Dniepras
Dniepras | |
---|---|
Dniepras Kijeve
| |
Ilgis | 2290 km |
Baseino plotas | 516 300 km² |
Vidutinis debitas | 1670 m³/s |
Ištakos | Valdajaus aukštuma |
Žiotys | Juodoji jūra (Dniepro limanas) |
Šalys | Rusija Baltarusija Ukraina |
Vikiteka | Dniepras |
Dniepras (blrs. Дняпро, rus. Днепр, ukr. Дніпро) – viena didžiausių rytų Europos upių. Teka per Rusijos, Baltarusijos bei Ukrainos teritorijas. Dniepro ištakos – Valdajaus aukštumose, Rusijoje. Teka daugiausia pietų kryptimi. Aukštupyje teka siauru slėniu, ties Orša kerta smiltainio aukštumas, sudaro Kobeliankos slenksčius. Toliau upės slėnis ir vaga išplatėja. Įteka į Juodosios jūros Dniepro limaną.
Vidurupyje ir žemupyje įrengta hidroelektrinių kaskada, sudaryta tvenkinių virtinė: Kijevo, Kanivo, Kremenčuko, Kamianskės, Dniepro, Kachovkos). Dniepras užšalęs nuo gruodžio iki kovo žemupyje, iki balandžio – aukštupyje. Upė vandens kanalais sujungta su Dauguvos, Nemuno, Vyslos baseinais. Dniepras laivuojamas 1677 km nuo žiočių.[1]
Senieji pavadinimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dniepras – upė, kuria ėjo istorinis kelias „iš variagų pas graikus“. Graikų istorikas Herodotas upę vadino Borysthenes („upė šiaurėje“), romėnai – Danaper, Kijevo Rusioje – Slavutič.
Upėvardis Dniepras – spėjama, iranėniškos (skitiškos) kilmės. Jis sudarytas iš dān („upė“) ir āpr („gili“).
Intakai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didžiausi intakai:
- dešinieji: Drutė, Berezina, Pripetė, Irpinė, Rosė, Bazavlukas, Ingulecas;
- kairieji: Sožas, Sula, Vorskla, Samara, Desna.
Didžiausi miestai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didžiausi miestai prie Dniepro:
- Rusijoje: Dorogobužas, Smolenskas;
- Baltarusijoje: Orša, Šklovas, Mogiliovas, Bychovas, Rahačovas, Žlobinas, Rečyca;
- Ukrainoje: Kijevas, Kanivas, Čerkasai, Kremenčukas, Kamianskė, Dnipras, Zaporožė, Marhanecis, Nikopolis, Naujoji Kachovka, Chersonas.
Kanalai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Su Vakariniu Bugu Dnieprą jungia Dniepro-Bugo kanalas, pastatytas LDK 1775 m. Tuo metu valstybei vadovavo Stanislovas Augustas Poniatovskis.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 137