Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija
| Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija International Civil Aviation Organization | |
 | |
| Santrumpa | TCAO, ICAO, OACI, ИКАО |
|---|---|
| Įkurta | 1947 m. balandžio 4 d. |
| Tipas | Specializuotoji Jungtinių Tautų institucija |
| Būstinė | Monrealis, Kanada |
| Oficialios kalbos | Arabų, kinų, anglų, prancūzų, rusų, ispanų |
| Generalinis sekretorius | Juan Carlos Salazar Gómez[1] |
| Holdingas | Jungtinių Tautų Ekonominė ir Socialinė Taryba |
| Tinklalapis | www.icao.int |
Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (TCAO; angl. International Civil Aviation Organization, ICAO) – 1947 m. įkurta specializuotoji Jungtinių Tautų institucija, nustatanti tarptautines normas, koordinuojanti civilinės aviacijos vystymą, reguliuojanti saugių ir efektyvių skrydžių sritis.[2]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Antrojo pasaulinio karo metu lėktuvai taip ištobulėjo, kad galutinai patvirtino esą svarbi transporto priemonė. Tuomet ir atsirado poreikis koordinuoti tarptautinę civilinės aviacijos veiklą, kurios daugelio aspektų atskirų šalių vyriausybės pačios sureguliuoti nepajėgė.
1944 m. gruodžio 7 d. JAV kvietimu Čikagoje susirinkę 52 šalių atstovai pasirašė vadinamąją Čikagos konvenciją, padėjusią pamatus Tarptautinei civilinės aviacijos organizacijai (toliau ICAO). Ji šalių požiūriu turėjo užtikrinti veiksmingą valstybių bendradarbiavimą ir tuo metu būtiną tarpusavio supratimą, kuris tebėra aktualus ir iki šiol. ICAO Asamblėja savo A29-1 rezoliucija gruodžio 7-ąją paskelbė Tarptautine civilinės aviacijos diena, kuri kasmet minima visose ICAO šalyse.
Šiuo metu organizacija jungia 190 šalių, Lietuva Tarptautinės Civilinės Aviacijos Organizacijos nare tapo 1992 m. vasario 7 d.
Siekiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Organizacija siekia, kad:
- civilinė aviacija visame pasaulyje būtų plėtojama saugiai ir veiksmingai;
- orlaivių konstrukcijos būtų kuriamos ir tobulinamos tik taikiais tikslais;
- būtų remiamas tarptautinės civilinės aviacijos oro kelių, oro uostų bei oro navigacijos priemonių plėtojimas;
- būtų atsižvelgiama į žmonių poreikius ir kartu užtikrinama, jog skrydžiai būtų saugūs, reguliarūs, veiksmingi bei ekonomiški;
- visos šalys – ICAO narės – turėtų lygias teises ir nė viena iš jų nebūtų diskriminuojama;
- ekonomika būtų apsaugota nuo nepagrįstos konkurencijos.
Veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]ICAO tvirtina tarptautinius oro transporto standartus, rengia praktines bei procedūrines rekomendacijas techniniais, ekonominiais bei juridiniais klausimais. Kartu įvairių šalių vyriausybines institucijas, oro transporto priemonių gamintojus bei specialistus skatina keistis informacija bei koordinuoti veiksmus. Pagrindines ICAO veiklos sritis nustato aukščiausia šios organizacijos institucija – ICAO Asamblėja.
Taryba parengė ir patvirtino 18 techninių Čikagos konvencijos priedų, kurie apibrėžia svarbiausias aviacijos sritis:
- Personalo licencijavimas;
- Skrydžių (oro) taisyklės;
- Meteorologijos paslaugos tarptautinei oro navigacijai;
- Oro navigacijos žemėlapiai;
- Matavimo vienetai;
- Orlaivių naudojimas;
- Orlaivių nacionaliniai ir registravimo ženklai;
- Orlaivių tinkamumas skraidyti;
- Formalumų supaprastinimas;
- Aviacijos ryšiai;
- Oro eismo paslaugos;
- Paieška ir gelbėjimas;
- Orlaivių avarijų tyrimas;
- Aerodromai;
- Oro navigacijos informacijos paslaugos;
- Aplinkosauga;
- Saugumas;
- Saugus pavojingų krovinių vežimas oru.
Be šių, pagrindinių, egzistuoja daug kitų ICAO dokumentų, kurie reguliuoja atitinkamas konkretesnes civilinės aviacijos veiklos sritis. Dokumentai leidžiami šešiomis oficialiomis ICAO kalbomis: anglų, prancūzų, ispanų, rusų, arabų ir kinų.
