Kirovohrado sritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kirovohrado sritis
Кіровоградська область
Kirovohrado srities vėliava Kirovohrado srities herbas
Map of Ukraine political simple Oblast Kirowohrad.png
Valstybė: Ukrainos vėliava Ukraina
Administracinis centras: Kropivnyckis
Rajonų: 21
Srities pavaldumo miestai: 4
Rajono pavaldumo miestai: 8
Įkūrimo data: 1939 m. sausio 10 d.
Gubernatorius: Serhijus Larinas
Сергій Ларін
Gyventojų (2006): 1 057 951
Plotas: 24 588 km²
Tankumas (2006): 43 žm./km²
Tel. kodas: 52
Tinklalapis: Oficiali svetainė
Commons-logo.svg Vikiteka: Kirovohrado sritisVikiteka

Kirovohrado sritis (ukr. Кіровогра́дська о́бласть) – Ukrainos sritis šalies centrinėje dalyje. Vakaruose ribojasi su Odesos ir Vinycios, šiaurėje – su Čerkasų, šiaurės rytuose – su Poltavos, rytuose – su Chersono bei pietuose su Mykolajivo sritimis. Administracinis centras – Kropivnyckis.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Inhulo upė Kropivnyckyje
Berestuvatės ežeras „Juodajame miške“
„Juodasis miškas“

Kirovohrado srityje, Dobrovelyčivkos miestelyje yra Ukrainos geografinis centras.

Plotas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Srities plotas 24588 km², kas sudaro 4,07 % Ukrainos teritorijos.

Vandens telkiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kirovohrado[1] srityje yra 438 upės kurių bendras ilgis – 5558 km, priklausančios Dniepro ir Pietinio Bugo upių baseinams. Ilgiausios upės: Dniepro baseino – Tjasmynas, Inhulecas, Cybulnykas; Pietinio Bugo baseino – Inhulas, Syniucha, Synycia. Per sritį teka Dniepras (Kremenčuko tvenkinys). Regione yra 85 vandens saugyklos ir 2185 kūdros.

Reljefas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sritis išsidėsčiusi pietinėje Padnieprės aukštumos dalyje. Daug raguvų.

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis. Žiemos švelnios, vasaros šiltos. Vidutinė sausio temperatūra -5,5 °C, vasaros – 21 °C. Krituliai dažni rudenį, lietaus pavidalu.

Augalija ir gyvūnija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miškai užima 179,1 tūkst. hektarų arba apie 7,2% visos srities teritorijos. Oleksandrijos ir Znamjankos rajonuose išsidėstęs vienas didžiausių Ukrainos miškastepių zonos miškų masyvas – „Juodasis miškas“.

Sutinkami tipiniai miškastepių gyvūnai: starai, kiškiai, lapės, vilkai, šernai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dabartinės srities teritorija priklauso istoriniam-kultūriniam Nadniprianščynos regionui.

Sritis įkurta 1939 m. sausio 10 d. Ukrainos Tarybų Socialistinės Respublikos sudėtyje. 1941–1944 m. teritorija buvo okupuota Trečiojo Reicho kariuomenės.

1991-ųjų gruodžio 1 d. įvyko istorinis referendumas. Visiška dauguma, 93,08 %, pasisakė už Ukrainos pasitraukimą iš TSRS. Šiandien Kirovohrado sritis – viena Ukrainos sudedamųjų dalių.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kirovohradas

2006-aisias m. srityje gyveno 1 067 000 gyventojų ir tai sudarė beveik 2,27 % visų Ukrainos gyventojų. Tarp jų:

  • miesto gyventojų – 60,2 %
  • kaimo gyventojų − 39,8 %

Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto:

Srities vidutinis gyventojų tankumas – 46 žm./km².

