Bulgarai

Šis straipsnis apie šiandieninę tautą. Apie ankstyvųjų viduramžių tautą skaitykite straipsnyje bolgarai.

Bulgarai

Gyventojų skaičius	7 mln.^[1]
Populiacija šalyse	Bulgarija: 6 665 210 Airija: 3 000 Albanija: 100 000 Argentina: 70 000 Australija: 4 902 Austrija: 5 388 Čekija: 4 383 Danija: 650 Graikija: 78 981 Gruzija: 680 Ispanija: 153 664 Italija: 80 000 Izraelis: 20 000 - 50 000 Jungtinės Amerikos Valstijos: 300 000 Jungtinė Karalystė: 90 000 Jungtiniai Arabų Emyratai: 5 000 Kanada: 15 195 Kazachstanas: 10 915 - 30 000 Kipras: 37 230 Kirgizija: 656 Lenkija: 1 112 Libija: 750 Lietuva: 300 Šiaurės Makedonija: 1.400 Moldavija: 158 000 Naujoji Zelandija: 3 000 - 5 000 Nyderlandai: 6 076 - 9 202 Norvegija: 3 500 Pietų Afrikos Respublika: 15 000 - 20 000 Portugalija: 628 - 4 000 Prancūzija: 7 460 Rumunija: 15 092 - 20 000 Rusija: 71 965 Serbija: 90 497 Slovakija: 1 179 Švedija: 15 508 - 30 000 Turkija: 480 000 Ukraina: 254 600 Uzbekija: 2 116 Vengrija: 3 316 Vokietija: 39 294
Kalba (-os)	bulgarų
Religijos	stačiatikybė
Giminingos etninės grupės	kiti pietų slavai, ypač makedoniečiai

Bulgarai (bulg. българи) – pietų slavų^[2]^[3]^[4] tauta, gyvenanti daugiausia Bulgarijoje ir kalbanti bulgarų kalba. Taip pat yra daug bulgarų bendruomenių, gyvenančių kitose šalyse.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Bolgarai.

Šiuolaikinė bulgarų tauta susidarė iš trijų kultūrų: senovės indoeuropiečių genčių (daugiausia trakų), iš kurių buvo paimti kultūriniai ir etniniai elementai, bolgarų, tiurkų kalba šnekančių žmonių, kurie atkeliavo iš Ponto stepės ir apsigyveno Balkanų pusiasalyje VII a., ir slavų genčių, kurios atsikraustė amžių prieš tai.

Bolgarai VII a. viduryje sukūrė galingą valstybę Ponto stepėje (dab. pietinėje Ukrainoje). Vėliau, spaudžiami chazarų, jie migravo skirtingomis kryptimis. Tik viena grupė bolgarų, vadovaujamų chano Asparucho, pasiekė dabartinės Bulgarijos teritoriją, kur įsitvirtino, susimaišė su vietos slavais, perėmė jų kalbą. Taip susiformavo bulgarų tauta.

Bulgarai yra lingvistiškai artimi makedoniečiams.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiuo metu pasaulyje gyvena apie 7 mln. bulgarų. Beveik 85 % iš jų gyvena Bulgarijoje. Ryškios tautinės bulgarų mažumos gyvena Moldovoje (52 tūkst.) ir Ukrainoje (188 tūkst., Besarabijos bulgarai), taip pat Rumunijoje (6,5 tūkst., Banato bulgarai), Serbijoje (17 tūkst., vakarų pakraštiečiai), Graikijoje (40 000 tūkst.), Turkijoje (7 tūkst., Trakijos regione), Albanijoje (5,5 tūkst.) ir Vengrijoje (6 tūkst.). Bulgarai taip pat gyvena ir diasporose, daugiausia JAV (šiuo metu 294 tūkst.), Kanadoje (18 tūkst.), Vokietijoje (181 tūkst.), Ispanijoje (150 tūkst.) ir Italijoje (48 tūkst.).

Didžiausi bulgarų miestai: Sofija (1 236 000 gyv.), Plovdivas (341 000 gyv.), Varna (335 000 gyv.).

Kalba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis: Bulgarų kalba

Bulgarai kalba bulgarų kalba, kuri priklauso pietų slavų kalboms.

Vardų sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra keletas bulgarų vardų kilmių. Populiariausi yra krikščioniškos (pvz., Lazar, Ivan, Anna, Maria, Ekaterina) ir slaviškos kilmės vardai (pvz., Vladimir, Svetoslav, Velislava). Po 1878 m. išsivadavimo populiarūs tapo istoriniai bulgarų vardai: Asparuh, Krum, Kubrat, Tervel. Iš bolgarų kilęs vardas Boris paplito ne tik tarp bulgarų, bet ir tarp kitų slavų tautų.

Dauguma bulgariškų pavardžių turi priesagą -ov (bulg: -ов). Dauguma bulgarų turi tėvavardžius, kurie sudaromi prie tėvo vardo pridėjus priesaga -ov; pvz., Ivan’o sūnaus tėvavardis bus Ivanov. Moterų pavardės turi priesagą -ova (bulg: -овa), pvz., Maria Ivanova. Šeimų pavardės turi priesagą -ovi (bulg: -ови), pvz., Ivanovi.

Taip pat nemažai pavardžių baigiasi priesaga -ev (bulg: -ев), pvz., Stoev, Ganchev, Peev. Moteriškos pavardės turi priesagą -eva (bulg: -ева), pvz., Galina Stoeva. Šeima turės priesagą -evi (bulg: -еви), pvz., Stoevi.

Dar yra pavardžių, kurios baigiasi priesaga, kuri labiau būdinga makedoniečiams -ski (bulg: -ски), pvz., Troevski, moteriška priesaga -ska, o šeimos – kaip ir vyriška -ski.

Taip pat yra pavardžių, kurios turi priesagą -ič, kurią dažniausiai turi bulgarai katalikai. Retkarčiais sutinkama pavardės priesaga -in, kuri dažniausiai duodama netekėjusios moters vaikui (pvz., moters, kurios vardas Gana, sūnaus pavardė bus Ganin).

Religija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dauguma bulgarų priklauso bulgarų ortodoksų bažnyčiai, įkurtai 870 m. Jai priklauso 82,6 % Bulgarijos gyventojų ir apie 1 milijonas užsienyje gyvenančių bulgarų.

XVII–XVIII a. susiformavo bulgarų katalikų bendruomenė, kuriai Bulgarijoje priklauso apie 10 000 narių. Didžiausi katalikų centrai yra Plovdive ir Sviščiove. Taip pat dauguma Rumunijoje gyvenančių bulgarų yra katalikai.

XV–XVIII a. dėl didelės Osmanų imperijos įtakos, nemažai bulgarų atsivertė į islamą. Dabar Bulgarijoje gyvena 131 000 bulgarų musulmonų, taip pat didžioji dalis Graikijos ir Turkijos bulgarų išpažįsta islamą.

Protestantizmas Bulgarijoje ėmė plisti nuo 1857 m., dabar šalyje yra apie 25 tūkst. bulgarų protestantų.