Eritrėja
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
|
|||||
![]() |
|||||
| Valstybinė kalba | nenustatyta (faktiškai: tigrajų) | ||||
| Sostinė | Asmara | ||||
| Didžiausias miestas | Asmara | ||||
| Valstybės vadovai | Isaias Afewerki
Prezidentas
|
||||
| Plotas - Iš viso - % vandens |
121 320 km² (96) nėra duomenų |
||||
| Gyventojų - 2006 liepa (progn.) - Tankis |
4 786 994 (112) 39,46 žm./km² (130) |
||||
| BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2005 (progn.) 4,47 mlrd. $ (158) 1 000 $ (175) |
||||
| Valiuta | nakfa (ERN) | ||||
| Laiko juosta - Vasaros laikas |
UTC +3 nėra |
||||
| Nepriklausomybė Ribota
Pilna |
nuo Etiopijos 1991 gegužės 29 1993 gegužės 24 |
||||
| Valstybinis himnas | Eritrėjos himnas | ||||
| Interneto kodas | .er | ||||
| Šalies tel. kodas | 291 | ||||
Eritrėja – valstybė šiaurės rytų Afrikoje. Ribojasi su Sudanu vakaruose, Etiopija pietuose, Džibučiu rytuose ir Raudonąja jūra šiaurės rytuose.
Turinys |
[taisyti] Istorija
| Etiopijos ir Eritrėjos istorija |
| Etiopijos priešistorė |
| Proto-Aksumo periodas (Damotas) |
| Aksumo imperija |
| Zagvės dinastija (X a.–1268) |
| Saliamonidai |
| Oromo migracija, Osmanų imperija |
| Gondaro laikotarpis (1606–1755) |
| Zemene mesafint (1755–1855) |
| Suvienytoji Etiopija (1855–1935) |
| Italijos okupacija (1935–1941) |
| Etiopija-Eritrėja |
| Dergas |
| Etiopija, Eritrėja, Džibutis |
| Istoriniai regionai |
| Mereb Melašas, Tigrajus, Begmenderis, Godžaras, Ševa, Vagas, Velega, Davaro, Adalis, Balė, Gibė Afarai, Oromo, Somaliai, Agau |
Pagrindinis straipsnis: Eritrėjos istorija
Apie Eritrėją iki XVII a. žiūrėkite straipsnį Etiopijos istorija, Mereb Melašas
Eritrėjos istorija neatsiejamai susijusi su Etiopijos istorija. Čia klestėjo visos senosios Etiopijos civilizacijos valstybės, tokios kaip Damotas, Aksumo imperija. Nuo Saliamonidų įsigalėjimo XIII a. Eritrėja buvo Etiopijos imperijos šiaurinė provincija. Čia buvo Mereb Melašo istorinis regionas, kuriame rezidavo imperijos vietininkas, tituluojamas Bahr negus, t. y. "jūros valdovu".
XVI a. II pusėje į šį regioną ėmė kėsintis Osmanų imperija, kuri užėmė visus pajūrio miestus (jie islamizuoti), o žemyninės sritys turėjo pakankamą nepriklausomybę ir išsaugojo krikščionybę. Tačiau nuo tada Eritrėja vystėsi gana atskirai nuo Etiopijos.
XIX a. Eritrėjos pakrantėje pasirodė italai, kurie kolonizavo pajūrio miestus. Pirmiausia iš afarų ir turkų. Vėliau jie užgrobė Mereb Melašo regioną 1885 m., ir Etiopija pripažino jį Italijai. Mereb Melašas buvo sujungtas su pajūrio kolonijomis, taip suformuojant Eritrėjos koloniją.