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Srities pavaldumo miestai
Lietuviškai Ukrainietiškai Gyventojų skaičius
Kropivnyckis 243 200
Oleksandrija Олександрія 86 600
Svitlovodskas Світловодськ 48 600
Znamenka Знаменка 26 500


Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kirovohrado sritis turi gerai išvystytą tiek žemės ūkio, tiek ir pramoninį potencialą. Didžiausią srities bendrojo vidaus produkto dalį sudaro: žemės ūkis – 32,1%, pramonė – 28,1%, transportas – 11,6%.

Labiausiai išvystytos pramonės šakos: mašinų gamybos, metalo apdirbimo, anglių kasimas (Dniepro anglių baseinas), statybinių medžiagų gamybos, popieriaus apdirbimo (Oleksandrijos diagraminių popierių fabrika), maisto (ypatingai cukraus gamyba – 11 gamyklų).

Žemės ūkio šakos pasiskirsto į augalininkystę (73%) ir gyvulininkystę (27%). Auginami kviečiai, miežiai, sojos, kukurūzai, grikiai, saulėgrąžos. Laikomos kiaulės, avys, paukščiai.

Ekonomikos rodikliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

N rodiklis vienetai 2006
1 Prekių eksportas mln. JAV dolerių 199,3
2 Tarp visų Ukrainos sričių % 0,5
3 Prekių importas mln. JAV dolerių 104,2
4 Tarp visų Ukrainos sričių % 0,2
5 Eksporto-importo saldo mln. JAV dolerių 95,1
6 Kapitalinės investicijos mln. grivinų 2086,9
7 Vidutinis atlyginimas Grivinų (2007-01-01) 865
8 Vidutinis atlyginimas JAV dolerių (2007-01-01) 171,3

Susisiekimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kelias šalia Znamjankos

Regionas turi pakankamai gerai išvystytą transporto infrastruktūrą. Sritį kerta svarbios automobilių kelių arterijos – E95, E50. Svarbiausi geležinkelio mazgai – Znamjanka, Pomična, Hajvoronas, Dolynska. Kirovohrade išsidėstęs oro uostas.

Automobilių keliai srityje:
Maršrutas Didesni miestai srityje UkrainaUkrainietiška
numeracija
Tarptautinė
numeracija
Statusas
Znamjanka – UkrainaRusija skp „Izvarinė“ Oleksandrija M04 E50 Tarptautinis
Kijevas – Odesa M05 E95 Tarptautinis
Stryjus – Znamjanka Novoarchanhelskas, Kirovohradas M12 E50 Tarptautinis
Kirovohradas – UkrainaMoldavija skp „Platonovė“ M13 Tarptautinis
Poltava – Oleksandrija M22 Tarptautinis
Kijevas – Znamjanka Smila H01 - Nacionalinis
Oleksandrivka – Mykolajivas Kirovohradas H14 - Nacionalinis
Kirovohradas – Zaporožė H23 - Nacionalinis

Išnaša. skp – Sienos kirtimo punktas

Kelių rodyklė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Bendras automobilių kelių ilgis – 6256,4 km;

Švietimas ir kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kirovohrado srityje yra 4 valstybinės aukštosios mokyklos.

Taip pat veikia viena filarmonija, 4 teatrai. Elizavethrade (dab. Kirovohradas) gimė garsus Ukrainos revoliucijos vekėjas – Volodymyras Vynyčenka, jo vardu pavadintas pedagoginis universitetas Kirovohrade.

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dniepro pakrantėje daug išsidėsčiusių pansionatų, sanatorijų bei poilsio bazių.

Lankomos vietovės:

  • Dobrovelyčivkos gyvenvietė – geografinis Ukrainos centras;
  • Znamjankos ir Oleksandrijos rajonai – draustinis „Juodasis miškas“;
  • Onufrijivka – žymi savo parkais;
  • Bobrynecas – žymus soboras ir cerkvė, krašto istorijos muziejus;
  • Kirovohradas – architektūros ir kultūros paminklai, šventos Jelizavetos piliavietė.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kirovohrado srities Melioracijos ir vandens ūkis

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka