Arabai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Arabai
Dishdasha.jpg
Gyventojų skaičius 500 mln.
Populiacija šalyse Arabų šalys, JAV, Brazilija, Prancūzija, JK, Izraelis, Iranas ir kt.
Kalba (-os) arabų
Religijos daugiausia islamas
Giminingos etninės grupės kiti semitai
Commons-logo.svg Vikiteka: ArabaiVikiteka

Arabai (al arab) – Vidurio Azijos ir Šiaurės Afrikos tautų grupė, plačiąja prasme – visi kalbantieji arabiškai, siaurąja – Arabijos pusiasalio gyventojai.

Gyvena arabų šalyse, taip pat Rytų Afrikoje, Vidurinėje bei Pietryčių Azijoje, Tolimuosiuose Rytuose. Gyventojų apie ~210 mln. 1999 m. Dauguma – europidai. Kalba arabų kalba. ~92 % arabų – musulmonai, daugiausia sunitai, 7-10 % – šiitų); yra krikščionių, drūzų, judėjų. Gyvenimo būdas labai skirtingas, nuo Pietų Irako pelkėse gyvenančiųjų, dykumų klajoklių, kalnų piemenų iki miesto gyventojų, naftos magnatų. XX a. pab. dauguma arabų buvo sėslūs, klajoklių ~5 %. Felachai (valstiečiai) verčiasi drėkinamąja žemdirbyste, gyvulininkyste, sodininkyste. Be žemės ūkio mašinų, žemė dar dirbama Pietų Irake – kupranugariais, arkliais, asilais, buivolais, zebais – Arabijos pusiasalio rytuose. Plečiama drėkinimo sistema. Racionalus vandens panaudojimas kai kuriose arabų šalyse davė didžiulį pelną. XX a. pr. Persijos įlankoje aptikta naftos. Iš jos telkinių ypač praturtėjo Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Bahreinas, Kuveitas. Arabų šalys kontroliuoja 1/4 pasaulio naftos gavybos. XX a. pab. visoms arabų šalims buvo būdinga labai skirtinga gyventojų ekonominė socialinė padėtis.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]