Edinburgas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Edinburgas
angl. Edinburgh; škot. gėl. Dùn Èideann
   Arms of Edinburgh.png      Flag of Edinburgh.svg   
Scott Monument Edinburgh.jpg
Valterio Skoto paminklas Edinburge

Edinburgas
55°57′0″N 3°10′0″W / 55.95000°N 3.16667°W / 55.95000; -3.16667 (Edinburgas)Koordinatės: 55°57′0″N 3°10′0″W / 55.95000°N 3.16667°W / 55.95000; -3.16667 (Edinburgas)
Laiko juosta: (UTC+0)
------ vasaros: (UTC+1)
Valstybė: Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė
Šalis: Škotija Škotija
Sritis: Edinburgas (sritis)
Gyventojų (2009): 477 660
Plotas: 259 km²
Tankumas (2009): 1 844 žm./km²
Tinklalapis: [1]
Commons-logo.svg Vikiteka: EdinburgasVikiteka
Kirčiavimas: Èdinburgas
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 728

EdinburgasŠkotijos sostinė nuo 1437 m. Nuo 1999 m. čia vėl posėdžiauja Škotijos parlamentas. Tai antrasis pagal dydį Škotijos miestas po Glazgo. Išsidėstęs Škotijos rytinėje pakrantėje, Forto užutėkio pietinėje dalyje. 1995 m. Edinburgas buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Naujosios Zelandijos miestas Danidinas yra pastatytas pagal Edinburgo pavyzdį, o jo pavadinimas kilo iš gėliškojo Edinburgo miesto pavadinimo.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Edinburgo miesto teritorijoje randama daug priešistorinių radinių. Iki šios teritorijos nusausinimo čia buvo ežeringa ir pelkėta vietovė tarp kalvų, kurioje buvo išsidėsčiusios gyvenvietės. Per paskutiniuosius du šimtmečius čia buvo randami ir bronziniai radiniai. Caiystane View gatvėje link Oxgangs kelio stovi didelis menhyras (angl. Standing stone). Mezolito radiniai ir romėnų pilies likučiai yra Cramond kaime Edinburgo pakraštyje.

I m.e.a. pabaigoje Lodiane išsilaipino romėnai, kurie čia rado keltų-britų gentį votadinius. Kažkuriuo metu prieš VII a. Gododinas pastatė Din Eldyn arba Etin kalvos tvirtovę. IX a. pirmoje pusėje Nortumbriją ir Edinburgą nukariavo vikingai ir įtraukė į Danelagą. 910 m. danus nugalėjus Edvardui Vyresniajam miestą užėmė škotai. 1020 m. karalius Malkolmas II įtraukė Edinburgą į Škotijos karalystės sudėtį. 1093 m. Edinburge paminima tvirtovė, kuri išsivystė į šiuolaikinėje miesto panoramoje dominuojančią Edinburgo pilį. XII a. šalia Edinburgo pilies buvo nedidelis miestelis, o netoliese šalia Holyrood abatijos - gyvenvietė. XIII a. abi gyvenvietės tapo karališkąja valda. Tuo pačiu metu Edinburgas ir pasienio regionas tapo Anglijos ir Škotijos karalysčių ginčų objektu. Anglai nekartą apgulė ir užėmė miestą, tačiau per tolimesnius porą amžių škotai miestą išlaikė savo rankose.

