Ukrainos ginkluotosios pajėgos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Ukrainos ginkluotosios pajėgos
Збройні сили України
Emblem of the Ukrainian Armed Forces.svg
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų emblema
Įkurtos 1917 m.
Atkurtos 1991 m. gruodžio 12 d.
Pajėgų rūšys Emblem of the Ukrainian Ground Forces.svg Sausumos pajėgos
Emblem of the Ukrainian Navy.svg Karinės jūrų pajėgos
Emblem of the Ukrainian Air Force.svg Karinės oro pajėgos
Vadovybė
Vyriausiasis ginkluotojų pajėgų vadas Petro Porošenka
Gynybos ministras Stepanas Poltorakas
Štabo viršininkas Viktoras Muženko
Žmogiškieji resursai
Amžius 18
Privalomoji tarnyba
(šauktiniai)
12 mėnesių (SP, KOP)
18 mėnesių (KJP)
Mobilizaciniai resursai 11 457 562, amžiaus  16-49 m. (2008 m. duom.[1])
Tinkamų karinei tarnybai 7 141 814, amžiaus  16-49 m.  (2008 m. duom.[1])
Kasmet pasiekia
mobilizacijos amžių
288 605 (2008 m. duom.[1])
Aktyvus
personalas
149.000
Rezervo dydis 1.000 000
Dislokuoti užsienyje 562
Finansinės išlaidos
Biudžetas $ 2 065 milionai (2008)
9,9 milionai UAH[2]
Proc. nuo BVP 1,00[3]
Susiję straipsniai
Istorija Irako karas
ATALANTA
Prorusiški neramumai Ukrainoje
2014 m. Krymo krizė
Karas Donbase

Ensign of the Ukrainian Armed Forces.svg
Ukrainos ginkluotojų pajėgų vėliava

Ukrainos karys

Ukrainos ginkluotosios pajėgos (ukr. Збройні сили України) kaip nacionalinės ginkluotosios pajėgos sudarytos 1991-ųjų gruodžio 6-ąją Ukrainos aukščiausiajai tarybai priėmus nutarimus „Dėl ginkluotųjų pajėgų“ bei „Dėl gynybos“: visos tarybinės bazės perėjo Ukrainai trijose karinėse apygardose – Kijevo, Priekarpatės ir Odesos.

1992 m. gegužę Ukraina pasirašė strateginę ginkluotės sumažinimo sutartį, kuria šalis atidavė visus branduolinius ginklus, „paveldėtus“ iš TSRS, Rusijai ir nutarė pasirašyti branduolinių ginklų neplatinimo sutartį bei tapti nebranduoline valstybe. Šalis sutartį patvirtino 1994 m. ir 1996 m. oficialiai tapo branduolinių ginklų neturinčia valstybe.[4] Ukrainos kariuomenė yra antra didžiausių Europoje po Rusijos.[5]

Nustatytoji Ukrainos nacionalinė politika – euroatlantinė integracija ir į NATO, ir į Europos sąjungą. Ukraina sudariusi taikos partnerystę (1994) su NATO; aktyvi dalyvė taikdarių misijose Balkanuose. Šis glaudus ryšis su aljansu labiausiai buvo pastebimas bendros misijos su Lenkija, Kosove, metu. Ukrainos kariai taip pat tarnauja Afganistane, Irake bei dalyvauja operacijoje „Aktyvios pastangos“ (angl. Active Endeavour).[6]

Ukrainos kariai užsienyje[taisyti | redaguoti kodą]

Skliausteliuose nurodyta tarptautinės misijos pavadinimas (angl.). Duomenys 2015-ųjų m.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. CIA World Factbook, Military of Ukraine
  2. Ukrainian Armed Forces White Book
  3. Šablonas:Uk icon Financial amount received by military is 1%
  4. "The history of the Armed Forces of Ukraine." Ukrainos gynybos ministerija. Nuoroda tikrinta 2008-07-05.
  5. "Ukraine." MSN encarta. Nuoroda tikrinta 2008-02-12.
  6. Новини Управління Прес-служби МО
  7. International security assistance Force in Afghanistan
  8. 8,0 8,1 8,2 8,3 8,4 UN Mission’s Contributions by Country
  9. JT misija KDR
  10. Ukrainian peacekeeping personnel as a part of Multinational forces in Iraq
  11. The National Peacekeeping forces in Kosovo
  12. JT misija Kosove
  13. UN Misija Liberijoje
  14. Jungtinės jėgos taikai palaikyti Padniestrėje
  15. JT misija Sudane

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg

Vikiteka