Po II pasaulinio karo Italijai pralaimėjus, nuo 1941 m. Eritrėją kontroliavo Jungtinė Karalystė. 1952 m. Jungtinės Tautos nusprendė sukurti Etiopijos ir Eritrėjos federaciją, t. y. įjungti Eritrėją į Etiopijos sudėtį (kaip Eritrėjos provinciją). Dėl įvairių priežasčių Eritėja nesijautė Etiopijos dalimi, todėl 1961 m. pradėjo Eritrėjos nepriklausomybės karą, kuris baigėsi tik 1991 m. Eritrėjos nepriklausomybe.
XX a. pabaigoje Eritrėja iniciavo Etiopijos-Eritrėjos karą, kuris turėjo išspręsti kai kuriuos abiejų valstybių sienų nesutarimus. Karo metu žuvo daugybė žmonių, bet teritorinių pakitimų beveik nepasiekta.
[taisyti] Politinė sistema
Pagrindinis straipsnis: Eritrėjos politinė sistema
[taisyti] Administracinis suskirstymas
Pagrindinis straipsnis: Eritrėjos administracinis suskirstymas
Eritrėja suskirstyta į 6 regionus ir 53 apskitis.
Eritrėjos regionai:
[taisyti] Geografija
Pagrindinis straipsnis: Eritrėjos geografija
Eritrėja yra Šiaurės Afrikoje, prie Raudonosios jūros. Plotas 131 320 kvadratinių kilometrų. Eritrėjai priklauso Dahlako salos.
Eritrėja ribojasi su šiomis šalimis:
[taisyti] Ekonomika
Pagrindinis straipsnis: Eritrėjos ekonomika
Eritrėjos žemės ūkis nukentėjo per 30 metų nepriklausomybės kovas, bei 1998 - 2000 pasienio nesutarimus su Etiopija. Apie 70% Eritrėjos populiacijos augina gyvulius. Eritrėjoje auginami sorgai, kviečiai, kukurūzai, medvilnė, kava, tabakas. Auginami galvijai, avys, ožkos, kupranugariai. Dahlak salyne renkami perlai, žvejojama. Šalies gamtinės iškasenos yra auksas, varis, kalio karbonatas, cinkas, geležis, druska, bet jie nėra pradėti eksploatuoti. Eritrėja be maisto produktų apdorojimo, tekstilės ir konstrukcinių medžiagų didesnių gamintojų neturi.
Importuojamos plataus vartojimo prekės, įvairūs mechanizmai, naftos produktai. Eksportuojami galvijai, tekstilės produktai, bei sorgai. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Etiopija, Saudo Arabija, Sudanas, Italija.
[taisyti] Demografija
Pagrindinis straipsnis: Eritrėjos demografija
[taisyti] Kultūra
Pagrindinis straipsnis: Eritrėjos kultūra
[taisyti] Kita informacija
- Eritrėjos ryšiai
- Eritrėjos transportas
- Eritrėjos karinės pajėgos
- Eritrėjos tarptautiniai santykiai
- Eritrėjos šventės
[taisyti] Nuorodos
Alžyras | Angola | Beninas | Bisau Gvinėja | Botsvana | Burkina Fasas | Burundis | Centrinės Afrikos Respublika | Čadas | Dramblio Kaulo Krantas | Džibutis | Egiptas | Eritrėja | Etiopija | Gabonas | Gambija | Gana | Gvinėja | Kamerūnas | Kenija | Komorai | Kongo Demokratinė Respublika | Kongo Respublika | Lesotas | Liberija | Libija | Madagaskaras | Malavis | Malis | Marokas | Mauricijus | Mauritanija | Mozambikas | Namibija | Nigerija | Nigeris | Pietų Afrikos Respublika | Pusiaujo Gvinėja | Ruanda | San Tomė ir Prinsipė | Seišeliai | Senegalas | Siera Leonė | Somalis | Sudanas | Svazilandas | Tanzanija | Togas | Tunisas | Uganda | Zambija | Zimbabvė | Žaliasis Kyšulys
Priklausomos teritorijos Majotas | Reunjonas | Šv. Elenos sala | Vakarų Sachara
