Džibutis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Džibučio Respublika (Džibutis) – valstybė Rytų Afrikoje. Ribojasi su Eritrėja šiaurėje, Etiopija vakaruose ir pietuose ir Somaliu pietryčiuose, taip pat su Raudonąja jūra ir Adeno įlanka.

جمهورية جيبوتي
Jumhuriyaa Jibuti
République de Djibouti
Džibučio vėliava Džibučio herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Džibutis žemėlapyje
Valstybinė kalba arabų, prancūzų
Sostinė Džibutis
Didžiausias miestas Džibutis
Valstybės vadovai Ismail Omar Guelleh
Prezidentas
Dileita Mohamed Dileita
Premjeras
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
23 000 km² (145)
0,09 %
Gyventojų
 – 2006 liepa (progn.)
 – Tankis
 
486 530 (160)
21,15 žm./km² (151)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2002 (progn.)
0,61 mlrd. $ (178)
1 000 $ (175)
Valiuta Džibučio frankas (DJF)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +3
nėra
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
nuo Prancūzijos
1977 m. birželio 27 d.
 
Valstybinis himnas Džibučio himnas
Interneto kodas .dj
Šalies tel. kodas 253
Džibučio žemėlapis

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Džibučio istorija

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Džibučio politinė sistema

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Džibučio administracinis suskirstymas

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Džibučio geografija

Džibutis yra Rytų Afrikoje, prie Raudonosios jūros Adeno įlankos. Ribojasi su Eritrėja, Etiopija, Somaliu, o Bab el Mandebo sąsiauris skiria šalį nuo Jemeno. Džibučio plotas yra 23 200 km².[1] Didžiąją dalį teritorijos sudaro dykumos ir pusdykumės.

Džibučio aukščiausias taškas – Mussa Ali Terara (2 063 m), žemiausia vieta – Asalio ežeras (–157 m).[1]

Džibučio sostinė yra Džibutis.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Džibučio ekonomika

Džibučio ekonomika priklauso nuo didelės išeivių bendruomenės, jūrinės ir komercinės Džibučio uosto veiklos, oro uosto ir Adis Abebos–Džibučio geležinkelio linijos aptarnavimo.

Paslaugos ir prekyba sudaro didžiąją bendro vidaus produkto dalį. Džibučio svarbiausias ekonominis turtas yra šalies strateginė padėtis prie svarbiausių laivybos linijų tarp Viduržemio jūros ir Indijos vandenyno – respublika yra vakarinėje Bab el Mandebo sąsiaurio, kuris sujungia Raudonąją jūrą su Adeno įlanka, pusėje. Džibučio uostas teikia tranzitinio uosto paslaugas regionui ir yra svarbus konteinerių perkrovimo ir laivų degalų papildymo taškas. Džibučio uosto reikšmė padidėjo, kai kilus konfliktui tarp Eritrėjos ir Etiopijos Etiopijai buvo uždarytas Eritrėjos Asabo uostas. Džibutis tapo vieninteliu svarbiu uostu prie jūros neprieinančiai Etiopijai, per kurį vyko visas eksportas ir importas, įskaitant milžinišką JAV humanitarinę paramą 2000 m. per sausrą ir badą.

Apie du trečdaliai šalies gyventojų gyvena sostinėje, likusioji gyventojų dalis užsiima klajokline gyvulininkyste. Žemės ūkis ir pramonė yra mažai išvystyta, iš dalies dėl nepalankaus klimato, aukštų gamybos išlaidų, nekvalifikuotos darbo jėgos ir ribotų gamtinių išteklių. Šalyje randama nedaug gamtinių iškasenų, o sausringa dirva yra neproduktyvi – 89 % teritorijos yra dykumos, 10 % – ganyklos ir 1 % – miškai. Mažas metinis kritulių kiekis neleidžia išauginti daug daržovių ir vaisių, todėl didžioji jų dalis yra importuojama.

Džibutis yra stipriai priklausomas nuo užsienio paramos, finansuojančios daugumą vystomų finansinių projektų šalyje. Per pilietinį karą (1991-94 m.) didelė biudžetinių išteklių dalis nuo vystymosi reikmių ir socialinių paslaugų buvo perversta kariniams poreikiams tenkinti. Prancūzija reikalauja, kad ateityje parama priklausytų nuo Džibučio finansų sistemos sutvarkymo padedant Tarptautiniam Valiutos fondui. Pagrindinė problema išlieka nedarbas, kuris siekia net 50 %. Infliacija nėra didelė problema, kadangi Džibučio frankas susietas su JAV doleriu. Apskaičiuota, kad šalyje vartojimas per pastaruosius septynerius metus nukrito 35 % dėl ekonominės recesijos, pilietinio karo ir didelio gyventojų skaičiaus augimo (įskaitant imigrantus ir pabėgėlius). Susidurdama su daugybe ekonominių problemų, vyriausybė prisidarė daug ilgalaikių užsienio skolų, kuriuos verčia šalį prašyti donorų paramos.

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Džibučio demografija

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Džibučio kultūra

Kita informacija[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Džibutis
Commons-logo.svg Vikiteka: Džibutis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

  1. 1,0 1,1 „Djibouti.“ Encyclopædia Britannica. 2008. Encyclopædia Britannica Online. 2008 m. lapkričio 25 d.