variklis „Benz Bz. IVü" su oro kompresoriumi ir į centroplaną montuojamu radiatoriumi.

„Halberstädter Flugzeugwerke" numatė galimybę į C.V montuoti radijo aparatūrą, elektrinį kabios šildymą, fotokamerą stebėtojo kabinos grindyse. Tokia konfigūracija buvo naudojama ilgos trukmės aukštuminiams žvalgybiniams skrydžiams.

Lėktuvas buvo ginkluotas vienu 7,92 mm kalibro su propeleriu sinchronizuotu LMG 08/15 Spandau piloto kulkosvaidžiu kairėje pusėje virš variklio cilindrų galvutės ir vienu 7,92 mm kalibro Parabellum LMG.14 žvalgo kulkosvaidžiu, montuojamu ant žiedo. Nors dauguma lėktuvų buvo skirti tik žvalgybai, kai kurie modeliai galėjo vežti 5 bombas po 10 kg.

Kovo 14 d., valdomas piloto K. Voigto, šiame konkurse jis varžėsi su 27 kitais prototipais. Po bandymų, 1918 m. kovo pabaigoje „Idflieg“ pateikė užsakymą pagaminti 50 vnt. „Halberstadt C.V". Kovo 26 – balandžio 22 d., po statinių bandymų ir jų pagrindu atlikus konstrukcijos modifikacijas, užsakymas padidintas iki 150 mašinų. Spalio mėnesį „Halberstädter Flugzeugwerke" gavo dar 60 mašinų užskaymą, o lapkritį – paskutinių 50 mašinų užsakymą.

Halberstadt C.V užpakalinė dalis

Gaminti licencines Halberstadt C.V kopijas Idflieg taip pat užsakė ir kitose įmonėse:

  • 1918 m. balandžio mėn. užsakymas pagaminti 100 licencinių C.V. pateiktas „Bayerische Flugzeug Werke“ (BFW) (kodas C.V (Bay.)); birželio mėn. papildomai užsakyti dar 150, rugpjūtį – dar 200, lapkritį – užsakyta paskutinė 100 vnt partija.
  • Lepcige įsikūrusioje „Automobil und Aviatik AG“, buvo užsakyta pagaminti 150 vnt. (kodas C.V (Av.)); rugsėjo mėn. šis užsakymas padidintas dar 100 vnt., lapkritį užskayta paskutinė 100 vnt. partija.
  • Gegužės mėn. Lindentalyje įsikūrusi „Deutsche Flugzeug Werke“ gavo užsakymą pagaminti 200 vnt, C.V (kodas C.V (Dfw.)), vėliau – dar 100.[1][2][3]

Gamyba tęsėsi net ir pasirašius paliaubas, iki 1919 m. sausio 30 d. Ją nutraukus buvo surinkta 560 orlaivių.

Pirmieji dešimt Halberstadt C.V. frontą pasiekė 1918 m. birželio pabaigoje. Liepą jų jau buvo 50. 1918 m. rugpjūčio mėn. Vakarų fronte jų jau buvo 192. Halberstadt C.V. buvo ekspoloatuojami eskadrilėse (vok. Flieger Abteilung) Nr. 46b, 287b, 298b ir 429. Po karo 21 vnt. C.V tyrimams perėmė JAV kariuomenė, Didžioji Britanija – 20, Prancūzija – 2.

Pagal daugelį parametrų C.V buvo vienas geriausių savo klasės orlaivių, pasižymėjo geromis kilimo, manevringumo charakteristikomis.[4]

Iš viso Lietuvos karo aviacija eksploatavo 10 Vokietijoje pagamintų ir 6 savos gamybos Halberstadt C.V.

Radviliškio kautynėse Lietuvos kariuomenės paimtas karo grobis – bermontininkų lėktuvai. Pirmas ir antras iš kairės – nenustatyto modelio Halberstadt.

Pirmieji trys C.V Lietuvos kariuomenei atiteko po Radviliškio kautynių. Jie į Kauną buvo pristatyti 1920 m. vasario 28 d. Dar keturi C.V buvo tarp lėktuvų, kuriuos Antantės nurodymu Vokietija perdavė Lietuvai 1920 m. kovo 8 d.

Pirmi keturi Halberstadt C.V (Nr. 5974/18, 5978/18, 5982/18, 5989/18) pradėti eksploatuoti 1920 m. birželio – 1921 m. kovo mėn., šeši (Nr. 4236/18, 4243/18,  4247/18,  4249/18, 8715/18, 8759/18) 1921–1923 m. Dar trys C.V (Nr. 8715/18, 8759/18, 6448/18) buvo panaudoti atsarginėms dalims.[5]

Du Halberstadt C.V (Nr. 5974/18 ir 5978/18) dalyvavo Nepriklausomybės kovų mūšiuose.[6]

Pagal turimus pavyzdžius, atgalinės inžinerijos būdu Karo aviacijos dirbtuvėse buvo pagaminti dar šeši C.V, kuriems buvo priskirti lietuviški numeriai: Nr. 11 (1924. 06. 17), Nr. 12 (1924 m. data neaiški), Nr. 13 (1924. 12. 13), Nr. 15 (1925 m., data neaiški), Nr. 18 (1926. 05. 29), Nr. 22 (1927.10. 25).[7]

1921 m. kovo 1 d. suformavus dvi kovines Lietuvos karo aviacijos eskadriles, visi Halberstadt C.V buvo perduoti Pirmajai eskadrilei. Lietuviškuose dokumentuose jo pavadinimas buvo trumpinamas į „Halb CL V“.[5][6][7]

Lėktuvais Halberstadt C.V. buvo pasiekti pirmieji Lietuvos aviacijos rekordai: C.V (Nr. 4249/18) 1921 m. spalio 18 d. Jurgis Dobkevičius pakilo iki 4200 m aukščio, o su Nr. 5974/18 1922 m. balandžio 8 d. – iki 4800 m aukščio.[5]

Halberstadt C.V Lietuvos karo aviacijoje buvo eksploatuojami iki ketvirtojo dešimtmečio pradžios.

Nedengti „Halberstadt C.V" sparnai
Estijos vėliava Estija
  • Estijos karinės oro pajėgos (est. Õhukaitse) – 5 vnt.[8][9]
Latvijos vėliava Latvija
  • Lietuvos karo aviaicjos Halberstadt C.V Nr. 5989/18
    Latvijos karinės oro pajėgos (lat. Latvijas Gaisa spēki) – 2 vnt. (Nr. 4237/18 (1919–1924 m.) ir 1927 m. orlaivio Nr. 13658/18 pagrindu surinktas iš atskirų dalių)[10]
Lietuvos vėliava Lietuva
Lenkijos vėliava Lenkija
Nyderlandų vėliava Nyderlandai
  • Karališkosios Nyderlandų karinės oro pajėgos (ol. Koninklijke Luchtmacht (KLu))
Sovietų Sąjungos vėliava Sovietų Sąjunga
  • Sovietų Rusijos karinės oro pajėgos (rus. Рабоче-крестьянский Красный воздушный флот) – 1922 m. iš Vokietijos įsigijo 18 orlaivių.[1]
Šveicarijos vėliava Šveicarija
  • Šveicarijos Karinės oro pajėgos
Ukrainos vėliava Ukraina
Vokietijos imperijos vėliava Vokietijos imperija
  • Vokietijos Imperijos KOP (Luftstreitkrafte) – 560 vnt.


Išlikę egzemplioriai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienas geros būklės C.V (Nr. 3471/18) su Vokietijos Imperijos KOP ženklais yra eksponuojamas Karališkajame kariuomenės ir karo istorijos muziejuje (pranc. Musée Royal de l’Armée et d’Histoire Militaire) Briuselyje.

Techninės charakteristikos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Aviacinis Parabellum LMG.14 kulkosvaidis
Tipas Žvalgybinis
Ekipažas 2
Keleivinės vietos
Ilgis 6,92 m
Aukštis 3,36 m
Sparnų ilgis 13,62 m
Sparnų tipas Biplanas
Sparnų kampas
Sparnų plotas 43,00 m²
Tuščioji masė 930 kg
Pilnoji masė 1635 kg
Maksimali masė
Variklis (-iai) Benz Bz.IVü 6 cilindrų vienaeilis skysčiu aušinamas vidaus degimo variklis su turbokompresorium
Traukos jėga 160 kW (220 AG)
Kreiserinis greitis
Didžiausias greitis 170 km/h
Mach
Skrydžio aukštis 6000 m
Didžiausias aukštis 5000 m
Skrydžio nuotolis 600 km
Kovinis skrydžio nuotolis
Kilimo greitis į 2000 m – 3 min. 12 sek.
į 5000 m – 32 min.
Kuro atsargos 3 val. 30 min.
krydžio trukmė


