Voluinės sritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Voluinės sritis
ukr. Волинська область
Voluinės srities vėliava Voluinės srities herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Map of Ukraine political simple Oblast Wolhynien.png
Administracinis centras: Luckas
Rajonai: 16
Srities pavaldumo miestai: 4
Rajono pavaldumo miestai: 7
Įkūrimo data: 1939 m. gruodžio 4 d.
Gubernatorius: Mykolas Romaniukas Микола Романюк
Gyventojų (2006): 1 036 891 (24)
Plotas: 20 144 km² (20)
Tankumas (2006): 51 žm./km²
Tel. kodas: +380 33
Tinklalapis: [1]
Commons-logo.svg Vikiteka: Voluinės sritisVikiteka

Voluinės sritis (ukr. Волинська область arba Волинщина) – šiaurės vakaruose esanti Ukrainos sritis. Rytuose ribojasi su Rivnės, pietuose – su Lvovo sritimis, vakaruose – su Lenkija, šiaurėje – su Baltarusija. Administracinis centras – Luckas.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Voluinės srities upės
Styrės upė
Buchenwald 1.jpg

Plotas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Srities plotas 20143 km², kas sudaro 3,3 % Ukrainos teritorijos ir užima 19 vietą tarp šalies sričių.

Vandens telkiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Voluinės turtas – ežerai (daugiau negu 220). Jie susitelkę pačioje srities šiaurės vakarinėje dalyje – Šacko ežeryne. Didžiausi ežerai: Svitjazio (Світязь), Pulemeco (Пулемецьке), Tursko (Турське), Lukai (Луки), Liucimiras (Люцимир).

Šiaurine srities dalimi teka Pripetė (Dniepro baseinas). Į ją šiaurės rytų kryptimi teka intakai – Styrė, Stochidas, Turija. Vakariniu pasieniu teka Vakarinis Bugas, priklausantis Vyslos baseinui. Voluinės sritimi eina Baltijos ir Juodosios jūrų vandenskyra.

Iš viso per sritį teka 130 upių, kurių bendras ilgis apie 3000 km lgiausios:

Reljefas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vyraujantis reljefas – lygumų. Beveik trys ketvirčiai Voluinės srities teritorijos yra pelkėta Polesės žemuma (aukštis 140–150 m), mažesnė dalis pietuose apima šiaurės vakarinę Voluinės aukštumos dalį (220–290 m). Aukščiausia srities vieta yra ties Bužankos kaimu Horochivo rajone – 292 m, tuo tarpu žemiausia vieta yra pri Stohido upės, šalia jo santakos su Pripete (139 m).

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis. Žiemos švelnios, vasaros šiltos. Vidutinė sausio temperatūra -4,5 °C, liepos – 18,6 °C. Per metus iškrenta 550–600 mm kritulių. Vegetacinis periodas – apie 200 dienų.

Dirvožemiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dirvožemiai pilkieji jauriniai ir juodžemiai (miškastepėje), vėlėniniai jauriniai, pelkiniai (Polesėje).

Augalija ir gyvūnija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miškai užima 32,5 % visos srities teritorijos. Didžiausi miškų masyvai plyti srities šiaurės rytuose. Būdingi mišrieji ir plačialapiai miškai (pušys – 60 %, ąžuolai – 13 %, alksniai – 13 %, beržai – 10 %, taip pat auga eglės, skroblai, uosiai, klevai). Yra ir regionui unikalių rūšių – sibirinių kedrų, piramidinių tujų, raudonųjų ąžuolų. Miškuose gyvena briedžiai, stirnos, šernai, barsukai, lūšys, lapės, voverės, stumbrai, bebrai; miškastepės zonoje kiškiai, lapės, graužikai; aklimatizuota ondatra. Ežeruose ir upėse veisiasi 35 rūšių žuvys (karpiai, karosai, raudės, lydekos, lynai, starkiai, unguriai, šamai, ešeriai).

Reliktinė augalija ir gyvūnija bei laukiniai kraštovaizdžiai saugomi Šacko nacionaliniame parke.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Voluinė.
Lucko pilis
Olykos gotikos stiliaus bažnyčia

Voluinės teritorijoje randama vėlyvojo paleolito archeologinių radinių. Seniausios gyvenvietės buvo prie dabartinio Lucko, Torčyno, Novostavo, Polonkos. Mezolitinių radinių randama Liutko, Samario, Neviro vietovėse. Daugelyje gyvenviečių rasta neolito laikotarpio radinių.

