Simferopolis
Simferopolis rus. Симферополь ukr. Сімферополь' | |
---|---|
Miesto centras | |
Laiko juosta: (UTC+0) | |
Respublika | Krymas de jure Ukraina de facto Rusija |
Įkūrimo data | 1784 m. |
Gyventojų | 335 582 |
Plotas | 107 km² |
Tankumas | 3 136 žm./km² |
Vikiteka | Simferopolis |
Kirčiavimas | Simferòpolis |
Simferopolis – Krymo autonominės respublikos sostinė. Miestas įsikūręs prie Salhiro upės, Krymo pusiasalio centrinėje dalyje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Oficiali Simferopolio įkurimo data yra 1784 m. Tačiau kai kurie istorikai ginčijasi dėl šios datos tikrumo.
Pirmosios gyvenvietės dabartinėje Simferopolio teritorijoje pasirodė dar priešistoriniais laikais. Žinomiausias senovės protėvių miestas buvo Skitų Neapolis, atsiradęs maždaug III a. pr. m. e. ir sunaikintas gotų, maždaug III a. Neapolio griuvėsiai dabar stūgso kairiajame Salhiro upės krante.
Ankstyvaisiais viduramžiais stambių gyvenviečių Simferopolio teritorijoje neegzistavo. Aukso ordos ir kumanų viešpatavimo metu buvo nedidelė gyvenvietė, kuri vadinosi Kermenčik (Krym. maža tvirtovė).
Krymo chanų laikais išdygo nedidelis Akmesdžito miestas, kuris buvo kalgos rezidencija, antrojo valstybės asmens po chano. Kalgos rūmai buvo šiandieninio „Salhirkos“ parko teritorijoje. Tais laikais statyti kvartalai dabar vadinami Senamiesčiu. Šis rajonas dabar yra ribojamas Lenino, Sevastopolio, Krilovo ir Raudonosios armijos gatvių. Senamiestis skiriasi tipiniu, rytų miestams, išplanavimu, su siauromis, trumpomis ir vingiuotomis gatvėmis.
Simferopolyje, pilietinio karo metu, buvo greitai viena kitą keičiančios bolševikų ir baltųjų vyriausybės, o po jų miestas tapo Krymo autonominės respublikos sostine. 1941–1944 m. Simferopolis pergyveno nacių okupaciją, kurios metu buvo sunaikinti Kryme likę žydai ir čigonai. 1944 m. balandžio 13 d. miestą, be pasipriešinimo, užėmė Raudonoji armija. Vokiečiai planavo susprogdinti miestą su jį užėmusiais raudonarmiečiais, bet planas neivyko, kadangi priešai aptiko pagrindinį kabelį, kuris turėjo detonuoti mieste išdėliotas minas.[1]
1944 m. pavasarį – vasarą, krymo totoriai (194 111 žmogus), graikai (14 368 žmonės), bulgarai (12 465 žmonės), armėnai (8 570 žmonių), vokiečiai, karaimai buvo deportuoti iš Krymo, o kartu ir iš Simferopolio[2]. 1945 m. po respublikos panaikinimo tapo Rusijos TFSR, Krymo srities centru, kuris 1954 m. buvo perduotas Ukrainos TSR.
1991 m. vasario mėn., atkurtosios Krymo Autonominės Sovietų Socialistinės Respublikos sostinė, nuo tų pačių metų rugpjūčio – Krymo Autonominė Respublika nepriklausomos Ukrainos sudėtyje.
Neramiais XX a., 10-ojo dešimtmečio laikais Simferopolis buvo vienas iš separatistinio judėjimo centrų (kitas svarbus centras buvo Sevastopolis), kurio pagrindinis tikslas buvo atskirti Krymą nuo Ukrainos.
Pavadinimo kilmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Simferopolio pavadinimas (gr. Συμφερουπολη) išvertus iš graikų kalbos reiškia „naudos miestas“. Krymo totorių pavadinimas Aqmescit reiškia „balta mečetė“ (Aq – balta, mescit – mečetė).
Demografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Demografinė raida tarp 1839 m. ir 2006 m. | |||||||||
1839 m. | 1847 m. | 1864 m. | 1887 m. | 1897 m.sur. | 1910 m. | 1914 m. | 1926 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
7 000 | 13 768 | 17 000 | 38 000 | 49 078 | 62 679 | 91 000 | 88 000 | ||
1939 m. | 1945 m. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1975 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2006 m. | ||
143 000 | 67 000 | 186 000 | 249 000 | 280 000 | 364 000 | 363 600 | 340 600 | ||
|
Etninė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rusai sudaro didžiąją miesto gyventojų dalį. Pagal 2001 metų gyventojų surašymą yra tokios etninės grupės:
- rusai – 66,7 %
- ukrainiečiai – 21,3 %
- krymo totoriai – 7 %
- baltarusiai – 1,1 %
- lenkai – 0,2 %
- moldavai – 0,1 %[3]
Administracinis suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Simferopolis padalintas į Kijevo, Centro ir Geležinkelio rajonus.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Simferopolis įsikūręs Krymo pusiasalio centrinėje dalyje. Miestas yra prie Salhiro upės ir netoli nuo Simferopolio tvenkinio, kuris aprūpina miestą geriamuoju vandeniu.
