Volvo
 |
|
| Forma | Akcinė bendrovė |
|---|---|
| Pramonė | Automobilių |
| Įkurta | 1926 m. |
| Centrinė būstinė | Geteborgas, Švedija |
| Svarbiausi darbuotojai | Leif Johansson |
| Produkcija | Lengvieji automobiliai, sunkvežimiai, autobusai, statybų įrenginiai, aviaciniai, kosminiai įrenginiai |
| Pajamos |  282,9 milijardų SEK (2014 m.) |
| Darbuotojų | 110 000 (2015 m.) |
| Tinklalapis | volvogroup.com |
Volvo Group – didžiausia Švedijos įmonė.[1] Gamina komercines transporto priemones: lengvuosius automobilius, sunkvežimius, autobusus, bei statybų įrenginius, laivų, aviacinių, kosminių įrenginių sudedamąsias dalis – variklius, kitus komponentus. Teikia finansines paslaugas. 110 tūkst. darbuotojų (2015 m.).
Žodis Volvo kildinamas iš lotyniško žodžio volvere, kuris reiškia „važiuoju“.
Istorija[taisyti | redaguoti vikitekstą]
1915 m. įmonė įkurta kaip guolių gamintojų bendrovės „SKF“ antrinė įmonė. Oficialia įmonės įkūrimo data laikoma 1927 m. balandžio 14 d., kada buvo pagamintas pirmasis Volvo automobilis Volvo ÖV 4. 1928 m. pagamino pirmą sunkvežimį. 1935 m. „Volvo“ tapo savarankiška nuo „SKF“ įmone. 1963 m. atidarė pirmą savo automobilių gamyklą užsienyje – Halifakse (Kanada.) Bendrovė pasižymi kaip didelį dėmesį gaminamų automobilių saugai skirianti įmonė. 1999 m. Europos Sąjunga neleido „Volvo“ susijungti su kita Švedijos automobilių gamintoja „Scania“. 1999 m. sausio 28 d. įmonė pardavė savo „Volvo Car Corporation“ lengvųjų automobilių padalinį kompanijai „Ford“ už 6,45 milijardo JAV dolerių. 2010 m. „Ford“ už 1,8 milijardo JAV dolerių šį padalinį pardavė vienam didžiausių Kinijos automobilių gamintojui „Geely Automobile“.
Šaltiniai[taisyti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Volvo. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014. 420 psl.