Lietuvos civilinės aviacijos specialistai savo darbe taip pat vadovaujasi ICAO standartais bei rekomendacijomis. Šių dokumentų reikalavimai atsispindi galiojančiuose nacionaliniuose teisės aktuose.
Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 20 tarptautinių civilinės aviacijos konvencijų bei protokolų.
TCAO būstinė įsikūrusi Monrealyje, Kanadoje. Organizacija turi regioninius skyrius Bankoke, Kaire, Nairobyje, Dakare, Limoje, Meksike ir Paryžiuje. Lietuva priklauso Paryžiuje veikiančiam Europos ir Šiaurės Atlanto skyriui.
Taryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
ICAO taryba renkama asamblėjoje kas 3 metus, ją sudaro 36 nariai trijose skirtingose kategorijose. Dabartinė taryba išrinkta 2013 m. spalio 1 d. 38-ojoje asamblėjoje.[3] Dabartinę tarybą sudaro:
I kategorija – (valstybės turinčios didžiausią svarbą aviacijoje) – Australija, Brazilija, Kanada, Kinija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija, Rusija, JK ir JAV.
II kategorija – (valstybės teikiančios didelį dėmesį tarptautinės aviacijos oro navigacijai) – Argentina, Egiptas, Indija, Meksika, Nigerija, Norvegija, Portugalija, Saudo Arabija, Singapūras, PAR, Ispanija ir Venesuela.
III kategorija– (valstybės pagal geografinį išdėstymą)- Bolivija, Burkina Faso, Kamerūnas, Čilė, Dominika, Kenija, Libija, Malaizija, Nikaragva, Lenkija, Korėja, JAE ir Tanzanija.
Regionai ir būstinės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
ICAO turi pagrindinę būstinę, 7 regioninius biurus ir vieną regioninį pusiau biurą.[4]
- Būstinė – Monrealis, Kvebekas, Kanada
- Azijos ir Ramiojo vandenyno (APAC) – Bankokas, Tailandas; Pusiau biuras – Pekinas, Kinija
- Rytų ir Pietų Afrikos (ESAF) – Nairobis, Kenija
- Europos ir Šiaurės Atlanto (EUR/NAT) – Paryžius, Prancūzija
- Viduriniųjų Rytų (MID) – Kairas, Egiptas
- Šiaurės Amerika, Centrinė Amerika ir Karibai (NACC) – Meksikas, Meksika
- Pietų Amerika (SAM) – Lima, Peru
- Vakarų ir Centrinė Afrika (WACAF) – Dakaras, Senegalas
Valdymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Generaliniai sekretoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Sekretorius | Šalis | Metai |
|---|---|---|
| Juan Carlos Salazar Gómez |  Kolumbija | 2021– |
| Dr. Fang Liu |  Kinija | 2015–2021 |
| Raymond Benjamin |  Prancūzija | 2009–2015 [5] |
| Dr. Taïeb Chérif |  Alžyras | 2003–2009 |
| Renato Claudio Costa Pereira |  Brazilija | 1997–2003 |
| Philippe Rochat | .svg){kind=small} Šveicarija | 1991–1997 |
| Shivinder Singh Sidhu |  Indija | 1988–1991 |
| Yves Lambert | Prancūzija | 1976–1988 |
| Dr. Assad Kotaite |  Libanas | 1970–1976 |
| Bernardus Tielman Twigt |  Nyderlandai | 1964–1970 |
| Ronald MacAllister Macdonnell | .svg){kind=small} Kanada | 1959–1964 |
| Carl Ljungberg |  Švedija | 1952–1959 |
| Albert Roper | Prancūzija | 1944–1951 |
Tarybos prezidentai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Prezidentas | Šalis | Metai |
|---|---|---|
| Salvatore Sciacchitano |  Italija | 2020– |
| Dr. Olumuyiwa Benard Aliu |  Nigerija | 2013–2019 |
| Roberto Kobeh Gonzalez |  Meksika | 2006–2013 |
| Dr. Assad Kotaite | Libanas | 1976–2006 |
| Walter Binaghi |  Argentina | 1957–1976 |
| Edward Pearson Warner |  JAV | 1947–1957 |
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Mr. Juan Carlos Salazar of Colombia appointed new Secretary General of ICAO“. www.icao.int.[neveikianti nuoroda]
- ↑ IT in general aviation
- ↑ „List of ICAO Council Members“. Nuoroda tikrinta 2013-10-06.
- ↑ „Contact Us“. ICAO. Nuoroda tikrinta 2012-09-06.
- ↑ http://www.icao.int/Newsroom/Pages/Dr-Fang-Liu-of-China-becomes-first-ever-woman-appointed-Secretary-General-of-ICAO.aspx Archyvuota kopija 2018-01-19 iš Wayback Machine projekto.
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