Klimatas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Klimatas šiltas: su švelniomis žiemomis ir šiltomis vasaromis. Vidutinė daugiametė sausio mėnesio temperatūra -0,3 °C, vidutinė liepos mėnesio temperatūra +21,7. Per metus vidutiniškai iškrenta 515 mm kritulių, 2469 valandas per metus Simferopolyje būna saulėta. Žiemą oras labai nepastovus, atšilimus keičia atšalimai, kurie trunka nuo gruodžio 29 d. iki vasario 19 dienos. Vegetaciniu laikotarpiu iškrenta 270 mm kritulių.
- Vidutinė metinė temperatūra – +10,5 °C
- Vidutinis metinis vėjo greitis – 4,6 m/s
- Vidutinis metinis oro drėgnumas – 74 %
Simferopolio klimatas | |||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | Metinis |
Aukščiausia °C | 18,1 (1971) | 21,8 (1958) | 27,6 (1962) | 31,5 (1975) | 34,2 (1985) | 37,2 (1996) | 39,3 (1971) | 38,9 (2005) | 37,2 (1994) | 31,3 (1994) | 26,4 (1962) | 25,4 (2008) | 39,3 (1971) |
Vid. aukščiausia °C | 3,3 | 4,4 | 8,6 | 16,1 | 21,1 | 25,3 | 27,9 | 27,4 | 22,5 | 16,4 | 10,2 | 5,6 | 15,7 |
Vid. temperatūra °C | −0,3 | 0,3 | 3,6 | 10,2 | 15,0 | 19,2 | 21,7 | 21,1 | 16,4 | 10,9 | 5,8 | 2,1 | 10,5 |
Vid. žemiausia °C | −3,5 | −3,2 | −0,3 | 5,3 | 9,7 | 13,8 | 16,1 | 15,5 | 11,2 | 6,5 | 2,3 | −0,9 | 6,0 |
Žemiausia °C | −25,2 (2006) | −23,5 (1956) | −17,9 (1985) | −10,0 (2004) | −1,1 (1999) | 3,2 (1958) | 9,5 (1992) | 6,1 (1970) | −1,3 (1970) | −6,1 (1993) | −15,4 (1999) | −17,5 (1967) | −25,2 (2006) |
Krituliai mm | 38 | 33 | 36 | 37 | 38 | 61 | 49 | 50 | 40 | 37 | 44 | 52 | 515 |
Duomenys: Simferopolio klimatas[4] 2009 09 25 |
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Simferopolis – stambus pramoninis centras. Pagrindinės pramonės šakos yra mašinų, maisto ir lengvoji pramonė. Iš viso mieste yra apie 70 stambių bendrovių, tarp kurių „Foton“ televizijos fabrikas, gamyklos „Pneumatika“ ir „Santechprom“, įmonė „Krymprodmaš“, „Fiolent“ buitinės technikos gamykla, elektrinių įrengimų gamykla „Selma“, siuvimo ir odos apdirbimo fabrikai, bendrovė „Efirmaslo“, du konservų fabrikai, konditerijos ir makaronų (priklauso rusų kompanijau „Euroservis“) fabrikai, buitinės chemijos ir plastiko gamyklos, bendrovės „Krymo statybinės medžiagos“ ir „Krymnerudprom“.
Transportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestas svarbiausias Krymo transporto mazgas. Semferopolyje yra geležinkelio ir autobusų stotys, 2 oro uostai (tarptautinis ir vietinės reikšmės). Simferopolis, Alušta ir Jalta sujungti ilgiausia pasaulyje (86,5 km) troleibusų linija. Pagrindinis miesto transportas – troleibusai. Troleibusų maršrutai 1 ir 1a yra priemiestiniai, 2/9, 3, 5/7, 6, 8, 9, 10 ir 13а – miesto. Taip pat mieste važinėja maršrutiniai taksi (apie 95 maršrutai) ir autobusai (didelių autobusų nėra, naudojami mažieji autobusai).
