Žytomyro sritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Žytomyro sritis
Житомирська область
Žytomyro srities vėliava Žytomyro srities herbas
Map of Ukraine political simple Oblast Schytomyr.png
Valstybė: Ukrainos vėliava Ukraina
Administracinis centras: Žytomyras
Rajonų: 23
Srities pavaldumo miestai: 5
Rajono pavaldumo miestai: 6
Įkūrimo data: 1937 m. rugsėjo 22 d.
Gubernatorius: Jurijus Zabela
Юрій Забела
Gyventojų (2006 m.): 1 328 158
Plotas: 29 832 km²
Tankumas (2006 m.): 45 žm./km²
Tel. kodas: 41
Tinklalapis: [1]
Commons-logo.svg Vikiteka: Žytomyro sritisVikiteka

Žytomyro sritis (ukr. Житомирська область) – Ukrainos sritis šalies šiaurėje, ribojasi su Baltarusija, vakaruose su Rivnės sritimi, pietuose su Chmelnyckio ir Vinycios, rytuose su Kijevo sritimi. Administracinis centras – Žytomyras.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žytomyro sritis priklauso dviem gamtiniams regionams – šiaurinė dalis Polesei, pietinė – miškastepėm.

Teterivo upė
Краєвид біля гранітного кар'єра в околиці Мирополя Житомирської області.jpg

Plotas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Srities plotas 29 832 km², tai sudaro 4,94 % Ukrainos teritorijos.

Vandens telkiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žytomyro sritį vagoja 221 upė, kurių bendras ilgis apie 5 366 km. Visos upės priklauso Dniepro baseinui. Ilgiausio jų – Teterivas (247 km), Slučė (194 km), Irpinė (174 km), Irša (136 km).

Regione išsidestę nemažai ežerų. Didžiausi jų – Čornė, Ozerianskė, Dužė, Didovė, Didovė, Prybyloveckė.

Reljefas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal reljefą sritis dalijasi į dvi dalis. Keliaujant iš pietų į šiaurę palaipsniui kalvos virsta lygumomis, aukštis virš jūros lygio mažėja nuo 220 m iki 150 m ir mažiau. Šiaurinė ir rytinė dalis priklauso Polesės žemumai. Pietinė ir vakarinė – Podolės ir Padnieprės aukštumoms.

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis. Žiemos švelnios, vasaros šiltos. Vidutinė žiemos temperatūra -5,5 °C, vasaros – 18,5 °C. Per metus iškrenta 735 mm kritulių.

Augalija ir gyvūnija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

750 200 hektarų arba apie 25 % srities teritorijos užima miškai (2007 m.).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Srities teritorija priklauso dviem kultūriniams-gamtiniams regionams: Polesei ir Voluinei.

Sritis įkurta 1937 m. rugsėjo 22 d. 1941–1944 m. teritorija buvo okupuota Trečiojo Reicho kariuomenės.

1986 m. balandžio 26 d. kaimynynėje Kijevo srityje įvyksta didėlė avarija Černobylio atominėje elektrinėje, po kurios smarkiai nukentėjo šiaurinė srities dalis.

1991 m. gruodžio 1 d. įvyko istorinis referendumas. Visiška dauguma 92 % pasisakė už Ukrainos pasitraukimą iš SSRS. Šiandien Žytomyro sritis – viena Ukrainos sudedamųjų dalių.

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žytomyro sritis apima 29 900 km² plotą ir užima 4,9 % bendrą Ukrainos pločio. Sritis suskirstyta į:

  • 6 srities miestai
  • 4 rajoniniai miestai
  • 44 kaimo tipo gyvenvietės
  • 1 627 kaimai

Didžiausi miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rajonai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Andrušivkos
  • Baranivkos
  • Berdyčivo
  • Brusylivo
  • Černiachivo
  • Červonoarmijsko
  • Čudnivo
  • Jemilčynės
  • Korostenio
  • Korostyšivo
  • Liubaro
  • Luhynų
  • Malyno
  • Narodyčių
  • Olevsko
  • Ovručo
  • Popilnios
  • Radomyšlio
  • Ružyno
  • Voluinės Naugardo
  • Voluinės Volodarsko rajonas
  • Žytomyro

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Korostenės cerkvė

2001 m. srityje gyveno 1 389 500 gyventojų ir tai sudarė beveik 2,83 % visų Ukrainos gyventojų. Tarp jų:

  • miesto gyventojų – 55,8 %
  • kaimo gyventojų − 44,2 %

Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto:

Srities vidutinis gyventojų tankumas – 46 žm./km².

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1939 m. ir 2010 m.
1939 m. 1959 m.sur. 1969 m. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2010 m.
1 688 900 1 605 600 1 626 400 1 596 800 1 545 400 1 389 300 1 284 427


Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sovietmiečiu viena varomųjų pramonės šakų buvo granito luitų išgavimas bei apdirbimas. Ukrainai pereinant prie rinkos ekonomikos smarkiai nukentėjo granito pramonė. Šiandien srities ekonomiką pagrinde sudaro mašinų gamybos, chemijos, miškų apdirbimo taip pat granito išgavimo ir apdirbimo, lengvoji bei maisto pramonė bei žemės ūkis.

Ekonomikos rodikliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

N rodiklis vienetai 2006
1 Prekių eksportas mln. JAV dolerių 313,8
2 Tarp visų Ukrainos sričių  % 0,8
3 Prekių importas mln. JAV dolerių 204,4
4 Tarp visų Ukrainos sričių  % 0,5
5 Eksporto-importo saldo mln. JAV dolerių 109,4
6 Kapitalinės investicijos mln. grivinų 2249,3
7 Vidutinis atlyginimas Grivinų (2007-01-01) 830
8 Vidutinis atlyginimas JAV dolerių (2007-01-01) 162,4

Susisiekimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sritis turi gerai išvystytą geležinkelio mazgą, kelių tinklą. Veikia oro uostas.

Automobilių keliai srityje:
Maršrutas Didesni miestai srityje UkrainaUkrainietiška
numeracija
Tarptautinė
numeracija
Statusas
Kijevas – UkrainaVengrija skp „Čopas Korostyšivas, Žytomyras, Voluinės Naugardas M06 E40 Tarptautinis
Kijevas – UkrainaLenkija skp „Jahodynas“ Korostenė M07 E373 Tarptautinis
Žytomyras – UkrainaMoldavija skp „Podolės Mohiliavas M21 E373 Tarptautinis
Žytomyras – Černivciai H03 - Nacionalinis

Kelių rodyklė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Bendras automobilių kelių ilgis – 8 516,6 km

Švietimas ir kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koroliovo muziejus Žytomyre

Regione yra 1152 klubai, 953 bibliotekų, 2 teatrai, filarmonija, 32 muzikos, 6 dailės ir 3 meno mokyklos, 4 kultūros ir poilsio parkai, 4 valstybiniai 43 privatūs muziejai. Taip pat veikia 25 aukštosios mokyklos, 931 valstybinė ir 6 privačios mokyklos, 4 gimnazijos, 2 licėjai.

Žytomyre srityje gimė garsūs visuomenės veikėjai – poetė Lesia Ukrajinka, raketinės ir kosminės technikos konstruktorius Sergejus Koroliovas, pianistas Sviatoslavas Richteris.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]