Kirovohrado sritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kirovohrado sritis
Кіровоградська область
Kirovohrado srities vėliava Kirovohrado srities herbas
Valstybė Ukrainos vėliava Ukraina
Administracinis centras Kropivnyckis
Rajonų 21
Srities pavaldumo miestai 4
Rajono pavaldumo miestai 8
Įkūrimo data 1939 m. sausio 10 d.
Gubernatorius Andrijus Balonė
Андрій Балонь
Gyventojų (2022) 903 712[1]
Plotas 24 588 km²
Tankumas (2022) 37 žm./km²
Tel. kodas 52
Tinklalapis Oficiali svetainė
Vikiteka Kirovohrado sritisVikiteka

Kirovohrado sritis (ukr. Кіровогра́дська о́бласть) – Ukrainos sritis šalies centrinėje dalyje. Vakaruose ribojasi su Odesos ir Vinycios, šiaurėje – su Čerkasų, šiaurės rytuose – su Poltavos, rytuose – su Chersono bei pietuose su Mykolajivo sritimis. Administracinis centras – Kropivnyckis (buv. Kirovohradas).

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Inhulo upė Kropivnyckyje
Berestuvatės ežeras „Juodajame miške“
„Juodasis miškas“

Kirovohrado srityje, Dobrovelyčivkos miestelyje yra Ukrainos geografinis centras.

Plotas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Srities plotas 24588 km², kas sudaro 4,07 % Ukrainos teritorijos.

Vandens telkiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kirovohrado[2] srityje yra 438 upės kurių bendras ilgis – 5558 km, priklausančios Dniepro ir Pietinio Bugo upių baseinams. Ilgiausios upės: Dniepro baseino – Tjasmynas, Inhulecas, Cybulnykas; Pietinio Bugo baseino – Inhulas, Syniucha, Synycia. Per sritį teka Dniepras (Kremenčuko tvenkinys). Regione yra 85 vandens saugyklos ir 2185 kūdros.

Reljefas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sritis išsidėsčiusi pietinėje Padnieprės aukštumos dalyje. Daug raguvų.

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis. Žiemos švelnios, vasaros šiltos. Vidutinė sausio temperatūra -5,5 °C, vasaros – 21 °C. Krituliai dažni rudenį, lietaus pavidalu (~450 mm per metus).[3]

Augalija ir gyvūnija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miškai užima 179,1 tūkst. hektarų arba apie 7,2% visos srities teritorijos. Oleksandrijos ir Znamjankos rajonuose išsidėstęs vienas didžiausių Ukrainos miškastepių zonos miškų masyvas – „Juodasis miškas“.

Sutinkami tipiniai miškastepių gyvūnai: starai, kiškiai, lapės, vilkai, šernai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dabartinės srities teritorija priklauso istoriniam-kultūriniam Nadniprianščynos regionui.

Sritis įkurta 1939 m. sausio 10 d. Ukrainos Tarybų Socialistinės Respublikos sudėtyje. 1941–1944 m. teritorija buvo okupuota Trečiojo Reicho kariuomenės.

1991-ųjų gruodžio 1 d. įvyko istorinis referendumas. Visiška dauguma, 93,08 %, pasisakė už Ukrainos pasitraukimą iš TSRS. Šiandien Kirovohrado sritis – viena Ukrainos sudedamųjų dalių.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kropivnyckis

2006-aisias m. srityje gyveno 1 067 000 gyventojų ir tai sudarė beveik 2,27 % visų Ukrainos gyventojų. Tarp jų:

  • miesto gyventojų – 60,2 %
  • kaimo gyventojų − 39,8 %

Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto:

Srities vidutinis gyventojų tankumas – 46 žm./km².

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Srities pavaldumo miestai
Lietuviškai Ukrainietiškai Gyventojų skaičius
Kropivnyckis 243 200
Oleksandrija Олександрія 86 600
Svitlovodskas Світловодськ 48 600
Znamenka Знаменка 26 500


Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kirovohrado sritis turi gerai išvystytą tiek žemės ūkio, tiek ir pramoninį potencialą. Didžiausią srities bendrojo vidaus produkto dalį sudaro: žemės ūkis – 32,1%, pramonė – 28,1%, transportas – 11,6%.