Švietimas ir mokslas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Simferopolyje yra didžioji Krymo universitetų dalis, tarp kurių pagrindinis respublikos, vienas iš 10 tradicinių Ukrainos universitetų – B. I. Vernadskio vardo Taurijos nacionalinis universitetas, įsteigtas 1918 m. Tarp kitų verta išskirti žemės ūkio, medicinos, aplinkosaugos, pramonės-pedagoginį universitetus, nacinalinę gamtosaugos ir kurortų statybos akademiją, inžinerijos-pedagoginį universitetą ir Kijevo nacionalinio ekonomikos universiteto Krymo ekonomikos institutą. Mieste yra 12 specializuotų vidurinių mokyklų, tarp kurių vienintelis Kryme automobilių transporto technikumas, 37 profesinės mokyklos, Krymo ir Ukrainos mokslų akademijos mokslinių tyrimų institutas.
Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Simferopolyje veikia kraštotyros, etnografijos ir meno muziejai, keli teatrai: M. Gorkio vardo Rusijos akademinis dramos teatras, Ukrainos dramos ir muzikinės komedijos teatras, Krymo totorių muzikinis-dramos teatras, filharmonija, lėlių teatras, cirkas. Be to mieste yra turistinės veiklos įmonių: kelionių agentūra ir ir ekskursijų kompanija „Krymtur“, stovyklavietė „Taurija“. Simferopolyje yra Nacionalinis Krymo autonominės respublikos archyvas.
2009 m. birželio 6 d. atidarytas Simferopolio istorijos muziejus[5]. Muziejaus ekspozicija apima laikotarpį nuo 1784 m., tai yra nuo miesto įkūrimo iki 2009 m. Tarp eksponatų galima rasti namų apyvokos reikmenų, dokumentų, nuotraukų, paveikslų, monetų, iš esmės tai simferopoliečių dovanos[6].
Vietinė televizija ir radijas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Simferopolyje yra šios televizijos kompanijos: Nacionalinė televizijos ir radijo kompanija „Krymas“, „Juodosios jūros“, „ŽISA“, „Neapolis“, televizijos ir radijo kompanija „ITV“, „Atlantas“. Vietinės radijo stotys: „Trans-M radio“, „Assol“, „Meidan“, „Europa plius Krymas“, „Lyderis“, „Rekord“. Kabelinės televizijos paslaugas tekia kompanijos „Devkom“, „SKAT“, „ITV’K“, „Simferopolio kabelinis tinklas“, „Bitradioservis“, „AVK“. „Triolan-Krim“ ir „Domovaya. Net“.
Įžymybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Krymo sostinė žinoma savo įžymybėmis ir architektūros paminklais. Mieste yra paminklai A. Suvorovui, Didžiojo Tėvynes karo herojams, kultūros ir meno veikėjams, memorialas 1944 m. stalinininės deportacijos aukoms. Miesto išsilaisvinimo iš fašistinės vokietijos okupacijos garbei, ant postamento, priešais Krymo autonominės respublikos aukščiausiosios tarybos pastatą, pastatytas tarybinis tankas T-24. iki 1920 m. Simferopolyje stovėjo paminklas Jekaterinai II.
Iš architektūros paminklų galima išskirti nedidelius, kunigaikščio M. Voroncovo, rūmus, kurie stovi Taurijos nacionalinio universiteto botanikos sode. Pats seniausias šių dienų Simferopolio pastatas – Kebib-Džami mečetė, pastatyta 1508 metais. Taip pat reiktų paminėti stačiatikių, Aleksandro-Nevskio soborą.
Pagrindinis miesto archeologinis paminkas – Skitų Neapolio griuvėsiai, kurie šiuo metu yra labai blogos būklės.
Savivaldybė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Simferopolio miesto savivaldybei (taryba; ukr. Сімферопольська міськрада) priklauso Simferopolio miestas, 4 miesto tipo gyvenvietės ir vienas kaimas.
Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- SK Tavrìâ Sìmferopolʹ (futbolas)
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ http://simferopoll.ru/?page_id=33[neveikianti nuoroda] Miesto išminavimas
- ↑ Rusijos naujausių istorinių dokumentų saugojimo ir tyrimo centras
- ↑ Дністрянський М. С. Етнополітична географія України. Львів: Літопис, 2006. 452–453 psl.
- ↑ „Simferopolio klimatas“ (rusų). Nuoroda tikrinta 2009-09-25.
- ↑ Simferopolyje atidarytas muziejus Archyvuota kopija 2015-01-30 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Istorijos muziejaus atidarymas[neveikianti nuoroda]
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Simferopolio informacijos portal Archyvuota kopija 2012-09-19 iš Wayback Machine projekto. (rus.)
- Simferopolio istorija ir nuotraukos Archyvuota kopija 2008-05-24 iš Wayback Machine projekto. (rus.)
- Simferopolio informacijos centras Archyvuota kopija 2008-11-20 iš Wayback Machine projekto. (rus.)
|