Jonas Liorentas
| Jonas Liorentas | |
|---|---|
| |
| 4-oji oro eskadrilė 1929 m. Zoknių aerodrome. Pirmoje eilėje iš kairės: kapitonas Mykolas Leonaitis, kapitonas Jonas Liorentas, eskadrilės vadas majoras Leonardas Peseckas, kapitonas Juozas Jankauskas, kapitonas Kazys Šimkus. Antroje eilėje: leitenantas Petras Masys, kapitonas Albinas Kijanskas, leitenantas Grigorijus Radvenis, leitenantas Vytautas Varanavičius, viršila Motiejus Garunkštis, leitenantas Alfonsas Svilas, kapitonas Juozas Mitalas, leitenantas Vincas Karalius. | |
| Gimė | 1901 m. rugpjūčio 11 d. Žvirgždaičiai |
| Mirė | 1991 m. liepos 8 d. (89 metai) Čikaga |
| Sutuoktinis (-ė) | Antanina Urbaitė (1899, susituokė 1931) |
| Vaikai | Ina (1932) Algirdas (1936 – 1956 sušaudytas Mordovijos 10 lageryje). |
| Veikla | Lietuvos lakūnas, karinis veikėjas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas (1938 m.) |
Jonas Liorentas (1901 m. rugpjūčio 11 d. Žvirgždaičiai – 1991 m. liepos 8 d. Čikaga) – Lietuvos lakūnas, karinis veikėjas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1919 m. sausio 15 d. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į 2-ąjį pėstininkų pulką, vėliau – į Atskirąjį Ukmergės batalioną. 1919 m. liepos 4 d. – 1920 m. sausio 16 d. dalyvavo nepriklausomybės kovose su su Sovietų Rusijos kariuomene prie Salako, Turmanto, Kalkūnų. 1920 m. sausio - spalio mėn. mokėsi Karo mokykloje. 1926 m. vasario 16 d. pakeltas į vyr. leitenantus.
Nuo 1926 m. tarnavo karinėse oro pajėgose. 1927 m. baigęs Aukštųjų karininkų kursų Aviacijos skyrių pradėjo savarankiškai skraidyti. Vėliau tobulinosi Didžiojoje Britanijoje, Italijoje ir Prancūzijoje.1927 m. rugsėjo 15 d. paskirtas 4-osios oro eskadrilės karo lakūnu. 1928 m. lapkričio 23 d. suteiktas kapitono laisnis.
1934 m. kartu su A. Gustaičiu ir R. Marcinkumi lėktuvais ANBO-IV apskrido aplink Europą, skrydžio atstumas apie 10 tūkst. km, aplankė 12 valstybių.
Nuo 1934 m. 3-osios eskadrilės vadas ir Zoknių (prie Šiaulių) karinės įgulos viršininkas. 1936 m. paskirtas III bombonešių grupės vadu. 1938 m. rugsėjo 8 d. gavo pulkininko leitenanto laipsnį. 1940 m. liepos 11 d. paskirtas Karo aviacijos komendantu. Per visą tarnybą aviacijoje Jonas Liorentas atliko 2585 skrydžius, ore išbuvo 1342 val. 19 min.[1]
1940 m. spalio 22 d., SSRS okupavus ir aneksavus Lietuvą, atleistas iš pareigų, bet paliktas Karo aviacijos likvidavimo darbams.[2]
Per Vokietijos okupaciją priklausė Lietuvos laisvės armijai, nuo 1943 m. jos Kauno apygardos vadas. 1944 m. paskirtas Vietinės rinktinės Marijampolės įgulos viršininku. Vokiečiams nutraukus jos veiklą slapstėsi. 1944 m. rudenį, artėjant frontui, Telšiuose stojo į Tėvynės apsaugos rinktinę. SSRS kariuomenei ją sumušus, paimtas į vokiečių statybos batalioną, su kuriuo pasitraukė į Vokietiją, o iš ten pabėgo į Šveicariją.
1953 m. persikėlė į JAV, dalyvavo Amerikos lietuvių aeroklubo ir kitų lietuvių organizacijų veikloje. 1989 m. laikraštyje „Lietuvių balsas“ išspausdino atsiminimus „Skridimas aplink Europą“.[3]
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1919 m. Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinas
- 1929 m. Savanorių medalis
- 1928 m. Lietuvos nepriklausomybės medalis
- 1931 m. Vytauto Didžiojo 5 laipsnio ordinas
- 1934 m. Prancūzijos Karo lakūno specialusis ženklas
- 1934 m. Švedijos Kalavijo 5 laipsnio ordinas
- 1934 m. „Plieno sparnų“ garbės ženklas
- 1934 m. Karo lakūno piloto garbės ženklas
- 1935 m. Čekoslovakijos Baltojo liūto 5 laipsnio ordinas su kardais
- 1935 m. Italijos Karūnos 4 laipsnio ordinas
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Jonas Liorentas, Plieno sparnai, https://www.plienosparnai.lt/page.php?477
- ↑ Aušra Jurevičienė, „Aviacijos plk. ltn. Jonas Liorentas“ Kaunas, KAM, VDKM, 2009, 54 psl.
- ↑ Antanas Balašaitis. Jonas Liorentas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 427 psl.