Rio de Žaneiras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Rio de Žaneiras
port. Rio de Janeiro
   Brasão da cidade do Rio de Janeiro.svg      Bandeira da cidade do Rio de Janeiro.svg   
Contrasts of Rio de Janeiro - Rocinha, Ipanema, and Mountains at Sunrise.jpg
Miesto panorama ankstyvą rytą
Laiko juosta: (UTC-3)
------ vasaros: (UTC-2)
Valstybė Brazilijos vėliava Brazilija
Regionas Brazilijos Pietryčių regionas
Valstija Rio de Žaneiro valstija Rio de Žaneiras (valstija)
meras Eduardo Paes
Gyventojų (2016) 6 454 000
Plotas 1 221 km²
Tankumas (2016) 5 286 žm./km²
Altitudė iki 1 021 m
Pašto kodas 20000-000
Tinklalapis rio.rj.gov.br/
Commons-logo.svg Vikiteka Rio de Žaneiras

Rio de Žaneiras (port. Rio de Janeiro) – antrasis pagal dydį Brazilijos miestas (6,02 mln. gyventojų, 2007 m.). Iki 1960 m. balandžio 21 d. jis buvo Brazilijos sostinė. Šiuo metu tai Rio de Žaneiro valstijos sostinė.

Miestas žinomas savo paplūdimiais Kopakabana (Copacabana) ir Ipanema (Ipanema). Rio de Žaneiro mieste yra ir vienas seniausių Brazilijos nacionalinių parkų – Tižukos (Tijuca) nacionalinis parkas. Jis laikomas didžiausiu urbanizuotoje teritorijoje esančiu pasaulio mišku – užima 33 km² plotą ir yra išsidėstęs tarp šiaurinės ir pietinės miesto dalies.

Miestas garsėja kiekvieną pavasarį vykstančiu sambos festivaliu, į kurį susirenka ne tik daug brazilų, bet ir turistų iš užsienio.

Ant Corcovado kalvos stovi 1931 m. pastatyta 38 metrų aukščio Kristaus skulptūra (Cristo Redentor; dizaino autorius Heitor da Silva Costa, skulptorius Paul Landowski).

Mieste yra trys pagrindiniai oro uostai – Rio de Žaneiro Galeano, Santos Dumont ir Žakarepagvos oro uostai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kristaus statula

Europiečiai dabartinio miesto žemes pasiekė 1502 m. sausio 1 d. Portugalų ekspedicija, vadovaujama Gašparo de Lemošo Guanabaros įlanką klaidingai palaikė upės žiotimis ir vietovę pavadino Rio de Janeiro („sausio upė“). Tuo metu čia gyveno tupių, maškalių ir botokudų gentys. 1555 m. prancūzai įlankoje esančioje Vilganjono saloje įkūrė fortą ir siekė įsteigti koloniją (Antarktinę Prancūziją).

1565 m. kovo 1 d. portugalai įkūrė São Sebastião do Rio de Janeiro gyvenvietę. Pradžioje ją dažnai siaubė prancūzų piratai. XVII a. aplinkiniuose kalnuose radus aukso, Rio de Žaneiras tapo svarbiu jo eksporto uostu. Be to, čia intensyviai kūrėsi cukranendrių plantacijos. 1763 m. Brazilijos kolonijos sostinė perkelta iš Salvadoro į Rio de Žaneirą. Į miestą kėlėsi daug imigrantų iš Europos, buvo gabenami vergai iš Afrikos.

1822 m. Brazilijai paskelbus nepriklausomybę, Rio de Žaneiras išliko jos sostine. XX a. miestas sparčiai plėtėsi, prie to prisidėjo naujos tiltų, tunelių, kelių statybos technologijos. Tačiau dėl sudėtingo miesto išplanavimo ir perdidelės socioekonominės santalkos šiame regione, 1960 m. šalies sostinė perkelta į Braziliją. 19601975 m. Rio de Žaneiras sudarė atskirą Guanabaros valstiją, bet vėliau sujungtas su Rio de Žaneiro valstija ir tapo jos sostine (vietoje Niterojaus).

2013 m. vasarą mieste vyko Pasaulio jaunimo dienos.

Priemiesčiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Netoli Rio de Žaneiro yra ir kiti miestai – Duke de Kašijasas (Duque de Caxias), Nova Iguasu (Nova Iguaçu), Keimadosas (Queimados) ir San Gonsalas (São Gonçalo), sudarantys metropolinį Rio de Žaneiro regioną. Šiame regione gyvena 12,98 mln. gyventojų (2016 m.) 2020 km² plote. Miestą supa dideli favelų kvartalai.

Už 420 km nuo miesto yra San Paulas, didžiausias Pietų Amerikos miestas, su Rio de Žaneiru sujungtas Presidente Dutra (taip pat žinomo kaip Via Dutra) greitkeliu. Palei šį greitkelį esantis regionas nuo 6-ojo dešimtmečio yra tapęs svarbia pramonės ašimi.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rio de Žaneire yra svarbus jūrų uostas ir antrasis pagal dydį tarptautinis oro uostas Tom Jobim. Rio de Žaneiras yra svarbus komercijos ir daugelio pramonės šakų centras, iš kurių svarbiausios tekstilės, maisto, chemijos pramonės šakos ir metalurgija. Pramonė daugiausia išsidėsčiusi miesto šiauriniuose ir vakariniuose priemiesčiuose. Kampo Grandės (Campo Grande) priemiestyje yra nedidelis žemės ūkio gamybos rajonas, kuriame auginami vaisiai ir daržovės.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rio de Žaneire 1950 m. vyko IV pasaulio futbolo čempionatas. 2014 m. Brazilijoje vyko XX pasaulio futbolo čempionatas, o miesto Marakanos stadione vyko finalinės rungtynės.

2016 m. mieste vyksta XXXI vasaros olimpinės žaidynės.

Mieste labiausiai mėgstamas futbolas. Rio de Žaneire yra net penkios aukščiausio lygio futbolo komandos – America Football Club, Botafogo de Futebol e Regatas, Fluminense Football Club, Club de Regatas Vasco da Gama ir Clube de Regatas do Flamengo.

Mieste kiekvieną pavasarį vyksta teniso turnyrai Rio čempionų taurė.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]