Pereiti prie turinio

Žitomyro sritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Žytomyro sritis)
Žytomyro sritis
Житомирська область
Žytomyro srities vėliava Žytomyro srities herbas
Valstybė Ukrainos vėliava Ukraina
Administracinis centras Žitomyras
Rajonų 23
Srities pavaldumo miestai 5
Rajono pavaldumo miestai 6
Įkūrimo data 1937 m. rugsėjo 22 d.
Gubernatorius Vitalijus Bunečko
Віталій Бунечко
Gyventojų (2006 m.) 1 328 158
Plotas 29 832 km²
Tankumas (2006 m.) 45 žm./km²
Tel. kodas 41
Tinklalapis [1]
Vikiteka Žytomyro sritisVikiteka
Žitomyras naktį

Žytomyro sritis arba Žitomyro sritis (ukr. Житомирська область) – Ukrainos sritis šalies šiaurėje, ribojasi su Baltarusija, vakaruose su Rivnės sritimi, pietuose su Chmelnyckio ir Vinycios, rytuose su Kijevo sritimi. Administracinis centras – Žitomyras.

Žytomyro sritis priklauso dviem gamtiniams regionams – šiaurinė dalis Polesei, pietinė – miškastepėmis.

Teterivo upė

Srities plotas 29 832 km², tai sudaro 4,94 % Ukrainos teritorijos.

Vandens telkiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žytomyro sritį vagoja 221 upė, kurių bendras ilgis apie 5 366 km. Visos upės priklauso Dniepro baseinui. Ilgiausio jų – Teterivas (247 km), Slučė (194 km), Irpinė (174 km), Irša (136 km).

Regione išsidėstę nemažai ežerų. Didžiausi jų – Čornė, Ozerianskė, Dužė, Didovė, Didovė, Prybyloveckė.

Pagal reljefą sritis dalijasi į dvi dalis. Keliaujant iš pietų į šiaurę palaipsniui kalvos virsta lygumomis, aukštis virš jūros lygio mažėja nuo 220 m iki 150 m ir mažiau. Šiaurinė ir rytinė dalis priklauso Polesės žemumai. Pietinė ir vakarinė – Podolės ir Padnieprės aukštumoms.

Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis. Žiemos švelnios, vasaros šiltos. Vidutinė žiemos temperatūra -5,5 °C, vasaros – 18,5 °C. Per metus iškrenta 735 mm kritulių.

Augalija ir gyvūnija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

750 200 hektarų arba apie 25 % srities teritorijos užima miškai (2007 m.).

Srities teritorija priklauso dviem kultūriniams-gamtiniams regionams: Polesei ir Voluinei.

Sritis įkurta 1937 m. rugsėjo 22 d. 1941–1944 m. teritorija buvo okupuota Trečiojo Reicho kariuomenės.

1986 m. balandžio 26 d. kaimynynėje Kijevo srityje įvyksta didėlė avarija Černobylio atominėje elektrinėje, po kurios smarkiai nukentėjo šiaurinė srities dalis.

1991 m. gruodžio 1 d. įvyko istorinis referendumas. Visiška dauguma 92 % pasisakė už Ukrainos pasitraukimą iš SSRS. Šiandien Žytomyro sritis – viena Ukrainos sudedamųjų dalių.

Administracinis suskirstymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žitomyro sritis apima 29 900 km² plotą ir užima 4,9 % bendrą Ukrainos pločio. Sritis suskirstyta į:

  • 6 srities miestai
  • 4 rajoniniai miestai
  • 44 kaimo tipo gyvenvietės
  • 1 627 kaimai

Didžiausi miestai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Andrušivkos
  • Baranivkos
  • Berdyčivo
  • Brusylivo
  • Chorošivo
  • Černiachivo
  • Čudnivo
  • Jemilčynės
  • Korostenio
  • Korostyšivo
  • Liubaro
  • Luhynų
  • Malyno
  • Narodyčių
  • Olevsko
  • Ovručo
  • Popilnios
  • Pulynų
  • Radomyšlio
  • Ružyno
  • Voluinės Naugardo
  • Žitomyro
Korostenės cerkvė

2001 m. srityje gyveno 1 389 500 gyventojų ir tai sudarė beveik 2,83 % visų Ukrainos gyventojų. Tarp jų:

  • miesto gyventojų – 55,8 %
  • kaimo gyventojų − 44,2 %

Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto:

Srities vidutinis gyventojų tankumas – 46 žm./km².

Demografinė raida tarp 1939 m. ir 2010 m.
1939 m. 1959 m.sur. 1969 m. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2010 m.
1 688 900 1 605 600 1 626 400 1 596 800 1 545 400 1 389 300 1 284 427

Sovietmečiu viena varomųjų pramonės šakų buvo granito luitų išgavimas bei apdirbimas. Ukrainai pereinant prie rinkos ekonomikos smarkiai nukentėjo granito pramonė. Šiandien srities ekonomiką daugiausiai sudaro mašinų gamybos, chemijos, miškų apdirbimo taip pat granito išgavimo ir apdirbimo, lengvoji bei maisto pramonė bei žemės ūkis.

Ekonomikos rodikliai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
N rodiklis vienetai 2006
1 Prekių eksportas mln. JAV dolerių 313,8
2 Tarp visų Ukrainos sričių % 0,8
3 Prekių importas mln. JAV dolerių 204,4
4 Tarp visų Ukrainos sričių % 0,5
5 Eksporto-importo saldo mln. JAV dolerių 109,4
6 Kapitalinės investicijos mln. grivinų 2249,3
7 Vidutinis atlyginimas Grivinų (2007-01-01) 830
8 Vidutinis atlyginimas JAV dolerių (2007-01-01) 162,4
M06

Sritis turi gerai išvystytą geležinkelio mazgą, kelių tinklą. Veikia oro uostas.

Automobilių keliai srityje:
Maršrutas Didesni miestai srityje UkrainaUkrainietiška
numeracija
Tarptautinė
numeracija
Statusas
Kijevas – UkrainaVengrija skp „Čopas Korostyšivas, Žytomyras, Voluinės Naugardas M06 E40 Tarptautinis
Kijevas – UkrainaLenkija skp „Jahodynas“ Korostenė M07 E373 Tarptautinis
Žitomyras – UkrainaMoldavija skp „Podolės Mohiliavas M21 E373 Tarptautinis
Žitomyras – Černivciai H03 - Nacionalinis

Kelių rodyklė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Bendras automobilių kelių ilgis – 8 516,6 km

Švietimas ir kultūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Koroliovo muziejus Žitomyre

Regione yra 1152 klubai, 953 bibliotekų, 2 teatrai, filarmonija, 32 muzikos, 6 dailės ir 3 meno mokyklos, 4 kultūros ir poilsio parkai, 4 valstybiniai 43 privatūs muziejai. Taip pat veikia 25 aukštosios mokyklos, 931 valstybinė ir 6 privačios mokyklos, 4 gimnazijos, 2 licėjai.

Žitomyre srityje gimė garsūs visuomenės veikėjai – poetė Lesia Ukrajinka, raketinės ir kosminės technikos konstruktorius Sergejus Koroliovas, pianistas Sviatoslavas Richteris.

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]