Manoma, kad Voluinės (Volynės) pavadinimas kilo iš metraščiuose minimos Velinės (Велиня) vietovės, kuri buvo prie Gučvos upės, 20 km nuo dabartinio Vladimiro. Valinanais vadintos gentys, gyvenusios Bugo ir Pripetės aukštupiuose.

Ipatijaus metraštyje apie 981 metus, žymima, kad voluiniečių žemė įeina į Kijevo Rusios sudėtį. Kunigaikštis Vladimiras Didysis įkūrė Vladimiro miestą, netoli Velinės. 988 m. miestas Vladimiro perduotas savo sūnui kunigaikščiui Vsevolodui. Vladimiro miestas tapo ne tik politiniu, be ir religiniu regiono centru.

Voluinės kraštui klestint kūrėsi nauji miestai. Ipatijaus metraštyje 1085 m. minimas Luckas, 1097 m. Turijskas, Šepelis, Bužskas, 1150 m. Ustilugas. 200 metų kraštą valdo Monomahovičių dinastija. 1157 m. Voluinę pradeda valdyti Mstislavo dinastija. Kraštas buvo puldinėjamas lietuvių, jotvingių, lenkų. 1199 m. Romanas Mstislavovičius sujungė Voluinę su Haliču į Haličo-Voluinės kunigaikštystę. 1340 m. valstybės valdovu tapo kunigaikštis Liubartas, priklausęs Gediminaičių dinastijai ir Voluinė pajungta prie LDK.

Po Liublino unijos 1569 m. Voluinė atiteko lenkams ir šie čia įkūrė Voluinės vaivadiją. Jie stačiatikius bandė versti katalikais todėl Voluinėje kilo neramumai ir sukilimai. 16481654 m. vyko kazokų sukilimai, vadovaujami Bogdano Chmelnickio. Sukilimų dėka, voluiniečiai išlaikė stačiatikių tikėjimą. 1793 m. Voluinė drauge su kitomis rytų Lenkijos žemėmis įėjo į Rusijos imperiją. Joje sudaryta Voluinės gubernija. Caro valdymo metais drausta ukrainietiška literatūra, uždarytos lenkų katalikų bažnyčios. XIX a. antroje pusėje Voulinėje pradėta vystyti pramonė. 1873 m. nutiestas geležinkelis Zdolbunivas-Kovelis, 1877 m. Liublinas-Kovelis.

Per pirmąjį pasaulinį karą per Voluinę keletą kartų praėjo fronto linija tarp rusų iš vienos pusės, ir austro-vokiečių karių, iš kitos. 1916 metų birželį rusų kariai perėję frontą užėmė Lucką ir nuvijo autro-vokiečių kariuomenę už Stohido upės. Per metus buvo sunaikinta daug gyvenviečių.

1917 metais susikūrė Ukrainos Liaudies Respublika. Voluinė įeina į respublikos sudėtį, dalyje istorinių Voluinės žemių įkuriamas ULR administracinis vienetas Voluinės žemė. 1918 m. – okupuota vokiečių karių, o po metų aneksuota lenkų. Sukurta Voluinės vaivadija. Visi gyventojų sukilimai numalšinti.

Po Molotovo-Ribentropo pakto atiteko SSRS. 1939 m. gruodžio 4 d. įtvirtinta Voluinės sritis – tačiau jau be istorinių Rivnės, Šepetivkos, Chelmo ir daugelio kitų žemių.

1941 m. Voluinė tapo viena iš pirmųjų Ukrainos dalių į kurią įžengė vokiečių armija. Karo eigoje srityje svarbių mūšių nevyko, todėl sritis architektūrinių paminklų prarado nedaug.

1991 m. gruodžio 1 d. įvyko istorinis referendumas. Visiška dauguma 92 % pasisakė už Ukrainos pasitraukimą iš SSRS. Šiandien Voluinės sritis – viena Ukrainos sudedamųjų dalių.

Voluinės sritis įvairių šalių sudėtyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žuravnykų kaimas Horochivo rajone

2007-ųjų sausio 1 d. srityje gyveno 1 036 891 gyventojas ir tai sudarė 2,2 % visų Ukrainos gyventojų. Tarp jų:

  • miesto gyventojų – 50,4 %
  • kaimo gyventojų − 49,6 %

Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto:[1]

Srities vidutinis gyventojų tankumas – 66,9 žm./km². Tankiausiai gyvenama centrinė srities dalis, apie Lucką. Taip pat tankiai gyvenama visa pietinė dalis. Rėčiausiai gyvenama pelkėtoje Polesė Voluinės šiaurėje, ypač į šiaurę nuo Pripetės. Retai gyvenami ir miškingi rytai.

