Pereiti prie turinio

Žitomyras

Koordinatės: 50°15′0″ š. pl. 28°40′0″ r. ilg. / 50.25000°š. pl. 28.66667°r. ilg. / 50.25000; 28.66667 (Žitomyras)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Žytomyras)
Žitomyras
ukr. Житомир
            
Savivaldybės rūmai
Žitomyras
Žitomyras
50°15′0″ š. pl. 28°40′0″ r. ilg. / 50.25000°š. pl. 28.66667°r. ilg. / 50.25000; 28.66667 (Žitomyras)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Ukrainos vėliava Ukraina
Sritis Žitomyro sritis
Įkūrimo data 884 m.
Magdeburgo teisė nuo 1444 m.
Meras Vira Šeludčenko
(ukr. Віра Шелудченко)
Gyventojų (2007) 282 200
Plotas 68 km²
Tankumas (2007) 4 150 žm./km²
Pašto kodas 10000-499
Tel. kodas +380 412
Tinklalapis Oficiali svetainė
Vikiteka Žitomyras

Žitomyras (arba Žytomyras[1], ukr. Житомир) – Ukrainos miestas, srities administracinis centras. Miestas yra šalies šiaurės vakaruose prie Teterivo upės, 130 km į vakarus nuo Kijevo. Geležinkelių ir plentų mazgas (Mozyriaus–Vinycios geležinkelis, Kijevo–Lvovo, Minsko–Vinycios plentai), oro uostas. Miestas yra apsuptas senų miškų, jame yra daug parkų bei aikščių. Vystoma mašinų gamybos, maisto, tekstilės, chemijos, baldų pramonė.

Veikia Žemės ūkio ir ekologijos (įkurtas 1922 m.), technologijos universitetai, pedagoginis institutas, kraštotyros (įkurtas 1865 m.), kosmonautikos ir kiti muziejai, paveikslų galerija, muzikinis dramos, lėlių teatrai, filharmonija. Yra Šv. Sofijos katedra (pastatyta 1737–1751 m.), jėzuitų bažnyčia ir vienuolynas (1751–1766 m.), Šv. Mykolo cerkvė (1856), sinagoga, vyskupo rūmai (abu XIX a.), botanikos sodas.

Įkurtas IX a.[2] Istoriniuose šaltiniuose Žitomyras pirmą kartą paminėtas 1240 m. LDK kunigaikštis Gediminas 1320 prijungė jį prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. 1444 m. suteiktos miesto teisės. Po 1569 m. Liublino unijos atiduotas Lenkijai, gavo privilegiją du kartus per metus rengti muges, čia rinkdavosi seimeliai. 1667–1793 m. Kijevo vaivadijos centras, pilies ir žemės teismų buveinė. 1648 m. miestas nusiaubtas kazokų ir totorių. Po Abiejų Tautų Respublikos II padalijimo 1793 m. atiteko Rusijai. 1804–1917 m. Voluinės gubernijos centras. 1918 m. 01–03 čia rezidavo Ukrainos Liaudies Respublikos vyriausybė. Nuo 1937 m. srities centras.[3]

Demografinė raida tarp 1861 m. ir 2005 m.
1861 m. 1891 m. 1926 m.sur. 1939 m. 1941 m. 2005 m.
40 564 40 564 76 700 95 100 40 100 277 900
  1. Pasaulio vietovardžiai. Europa. Internetinė duomenų bazė. – Vilnius: MELC, VLKK. Prieiga internete: Žytòmyras.
  2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 149
  3. Žitomyras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014