Škotijos karalystės sudėtyje miestas vystėsi ekonomiškai ir kultūriškai. 1583 m. Edinburge įkurtas universitetas, kuris pagal įkūrimo senumą tėra ketvirtas Škotijoje, St Andrews universitetas buvo įkurtas dar 1450 m. Iš pradžių Albos karalystės (žr. Škotijos karalystė) sostinė buvo Scone (dab. Old Scone). Vėlyvaisiais viduramžiais ji rarado savo reikšmę ir jos vaidmenį perėmė 1,5 km aukščiau upe buvęs Pertas. Ir kiti laisvieji miestai (burghs) Škotijos istorijoje turėjo svarbų vaidmenį, pvz., Stirlingas. Viduramžiais sostinėje dažnai ir ilgą laiką lankydavosi karališkasis dvaras, kuris paprastai keliaudavo ir po kitas vietoves. 1603 m. Škotijos karalius Jokūbas I tapo pirmuoju Stiuartų dinastijos monarchu karūnuotu Anglijos karaliumi. Taip susidarė personalinė Škotijos ir Anglijos unija. Tais pačiais metais jis įkūrė Škotijos parlamentą, kurio pagrindinė būstinė buvo pagrindinėje Edinburgo gatvėje. Jokūbas I nusprendė perkelti sostinę iš Stirlingo į Holyrood dvarą taip faktiškai Edinburgas tapo Škotijos sostine.

1639 m. Edinburge kilo maištai nukreipti prieš anglikonų bažnyčios stiprinimą, kurie peraugo į visos Škotijos sukilimą ir Anglijos pilietinį karą. Oliveriui Kromveliui nugalėjus škotų kariuomenę miestą užėmė britai. Viena svarbiausių datų miesto ir visos Škotijos istorijoje yra 1707 m. gegužės 1 d. sudaryta unijos su Anglija sutartis - Act of Union. 1745 m. kilo Antrasis jakobitų sukilimas prieš Anglijos vyriausybę. Sukilėliai užėmė Edinburgą, bet po kelių pirmųjų laimėjimų buvo sumušti mūšyje prie Culloden. Po sukilimo numalšinimo britai ėmėsi represijų prieš škotus. Anglų viršenybės ženklan buvo nuspręsta įkurti naują kvartalą turtingai britų buržuazijai, pavadintą New Town. Šiauriau pilies sukurtas simetriškas plačių ir patogių gatvių tinklas, tarp kurių buvo statomi gyvenamieji namai, bankai ir ofisai. Naujojo kvartalo gatvių pavadinimai buvo skirti Anglijos karališkosios šeimos atstovų atminimui - pagrindinė gatvė pavadinta George Street karaliaus Jurgio III garbei, o jai paralelinės gatvės - Queen street ir Princess street jo žmonos Šarlotės ir sūnų garbei.

Įžymios vietos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiausios įžymybės yra Edinburgo pilis ir Holyrood rūmai. Šiek tiek į šiaurę nuo miesto centro yra Edinburgo Karališkasis botanikos sodas. Leito (Leith) uoste yra karališkoji jachta Britannia, kurią galima lankyti.

Muziejai ir galerijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kai kurie iš garsių Edinburgo muziejų ir galerijų:

  • Nacionalinis Škotijos muziejus
  • Miesto dailės centras
  • Nacionalinis oreivystės muziejus
  • Nacionalinė Škotijos galerija
  • Nacionalinė Škotijos portretų galerija
  • Nacionalinė Škotijos šiuolaikinio meno galerija
  • Vaikystės muziejus

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tradiciškai Edinburgas yra svarbus prekybos centras, jungiantis Škotiją su Skandinavija ir žemynine Europa. Per paskutinius dešimtmečius Leito uosto reikšmė yra gerokai sumažėjusi. Į vakarus nuo miesto centro veikia tarptautinis Edinburgo oro uostas.

Švietimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Edinburgas žinomas savo universitetais. Čia įsikūrę trys pasaulyje žinomi universitetai: Neipiro (Napier) universitetas, Heriot-Watt universitetas ir Edinburgo universitetas. Pastarasis šalia Oksfordo ir Kembridžo laikomas geriausiu Jungtinės Karalystės universitetu.

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Edinburge XVI a. yra gimęs škotų reformatorius Džonas Noksas ir astronomas Džonas Neipiras. Čia taip pat gimė ir Edinburgo universitete mokėsi filosofas ir istorikas Deividas Hiumas, taip pat Artūro Konano Doilio herojus Šerlokas Holmsas ir telefono išradėjas Aleksandras Grehamas Belas.[1]

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Futbolas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]