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2006 m.
1970 m.sur. 1985 m. 1995 m. 2001 m.sur. 2003 m. 2006 m.
975 000 987 000 1 035 100 1 057 200 1 063 900 1 036 891


Voluinės kraštovaizdis Kamin Kaširskio rajone

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Voluinės sritis padalinta į 16 rajonų ir 4 srities pavaldumo miestus.

Voluinės srities tarybos.
Juodai pažymėtos rajono tarybos
Vyšnine spalva- miestų tarybos nepriklausančios rajonams
Voluinės laukai netoli Olykos
Srities pavaldumo miestai
Lietuviškai Ukrainietiškai Gyventojų skaičius
Luckas Луцьк 202 900
Kovelis Ковель 66,8
Novovolynskas Нововолинськ 52,6
Voluinės Vladimiras Володимир-Волинський 37,9

Srities pavaldumo miestai

Srities tarbybos
Lietuviškai Ukrainietiškai Administracinis centras
Horochivo rajonas Горохівський район
Horokhivs'kyi raion
Horochivas
Ivanyčių rajonas Іваничівський район
Ivanychivs'kyi raion
Ivanyčiai
Kamin-Kaširskio rajonas Камінь-Каширський район
Kamin'-Kashyrs'kyi raion
Kamin-Kaširskis
Kivercų rajonas Ківерцівський район
Kivertsivs'kyi raion
Kivercai
Kovelio rajonas Ковельський район
Kovels'kyi raion
Kovelis
Lokačių rajonas Локачинський район
Lokachyns'kyi raion
Lokačiai
Lucko rajonas Луцький район
Luts'kyi raion
Luckas
Liubešivo rajonas Любешівський район
Lyubeshivs'kyi raion
Liubešivas
Liubomilio rajonas Любомльський район
Lyubomls'kyi raion
Liubomilis
Manevyčių rajonas Маневицький район
Manevyts'kyi raion
Manevyčiai
Ratnės rajonas Ратнівський район
Ratnivs'kyi raion
Ratnė
Rožyščės rajonas Рожищенський район
Rozhyshchens'kyi raion
Rožyščė
Šacko rajonas Шацький район
Shats'kyi raion
Šackas
Staro-Vyživkos rajonas Старовижівський район
Starovyzhivs'kyi raion
Stara Vyživka
Turijsko rajonas Турійський район
Turiys'kyi raion
Turijskas
Voluinės Vladimiro rajonas Володимир-Волинський район
Volodymyr-Volynskyi raion
Voluinės Vladimiras
Lucko miesto taryba Луцька міськрада
Lutska mis'krada
Luckas
Novovolynsko miesto taryba Нововолинська міськрада
Novovolyns'ka mis'krada
Novovolynskas
  • ██ Rajonų tarybos

    ██ 

  • ██ Miestų tarybos

    ██ 

Voluinės sienos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Srities pradžia kelyje H17 Lvovas-Luckas
Ukrainos pasieničių statomi spaudai Ustyluhe

Voluinė ribojasi su kitomis sritimis:

Kitomis valstybėmis:

Automobilių pasienio kontrolės punktai:[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ustyluhas (Устилуг), Jahodynas (Ягодин), Rymačiai (Римачі), Izovas (Ізов).

Dolskas (Дольськ), Zabolotja (Заболоття), Domanovė (Домановe), Piščia (Піща), Pulemecas (Пулемець).

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išgaunama akmens anglis (Voluinės-Lvovo anglių baiseinas). Kivercų, Kovelio, Mancevičių rajonuose vystoma durpių gavyba. Voluinės srityje išplėtota lengvoji, medžio apdirbimo, mašinų gamybos pramonė. Kovelyje gamnamos žemės ūkio mašinos, Lucke – automobiliai, plastiko gaminiai, Vladimire, Rožyščėje, Mancevičiuose – baldų pramonė. Daugelyje miestų yra maisto pramonės (cukraus, konservų, pieno, mėsos) įmonių. Auginami javai (miežiai, kviečiai), cukriniai runkeliai, linai, bulvės. Sodininkystė ir daržininkystė. Gyvulininkystė (galvijai, kiaulės, avys, arkliai).

