Letov Š-20

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Letov Š-20 – XX a. trečiame dešimtmetyje Čekoslovakijoje gamintas naikintuvas, eksploatuotas ir Lietuvos karo aviacijoje.

Letov Š-20
Š-21.jpg
Tipas Naikintuvas
Gamintojas Letov
Kūrėjas Alois Šmolik
Gamybos metai 1924-1926 m.
Pirmas skrydis 1924 m.
Pradėtas naudoti 1925 m.
Baigtas naudoti Lietuvos vėliava Lietuva 1935 m.
Čekoslovakijos vėliava Čekoslovakija 1936 m.
Būsena Nenaudojamas
Pagaminta vnt. 118
Vieneto kaina 53800 JAV dolerių (Lietuvai 1925 m.)

Konstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Letov Š-20L – vienvietis mišrios konstrukcijos biplanas, su atvira piloto kabina, tiksliai vienas virš kito išdėstytais sparnais. Fiuzeliažas gamintas iš drobe aptrauktų suvirintų plieninių vamzdelių, variklis ir du sinchronizuoti Vickers kulkosvaidžiai buvo uždengti diuraliuminio skarda. Sparnai buvo mišrios konstrukcijos – skersiniai iš plieninių vamzdelių, nerviūros – medinės, sparnai ir judančios plokštumos aptraukti drobe.[1]

Naikintuvą sukūrė aviacijos inžinierius Alois Šmolik, pirmąjį savo lėktuvą Letov Š-1 išbandęs 1920 metais. 1924 metais jis pastatė naikintuvo Š-20 prototipą, o kitais metais įmonėje Letov pradėta serijinė jo gamyba.

Į Š-20 buvo montuojamas Čekoslovakijos įmonės Škoda gamintas licencinis 296 AG (221 kW) galios skysčiu aušinamas 8 cilindrų V formos variklis Hispano-Suiza 8Fb. Jo aušinimo radiatoriai buvo montuojami ant pagrindinės važiuoklės atramų. Propeleris medinis, fiksuoto žingsnio, dviejų menčių.

Š-20 buvo ginkluotas dviem virš variklio montuojamais fiksuotais, į priekį šaudančiais su propeleriu sinchronizuotais 7,7 mm Vickers kulkosvaidžiais (ZB vz.09), pagal licenciją gamintais Čekoslovakijoje. Kiekvienas kulkosvaidis buvo komplektuojamas su 400 šovinių.

Letov Š-20J su žvaigždiniu Walter varikliu

Lėktuvo modifikacijos:

  • Š-20 – pagrindinis modelis
    • Š-20M – patobulintas variantas su plonesniu fiuzeliažu (pagrindinė Čekoslovakijos KOP gaminta modifikacija)
    • Š-20L – Lietuvai skirta eksportinė versija (8 vnt.)
    • Š-20R – modelis su pertvarkytu fiuzeliažu (1 vnt.)
    • Š-20J – modelis su žvaigždiniu Čekoslovakijos įmonės Walter gamybos 475 AG galios Bristol Jupiter varikliu, tapęs naikintuvo Š-31 prototipu.[2]
  • Š-21 – neginkluotas lavinimosi lėktuvas su Hispano-Suiza 8Aa varikliu (1 vnt.)

Eksploatacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Letov Š-20 Kbelų aviacijos muziejuje Prahoje

Pagrindiniu orlaivio naudotoju tapo Čekoslovakijos KOP, įsigijusios 105 mašinas. Lietuvos KOP įsigijo 8 kiek modifikuotus Šmolik Š-20L.

1925 m. Š.20 užėmė antrą vietą Čekoslovakijos Respublikos prezidento taurės orlaivių lenktynėse, 1926 m. – jose užėmė pirmą vietą, pasiekęs nacionalinį oro greičio rekordą – 245 km/h.[3]

Civilinis Š-20, naudotas Olomouco miesto Hanácké aeroklube

Čekoslovakijos KOP Š-20 naudojo iki 1936 m., Lietuvos Karo aviacija – 1925–1935 m. 1934–1937 m. vieną neginkluotą Š-20 (reg. Nr. OK-LEO) naudojo Hanácké aeroklubas Olomouco mieste.

Vienintelis išlikęs egzempliorius yra eksponuojamas Kbelų aviacijos muziejuje Prahoje.

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos karo aviacijos Š-20L su asmeniniu piloto ženklu – „smaku“

Lietuvos Karo aviacija trečiojo dešimtmečio pradžioje ieškojo, kuo pakeisti senstančius Pirmojo pasaulinio karo laikų naikintuvus. Vieną iš pasirinkimų apsprendė tuo metu intensyviai plėtoti kariniai ryšiai su Čekoslovakija, kurių išdavoje buvo įsigyta įvairios ginkluotės – nuo šaulių ginklų iki aviacijos ir tankų. Šiame kontekste pirmaisiais užsienyje įsigytais naujais orlaiviais tapo 1924 m. pabaigoje užsakyti Š-20L.

Lėktuvai buvo pagaminti 1925 metų balandžio pabaigoje. Juos priėmė į Prahą atvykę Lietuvos karo aviacijos atstovai Antanas Gustaitis ir Leonardas Peseckas. 1925 m. birželio 27 d. pakrauti į geležinkelio platformas lėktuvai iškeliavo į Kauną. Dėl užtrukusių procedūrų priimant orlaivius į Čekoslovakijos kariuomenės ginkluotę, Lietuvos kariuomenė Š-20 pradėjo eksploatuoti anksčiau nei šalies-gamintojos KOP.

Lietuvoje Letov Š-20L buvo priskirti 1-ai oro eskadrilei. Lietuvių lakūnai pagal konstruktoriaus pavardę šiuos lėktuvus paprastai vadino „Šmolikais".

Yra šaltinių, teigiančių, kad tarnybos karo aviacijoje metu „Šmolikas“ buvo mėgstamiausias Stepono Dariaus lėktuvas.[4]

Lietuvos naudoti lėktuvai buvo nudažyti tipišku tuo laikotarpiu Čekoslovakijoje naudotu trispalviu kamufliažu. Iki 1930 m. pilotai ant orlaivio šonų piešdavo asmeninius ženklus – taip atsirado žymusis slibinas, driežas, smakas, žvaigždė. Po 1930 m. visi Karo aviacijos lėktuvai buvo perdažyti vienspalviu tamsiai žaliu kamufliažu.

Orlaivių registracijos numerį sudarė orlaivio kodas – „Š.20“ ir jo gamyklinis numeris – nuo 51 iki 58.

Paskutinis Lietuvos Karo aviacijos Letov Š-20L buvo nurašytas 1937 m., po to, kai vienas iš dvejų likusių orlaivių subyrėjo ore.[5]

Avarijos ir katastrofos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Letov Š-20L pasirodė jautrūs suktukui, jų varikliai reikalavo labai kruopščios priežiūros ir jais įvyko nemaža katastrofų. Čekoslovakijos KOP įvykusių Š-20 avarijų metu žuvo 12 pilotų, Lietuvos Karo aviacijoje – 4. Po 10 metų eksploatacijos Karo aviacija turėjo tik 2 skrydžiams tinkamus Š-20L, kurie buvo naudojami tik mokymosi tikslais.[5]

  • 1927 m. liepos 16 d. vyr. leitenantui Vincui Mačiokui tik pakilus iš Aleksoto aerodromo sustojo variklis. Pilotas mėgino apsukti, tačiau netekęs greičio lėktuvas pateko į suktuką ir sudužo, pilotas žuvo.[5]
  • 1930 m. birželio 13 d., šaudant į žemės taikinius, į Rėkyvos ežerą įsirėžė ir nuskendo viršilos Antano Kairaičio valdomas Š-20L.[4][6][7][8]
  • 1931 m. gegužės 16 d. atlikdamas aukštojo pilotažo figūras į suktuką pateko ir žuvo vyr. leitenantas Erikas Mačkus.
  • 1934 m. birželio 25 d. ore sugedus lėktuvui žuvo lakūnas-mokinys Leonas Meškėnas.
  • 1937 m. laikant piloto egzaminą ore sulūžo J. Dovydaičio pilotuojamo Š-20L vairai. Pilotas išsigelbėjo parašiutu, lėktuvas sudužo.[5]
Letov Š-20 vaizdas iš trijų perspektyvų, žurnalas Les Ailes, 1927 m. vasario 13 d.

Techniniai duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tipas Naikintuvas
Ekipažas 1
Keleivinės vietos
Ilgis 7,44 m.
Aukštis 2,95 m.
Sparnų ilgis 9,70 m.
Sparnų tipas Dvisparnis
Sparnų kampas
Sparnų plotas 18,4 m2
Tuščioji masė 728 kg
Pilnoji masė 1048 kg
Maksimali masė
Variklis (-iai) 1 x Hispano-Suiza 8Fb V-8, 221 kW (296 AG)
Traukos jėga
Kreiserinis greitis 223 km/h
Didžiausias greitis 256 km/h
Mach
Skrydžio aukštis
Didžiausias aukštis 7250 m.
Skrydžio nuotolis 528 km
Kovinis skrydžio nuotolis
Kilimo greitis 6 m/s
Kuro atsargos
krydžio trukmė


Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. (LT) Letov Š.20L, Lietuvos Sparnai 1995 Nr. 1, Plieno sparnai, https://www.plienosparnai.lt/page.php?645
  2. (CZ) Němeček, Václav (1968). Československá letadla, Prague: Naše Vojsko.
  3. (EN) Taylor, John W. R.; Alexander, Jean; et al. (1969). Combat aircraft of the world. London: Ebury P.; Michael Joseph
  4. (EN) Taylor, Michael J.H.; Gunston, Bill; et al. (1989). Jane’s encyclopedia of aviation. New York: Portland House. ISBN 0-517-69186-8.
  5. (RU) S-20, http://www.airwar.ru./enc/fww1/letovs20.html
  6. (LT) Sunkus nutūpimas, J. Dovydaičio prisiminimai apie ''Šmoliką'' iš knygos ''Sparnuoti vyrukai. Lakūnų portretai'', Plieno sparnai, https://www.plienosparnai.lt/page.php?646

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Taylor, Michael J.H.; Gunston, Bill; et al. (1989). Jane’s encyclopedia of aviation. New York: Portland House, p. 573
  2. S-20, http://www.airwar.ru./enc/fww1/letovs20.html
  3. Taylor, John W. R.; Alexander, Jean; et al. (1969). Combat aircraft of the world. London: Ebury P.; Michael Joseph. p. 63
  4. 4,0 4,1 Rėkyvos ežere – intriguojančios sudužusio naikintuvo paieškos, Lietuvos rytas, 2018 m. sausio 10 d.
  5. 5,0 5,1 5,2 5,3 Sunkus nutūpimas, J. Dovydaičio prisiminimai apie ''Šmoliką'' iš knygos ''Sparnuoti vyrukai. Lakūnų portretai'', Plieno sparnai, https://www.plienosparnai.lt/page.php?646
  6. Karinių oro pajėgų ir Klaipėdos universiteto mokslininkai ežere ieškos istorinio lėktuvo, 15min, 2018-01-05. Nuoroda tikrinta 2021-04-28.
  7. Rėkyvos ežere ieškos tarpukario naikintuvo, Etaplius,https://www.etaplius.lt/rekyvos-ezere-ieskos-tarpukario-naikintuvo
  8. Karinės oro pajėgos pradeda bendradarbiavimą su Klaipėdos Universitetu, Lietuvos kariuomenė, http://kariuomene.kam.lt/lt/Kariuomenes_struktura/karines_oro_pajegos/kariniu_oro_pajegu_naujienos/kop_2018_metai/karines_oro_pajegos_pradeda_bendradarbiavima_su_klaipedos_universitetu_25638[neveikianti nuoroda]