Labiausiai išvystytos pramonės šakos: mašinų gamybos, metalo apdirbimo, anglių kasimas (Dniepro anglių baseinas), statybinių medžiagų gamybos, popieriaus apdirbimo (Oleksandrijos diagraminių popierių fabrika), maisto (ypatingai cukraus gamyba – 11 gamyklų).

Žemės ūkio šakos pasiskirsto į augalininkystę (73%) ir gyvulininkystę (27%). Auginami kviečiai, miežiai, sojos, kukurūzai, grikiai, saulėgrąžos. Laikomos kiaulės, avys, paukščiai.

Ekonomikos rodikliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

N rodiklis vienetai 2006
1 Prekių eksportas mln. JAV dolerių 199,3
2 Tarp visų Ukrainos sričių % 0,5
3 Prekių importas mln. JAV dolerių 104,2
4 Tarp visų Ukrainos sričių % 0,2
5 Eksporto-importo saldo mln. JAV dolerių 95,1
6 Kapitalinės investicijos mln. grivinų 2086,9
7 Vidutinis atlyginimas Grivinų (2007-01-01) 865
8 Vidutinis atlyginimas JAV dolerių (2007-01-01) 171,3

Susisiekimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kelias šalia Znamjankos

Regionas turi pakankamai gerai išvystytą transporto infrastruktūrą. Sritį kerta svarbios automobilių kelių arterijos – E95, E50. Svarbiausi geležinkelio mazgai – Znamjanka, Pomična, Hajvoronas, Dolynska. Kropivnyckyje išsidėstęs oro uostas.

Automobilių keliai srityje:
Maršrutas Didesni miestai srityje UkrainaUkrainietiška
numeracija
Tarptautinė
numeracija
Statusas
Znamjanka – UkrainaRusija skp „Izvarinė“ Oleksandrija M04 E50 Tarptautinis
Kijevas – Odesa M05 E95 Tarptautinis
Stryjus – Znamjanka Novoarchanhelskas, Kropivnyckis M12 E50 Tarptautinis
Kropivnyckis – UkrainaMoldavija skp „Platonovė“ M13 Tarptautinis
Poltava – Oleksandrija M22 Tarptautinis
Kijevas – Znamjanka Smila H01 - Nacionalinis
Oleksandrivka – Mykolajivas Kropivnyckis H14 - Nacionalinis
Kropivnyckis – Zaporožė H23 - Nacionalinis

Išnaša. skp – Sienos kirtimo punktas

Kelių rodyklė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Bendras automobilių kelių ilgis – 6256,4 km;

Švietimas ir kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kirovohrado srityje yra 4 valstybinės aukštosios mokyklos.

Taip pat veikia viena filarmonija, 4 teatrai. Elizavethrade (dab. Kropivnyckis) gimė garsus Ukrainos revoliucijos vekėjas – Volodymyras Vynyčenka, jo vardu pavadintas pedagoginis universitetas Kirovohrade.

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dniepro pakrantėje daug išsidėsčiusių pansionatų, sanatorijų bei poilsio bazių.

Lankomos vietovės:

  • Dobrovelyčivkos gyvenvietė – geografinis Ukrainos centras;
  • Znamjankos ir Oleksandrijos rajonai – draustinis „Juodasis miškas“;
  • Onufrijivka – žymi savo parkais;
  • Bobrynecas – žymus soboras ir cerkvė, krašto istorijos muziejus;
  • Kropivnyckis – architektūros ir kultūros paminklai, šventos Jelizavetos piliavietė.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. UKRAINE: Provinces and Major Cities, citypopulation.de
  2. Kirovohrado srities Melioracijos ir vandens ūkis Archyvuota kopija 2017-08-24 iš Wayback Machine projekto.
  3. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 211

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]