Ekonomikos rodikliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

N rodiklis vienetai 2006
1 Prekių eksportas mln. JAV dolerių 336,6
2 Tarp visų Ukrainos sričių  % 0,9
3 Prekių importas mln. JAV dolerių 645,6
4 Tarp visų Ukrainos sričių  % 1,4
5 Eksporto-importo saldo mln. JAV dolerių -309,0
6 Kapitalinės investicijos mln. grivinų 2409,4
7 Vidutinis atlyginimas Grivinų (2007-01-01) 825
8 Vidutinis atlyginimas JAV dolerių (2007-01-01) 163,4

Pagal Ukrainos statistikos komiteto duomenis.[2]

Stambiausios įmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stambiausios įmonės
Pavadinimas Pavadinimas
Ukrainietiškai
Logotipas Būstinė Produkcija
Volynkholding Волиньхолдинг Torchin.gif Torčynas (Lucko raj.) Ketčupai, majonezai
LuAZ ЛуАЗ Luaz.jpg Luckas Automobilių gamyba
Elektrotermometrija Електротермометрiя Elektrotermometrija.GIF Luckas Vandens skaitiklių, reguliatorių bei pramoninų
temperatūros jutiklių gamyba
KovelSilMaš КовельСільМаш KovelSilMash.jpeg Kovelis Agronominė technika

Susisiekimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Greitkelis M07E373 Kijevas-Liublinas ties Liubomiliu

Kovelis yra paskutinė geležinkelio stotis Ukrainoje, važiuojant iš Kijevo į Varšuvą.

Lucke yra stambus karinis aerodromas, kuris šiuo metu aptarnauja tik karinę aviaciją ir privačius VIP klientus.

Automobilių keliai srityje:
Maršrutas Didesni miestai srityje UkrainaUkrainietiška
numeracija
Tarptautinė
numeracija
Statusas
KijevasUkrainaLenkija skp „Jahodynas“ Manevičiai, Kovelis, Liubomilis M07 E373 Tarptautinis
BaltarusijaUkraina skp „Domanovė“ – UkrainaRumunija skp „Tereblečanė“ Ratnė, Kovelis, Luckas M19 E85 Tarptautinis
Lvovas – Luckas Horochivas H17 - Nacionalinis
RivnėUkrainaLenkija skp „Ustyluhas Voluinės Volodymyras, Torčinas, Luckas H22 - Nacionalinis

Kelių rodyklė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Bendras automobilių kelių ilgis – 6199,0 km
    • Iš jų su tvirta danga – 5728,9
  • Bendras automobilinių tiltų skaičius – 386
  • Bendras geleležinkelių ilgis – 604,1 km
  • Bendras geleležinkelinių tiltų skaičius – 134
  • Bendras troleibusų linijų ilgis – 109,0 km

Švietimas ir kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Srityje veikia 14 aukštųjų, 30 profesinių-techninių , 824 bendrojo išsilavinimo mokyklų. Taip pat yra keturios projektinės-konstruktinės organizacijos, du moksliniai-gamykliniai susivienijimai.

Srityje yra 2 teatrai, 664 kultūros namai, 579 bibiotekos ir 7 muziejai. Turtingą Voluinės istorinį palikimą galima pažinti apsilankius muziejuje-draustinyje "Kazokų kapinės", kuris įamžina kazokų heroizmą mūšyje 1651 m. kuriam vadovavo Bogdanas Chmelnickis.

Voluinėje kasmet pravedami meniniai fesvivaliai "Kalėdų misterija", "Polesės vasara su folkloru", "Ant Svitjazės bangų".

Lesios Ukrainkos muziejus Kovelio rajone

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia Lucke

Bendras kultūrinių, archeologinių, architektūros, monumentalios vietovės skaičius – 837. Pagal istorinius-kultūrinius ir archiologinius pavyzdžius sukurtas Lucko valstybinis istorinis-architektūrinis drastinis. Įdomiausi architektūros ir archelogijos paminklai yra Kijevo Rusios periodo:

Tarptautinis bendradarbiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Ukrainos gyventojų surašymas“. 
  2. [ http://www.ukrstat.gov.ua/ Ukrainos statistikos komitetas]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Wikimedia alt gold.svg

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedia alt gold.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.