Žitomyro sritis

Žytomyro sritis
Житомирська область

Valstybė

Ukraina

Administracinis centras

Žitomyras

Rajonų

23

Srities pavaldumo miestai

5

Rajono pavaldumo miestai

6

Įkūrimo data

1937 m. rugsėjo 22 d.

Gubernatorius

Vitalijus Bunečko
Віталій Бунечко

Gyventojų

1 328 158

Plotas

29 832 km²

Tankumas

45 žm./km²

Tel. kodas

41

Tinklalapis

[1]

Vikiteka

Žytomyro sritisVikiteka

Žytomyro sritis arba Žitomyro sritis (ukr. Житомирська область) – Ukrainos sritis šalies šiaurėje, ribojasi su Baltarusija, vakaruose su Rivnės sritimi, pietuose su Chmelnyckio ir Vinycios, rytuose su Kijevo sritimi. Administracinis centras – Žitomyras.

Geografija

Žytomyro sritis priklauso dviem gamtiniams regionams – šiaurinė dalis Polesei, pietinė – miškastepėmis.

Teterivo upė

Plotas

Srities plotas 29 832 km², tai sudaro 4,94 % Ukrainos teritorijos.

Vandens telkiniai

Žytomyro sritį vagoja 221 upė, kurių bendras ilgis apie 5 366 km. Visos upės priklauso Dniepro baseinui. Ilgiausio jų – Teterivas (247 km), Slučė (194 km), Irpinė (174 km), Irša (136 km).

Regione išsidėstę nemažai ežerų. Didžiausi jų – Čornė, Ozerianskė, Dužė, Didovė, Didovė, Prybyloveckė.

Reljefas

Pagal reljefą sritis dalijasi į dvi dalis. Keliaujant iš pietų į šiaurę palaipsniui kalvos virsta lygumomis, aukštis virš jūros lygio mažėja nuo 220 m iki 150 m ir mažiau. Šiaurinė ir rytinė dalis priklauso Polesės žemumai. Pietinė ir vakarinė – Podolės ir Padnieprės aukštumoms.

Klimatas

Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis. Žiemos švelnios, vasaros šiltos. Vidutinė žiemos temperatūra -5,5 °C, vasaros – 18,5 °C. Per metus iškrenta 735 mm kritulių.

Augalija ir gyvūnija

750 200 hektarų arba apie 25 % srities teritorijos užima miškai (2007 m.).

Istorija

Srities teritorija priklauso dviem kultūriniams-gamtiniams regionams: Polesei ir Voluinei.

Sritis įkurta 1937 m. rugsėjo 22 d. 1941–1944 m. teritorija buvo okupuota Trečiojo Reicho kariuomenės.

1986 m. balandžio 26 d. kaimynynėje Kijevo srityje įvyksta didėlė avarija Černobylio atominėje elektrinėje, po kurios smarkiai nukentėjo šiaurinė srities dalis.

1991 m. gruodžio 1 d. įvyko istorinis referendumas. Visiška dauguma 92 % pasisakė už Ukrainos pasitraukimą iš SSRS. Šiandien Žytomyro sritis – viena Ukrainos sudedamųjų dalių.

Administracinis suskirstymas

Žitomyro sritis apima 29 900 km² plotą ir užima 4,9 % bendrą Ukrainos pločio. Sritis suskirstyta į:

6 srities miestai
4 rajoniniai miestai
44 kaimo tipo gyvenvietės
1 627 kaimai

Didžiausi miestai

Rajonai

Andrušivkos
Baranivkos
Berdyčivo
Brusylivo
Chorošivo
Černiachivo
Čudnivo
Jemilčynės
Korostenio
Korostyšivo
Liubaro
Luhynų
Malyno
Narodyčių
Olevsko
Ovručo
Popilnios
Pulynų
Radomyšlio
Ružyno
Voluinės Naugardo
Žitomyro

Gyventojai

2001 m. srityje gyveno 1 389 500 gyventojų ir tai sudarė beveik 2,83 % visų Ukrainos gyventojų. Tarp jų:

miesto gyventojų – 55,8 %
kaimo gyventojų − 44,2 %

Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto:

ukrainiečiai – 90,3 %
rusai – 5,0 %
kiti (lenkai, baltarusiai, žydai) – 4,7 %

Srities vidutinis gyventojų tankumas – 46 žm./km².

Demografinė raida tarp 1939 m. ir 2010 m.

1939 m.

1959 m.^sur.

1969 m.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2010 m.

1 688 900

1 605 600

1 626 400

1 596 800

1 545 400

1 389 300

1 284 427

Ekonomika

Sovietmečiu viena varomųjų pramonės šakų buvo granito luitų išgavimas bei apdirbimas. Ukrainai pereinant prie rinkos ekonomikos smarkiai nukentėjo granito pramonė. Šiandien srities ekonomiką daugiausiai sudaro mašinų gamybos, chemijos, miškų apdirbimo taip pat granito išgavimo ir apdirbimo, lengvoji bei maisto pramonė bei žemės ūkis.

Ekonomikos rodikliai

N	rodiklis	vienetai	2006
1	Prekių eksportas	mln. JAV dolerių	313,8
2	Tarp visų Ukrainos sričių	%	0,8
3	Prekių importas	mln. JAV dolerių	204,4
4	Tarp visų Ukrainos sričių	%	0,5
5	Eksporto-importo saldo	mln. JAV dolerių	109,4
6	Kapitalinės investicijos	mln. grivinų	2249,3
7	Vidutinis atlyginimas	Grivinų (2007-01-01)	830
8	Vidutinis atlyginimas	JAV dolerių (2007-01-01)	162,4

Susisiekimas

Sritis turi gerai išvystytą geležinkelio mazgą, kelių tinklą. Veikia oro uostas.

Automobilių keliai srityje:
Maršrutas	Didesni miestai srityje	Ukrainietiška numeracija	Tarptautinė numeracija	Statusas
Kijevas – skp „Čopas“	Korostyšivas, Žytomyras, Voluinės Naugardas	M06	E40	Tarptautinis
Kijevas – skp „Jahodynas“	Korostenė	M07	E373	Tarptautinis
Žitomyras – skp „Podolės Mohiliavas“		M21	E373	Tarptautinis
Žitomyras – Černivciai		H03	-	Nacionalinis

Kelių rodyklė

Bendras automobilių kelių ilgis – 8 516,6 km

Švietimas ir kultūra

Regione yra 1152 klubai, 953 bibliotekų, 2 teatrai, filarmonija, 32 muzikos, 6 dailės ir 3 meno mokyklos, 4 kultūros ir poilsio parkai, 4 valstybiniai 43 privatūs muziejai. Taip pat veikia 25 aukštosios mokyklos, 931 valstybinė ir 6 privačios mokyklos, 4 gimnazijos, 2 licėjai.

Žitomyre srityje gimė garsūs visuomenės veikėjai – poetė Lesia Ukrajinka, raketinės ir kosminės technikos konstruktorius Sergejus Koroliovas, pianistas Sviatoslavas Richteris.

Taip pat skaitykite

Nuorodos

Oficiali Žytomyro miesto svetainė (ukrainiečių kalba) Archyvuota kopija 2006-04-02 iš Wayback Machine projekto.
Neoficiali Žytomyro miesto svetainė (ukrainiečių ir anglų kalbomis)

Šaltiniai