Ginkluotė

  • 1 x 7,92 mm kalibro su propeleriu sinchronizuotas Spandau LMG 08/15 piloto kulkosvaidis kairėje pusėje virš variklio cilindrų galvutės
  • 1 x 7,92 mm kalibro Parabellum LMG.14 žvalgo kulkosvaidis, montuojamas ant žiedo
  • iki 50 kg bombų
  1. (DE) Angelucci, Enzo, Matricardi, Paolo, Flugzeuge von den Anfängen bis zum Ersten Weltkrieg, Wiesbaden 1976, ISBN 3-8068-0391-9
  2. (EN) Gerdessen, Frederik. „Estonian Air Power 1918–1945“. Air Enthusiast, No. 18, April – July 1982. pp. 61–76. ISSN 0143-5450.
  3. (IT) Halberstadt C.V, Il volo, http://www.ilvolo.net/scat_aer_ger_cv.htm
  4. (RU) Halberstadt C.V/C.VII/C.IX, The Flying Machines, http://flyingmachines.ru/,
  5. (EN) Halberstadt C.V, Latvianaviation.com http://latvianaviation.com/index.php?en/content/airforce/LAF_Halberstadt.ssi Archyvuota kopija 2021-05-07 iš Wayback Machine projekto.
  6. (RU) Halberstadt C.V, Уголок неба, http://www.airwar.ru, http://www.airwar.ru/enc/other1/halbc5.html
  7. (EN) Humberstone, Richard. Estonian Air Force, 1918–1940 (Insignia Air Force Special No.3). London: Blue Rider Publishing, 1999.
  8. (CZ) Hornát, Jiří. Halberstadt C.V. Letectví a kosmonautika. 2000, roč. LXXVI., čís. 4
  9. (DE) Kens, Karlheinz, Müller, Hanns, Die Flugzeuge des Ersten Weltkriegs 1914–1918, München 1973, ISBN 3-453-00404-3
  10. (DE) Kroschel, Günter, Stützer, Helmut, Die deutschen Militärflugzeuge 1910–1918, Wilhelmshaven 1977, ISBN 3-920602-18-8
  11. (PL) Morgała, Andrzej (1997). Samoloty wojskowe w Polsce 1918–1924. Warsaw: Lampart. ISBN 83-86776-34-X
  12. (DE) Munson, Kenneth, Bomber 1914–1919, Orell Füssli Verlag, Zürich 1968
  13. (LT) Nepriklausomybės karai. Lėktuvai, Plieno sparnai, https://www.plienosparnai.lt/page.php?99
  14. (DE) Nowarra, Heinz, Die Entwicklung der Flugzeuge 1914–1918, München 1959
  15. (DE) Pawlas, Karl, Deutsche Flugzeuge 1914–1918, Nürnberg 1976, ISBN 3-88088-209-6
  16. (LT) Ramoška, Gytis, Lėktuvai, pagaminti Kaune, Plieno sparnai, https://www.plienosparnai.lt/page.php?32
  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Halberstadt C.V, Airwar.ru, http://www.airwar.ru/enc/other1/halbc5.html
  2. Kens, Karlheinz, Müller, Hanns, Die Flugzeuge des Ersten Weltkriegs 1914–1918, München 1973, ISBN 3-453-00404-3
  3. Kroschel, Günter, Stützer, Helmut, Die deutschen Militärflugzeuge 1910–1918, Wilhelmshaven 1977,
  4. Peter M. Grosz: Halberstadt C.V, Windsock Datafile no. 69, Albatros Productions, 1998, ISBN 978-1-902207-02-5, p.1, 4, 6, 10
  5. 5,0 5,1 5,2 Ramoška, Gytis, Pirmieji karo aviacijos lėktuvai 1919-23 m., http://www.plienosparnai.lt/page.php?81
  6. 6,0 6,1 Nepriklausomybės karai. Lėktuvai, Plieno sparnai, https://www.plienosparnai.lt/page.php?99
  7. 7,0 7,1 Ramoška, Gytis, Lėktuvai, pagaminti Kaune, Plieno sparnai, https://www.plienosparnai.lt/page.php?32
  8. Gerdessen, Frederik. „Estonian Air Power 1918–1945“. Air Enthusiast, No. 18, April – July 1982. pp. 61–76.
  9. Humberstone, Richard. Estonian Air Force, 1918–1940 (Insignia Air Force Special No.3). London: Blue Rider Publishing, 1999.
  10. Halberstadt C.V, Latvianaviation.com http://latvianaviation.com/index.php?en/content/airforce/LAF_Halberstadt.ssi Archyvuota kopija 2021-05-07 iš Wayback Machine projekto.
  11. Morgała, Andrzej (1997). Samoloty wojskowe w Polsce 1918–1924. Warsaw: Lampart. ISBN 83-86776-34-X, p.79