Bulgarai
Šis straipsnis apie šiandieninę tautą. Apie ankstyvųjų viduramžių tautą skaitykite straipsnyje bolgarai.
| Bulgarai | |
|---|---|
 | |
| Gyventojų skaičius | 7 mln.[1] |
| Populiacija šalyse |
|
| Kalba (-os) | bulgarų |
| Religijos | stačiatikybė |
| Giminingos etninės grupės | kiti pietų slavai, ypač makedoniečiai |
Bulgarai (bulg. българи) – pietų slavų[2][3][4] tauta, gyvenanti daugiausia Bulgarijoje ir kalbanti bulgarų kalba. Taip pat yra daug bulgarų bendruomenių, gyvenančių kitose šalyse.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šiuolaikinė bulgarų tauta susidarė iš trijų kultūrų: senovės indoeuropiečių genčių (daugiausia trakų), iš kurių buvo paimti kultūriniai ir etniniai elementai, bolgarų, tiurkų kalba šnekančių žmonių, kurie atkeliavo iš Ponto stepės ir apsigyveno Balkanų pusiasalyje VII a., ir slavų genčių, kurios atsikraustė amžių prieš tai.
Bolgarai VII a. viduryje sukūrė galingą valstybę Ponto stepėje (dab. pietinėje Ukrainoje). Vėliau, spaudžiami chazarų, jie migravo skirtingomis kryptimis. Tik viena grupė bolgarų, vadovaujamų chano Asparucho, pasiekė dabartinės Bulgarijos teritoriją, kur įsitvirtino, susimaišė su vietos slavais, perėmė jų kalbą. Taip susiformavo bulgarų tauta.
Bulgarai yra lingvistiškai artimi makedoniečiams.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šiuo metu pasaulyje gyvena apie 7 mln. bulgarų. Beveik 85 % iš jų gyvena Bulgarijoje. Ryškios tautinės bulgarų mažumos gyvena Moldovoje (52 tūkst.) ir Ukrainoje (188 tūkst., Besarabijos bulgarai), taip pat Rumunijoje (6,5 tūkst., Banato bulgarai), Serbijoje (17 tūkst., vakarų pakraštiečiai), Graikijoje (40 000 tūkst.), Turkijoje (7 tūkst., Trakijos regione), Albanijoje (5,5 tūkst.) ir Vengrijoje (6 tūkst.). Bulgarai taip pat gyvena ir diasporose, daugiausia JAV (šiuo metu 294 tūkst.), Kanadoje (18 tūkst.), Vokietijoje (181 tūkst.), Ispanijoje (150 tūkst.) ir Italijoje (48 tūkst.).
Didžiausi bulgarų miestai: Sofija (1 236 000 gyv.), Plovdivas (341 000 gyv.), Varna (335 000 gyv.).
Kalba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis: Bulgarų kalba
Bulgarai kalba bulgarų kalba, kuri priklauso pietų slavų kalboms.
Vardų sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Yra keletas bulgarų vardų kilmių. Populiariausi yra krikščioniškos (pvz., Lazar, Ivan, Anna, Maria, Ekaterina) ir slaviškos kilmės vardai (pvz., Vladimir, Svetoslav, Velislava). Po 1878 m. išsivadavimo populiarūs tapo istoriniai bulgarų vardai: Asparuh, Krum, Kubrat, Tervel. Iš bolgarų kilęs vardas Boris paplito ne tik tarp bulgarų, bet ir tarp kitų slavų tautų.
Dauguma bulgariškų pavardžių turi priesagą -ov (bulg: -ов). Dauguma bulgarų turi tėvavardžius, kurie sudaromi prie tėvo vardo pridėjus priesaga -ov; pvz., Ivan’o sūnaus tėvavardis bus Ivanov. Moterų pavardės turi priesagą -ova (bulg: -овa), pvz., Maria Ivanova. Šeimų pavardės turi priesagą -ovi (bulg: -ови), pvz., Ivanovi.
Taip pat nemažai pavardžių baigiasi priesaga -ev (bulg: -ев), pvz., Stoev, Ganchev, Peev. Moteriškos pavardės turi priesagą -eva (bulg: -ева), pvz., Galina Stoeva. Šeima turės priesagą -evi (bulg: -еви), pvz., Stoevi.
Dar yra pavardžių, kurios baigiasi priesaga, kuri labiau būdinga makedoniečiams -ski (bulg: -ски), pvz., Troevski, moteriška priesaga -ska, o šeimos – kaip ir vyriška -ski.
Taip pat yra pavardžių, kurios turi priesagą -ič, kurią dažniausiai turi bulgarai katalikai. Retkarčiais sutinkama pavardės priesaga -in, kuri dažniausiai duodama netekėjusios moters vaikui (pvz., moters, kurios vardas Gana, sūnaus pavardė bus Ganin).
Religija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dauguma bulgarų priklauso bulgarų ortodoksų bažnyčiai, įkurtai 870 m. Jai priklauso 82,6 % Bulgarijos gyventojų ir apie 1 milijonas užsienyje gyvenančių bulgarų.
XVII–XVIII a. susiformavo bulgarų katalikų bendruomenė, kuriai Bulgarijoje priklauso apie 10 000 narių. Didžiausi katalikų centrai yra Plovdive ir Sviščiove. Taip pat dauguma Rumunijoje gyvenančių bulgarų yra katalikai.
XV–XVIII a. dėl didelės Osmanų imperijos įtakos, nemažai bulgarų atsivertė į islamą. Dabar Bulgarijoje gyvena 131 000 bulgarų musulmonų, taip pat didžioji dalis Graikijos ir Turkijos bulgarų išpažįsta islamą.
Protestantizmas Bulgarijoje ėmė plisti nuo 1857 m., dabar šalyje yra apie 25 tūkst. bulgarų protestantų.
Žymiausi bulgarai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Šventieji Kirilas ir Metodijus (kirilicos autoriai),
- Vasilijus Levskis (revoliucionierius),
- Hristo Botevas (revoliucionierius ir rašytojas),
- Džonas Vinsentas Atanasovas (kompiuterių inžinierius),
- caras Simeonas II (buvęs Bulgarijos premjeras),
- Hristo Javaševas (menininkas),
- Hristo Stoičkovas (futbolininkas).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ https://joshuaproject.net/people_groups/10998
- ↑ Slavai
- ↑ One Europe, many nations: a historical dictionary of European national groups, James Minahan, Greenwood Publishing Group, 2000, ISBN 0-313-30984-1, pp. 134 – 135. Google Books. Nuoroda tikrinta 2011-11-13.
- ↑ Cultural Kultūrinis slavų tautų artumas
| ||||||||||||||||||||||||||
