Eritrėja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką
Hagere Ertra
Eritrėjos vėliava Eritrėjos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Eritrėja žemėlapyje
Valstybinė kalba nenustatyta (faktiškai: tigrajų)
Sostinė Asmara
Didžiausias miestas Asmara
Valstybės vadovai Isaias Afewerki
Prezidentas
Plotas
 - Iš viso
 - % vandens
 
121 320 km² (96)
nėra duomenų
Gyventojų
 - 2006 liepa (progn.)
 - Tankis
 
4 786 994 (112)
39,46 žm./km² (130)
BVP
 - Iš viso
 - BVP gyventojui
2005 (progn.)
4,47 mlrd. $ (158)
1 000 $ (175)
Valiuta nakfa (ERN)
Laiko juosta
 - Vasaros laikas
UTC +3
nėra
Nepriklausomybė
Ribota
Pilna
nuo Etiopijos
1991 gegužės 29
1993 gegužės 24
Valstybinis himnas Eritrėjos himnas
Interneto kodas .er
Šalies tel. kodas 291

Eritrėja – valstybė šiaurės rytų Afrikoje. Ribojasi su Sudanu vakaruose, Etiopija pietuose, Džibučiu rytuose ir Raudonąja jūra šiaurės rytuose.

Turinys

[taisyti] Istorija

Etiopija-orn.png
Etiopijos ir Eritrėjos istorija
Etiopijos priešistorė
Proto-Aksumo periodas (Damotas)
Aksumo imperija
Zagvės dinastija (X a.–1268)
Saliamonidai
Oromo migracija, Osmanų imperija
Gondaro laikotarpis (1606–1755)
Zemene mesafint (1755–1855)
Suvienytoji Etiopija (1855–1935)
Italijos okupacija (1935–1941)
Etiopija-Eritrėja
Dergas
Etiopija, Eritrėja, Džibutis
Istoriniai regionai
Mereb Melašas, Tigrajus, Begmenderis, Godžaras, Ševa, Vagas, Velega, Davaro, Adalis, Balė, Gibė
Afarai, Oromo, Somaliai, Agau

Pagrindinis straipsnis: Eritrėjos istorija

Apie Eritrėją iki XVII a. žiūrėkite straipsnį Etiopijos istorija, Mereb Melašas

Eritrėjos istorija neatsiejamai susijusi su Etiopijos istorija. Čia klestėjo visos senosios Etiopijos civilizacijos valstybės, tokios kaip Damotas, Aksumo imperija. Nuo Saliamonidų įsigalėjimo XIII a. Eritrėja buvo Etiopijos imperijos šiaurinė provincija. Čia buvo Mereb Melašo istorinis regionas, kuriame rezidavo imperijos vietininkas, tituluojamas Bahr negus, t. y. "jūros valdovu".

XVI a. II pusėje į šį regioną ėmė kėsintis Osmanų imperija, kuri užėmė visus pajūrio miestus (jie islamizuoti), o žemyninės sritys turėjo pakankamą nepriklausomybę ir išsaugojo krikščionybę. Tačiau nuo tada Eritrėja vystėsi gana atskirai nuo Etiopijos.

XIX a. Eritrėjos pakrantėje pasirodė italai, kurie kolonizavo pajūrio miestus. Pirmiausia iš afarų ir turkų. Vėliau jie užgrobė Mereb Melašo regioną 1885 m., ir Etiopija pripažino jį Italijai. Mereb Melašas buvo sujungtas su pajūrio kolonijomis, taip suformuojant Eritrėjos koloniją.

Po II pasaulinio karo Italijai pralaimėjus, nuo 1941 m. Eritrėją kontroliavo Jungtinė Karalystė. 1952 m. Jungtinės Tautos nusprendė sukurti Etiopijos ir Eritrėjos federaciją, t. y. įjungti Eritrėją į Etiopijos sudėtį (kaip Eritrėjos provinciją). Dėl įvairių priežasčių Eritėja nesijautė Etiopijos dalimi, todėl 1961 m. pradėjo Eritrėjos nepriklausomybės karą, kuris baigėsi tik 1991 m. Eritrėjos nepriklausomybe.

XX a. pabaigoje Eritrėja iniciavo Etiopijos-Eritrėjos karą, kuris turėjo išspręsti kai kuriuos abiejų valstybių sienų nesutarimus. Karo metu žuvo daugybė žmonių, bet teritorinių pakitimų beveik nepasiekta.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Eritrėjos politinė sistema

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Eritrėjos administracinis suskirstymas

Eritrėjos regionai

Eritrėja suskirstyta į 6 regionus ir 53 apskitis.

Eritrėjos regionai:

  1. Maekelis
  2. Debubas
  3. Gaš-Barka
  4. Anseba
  5. Šiaurinė Raudonoji jūra
  6. Pietinė Raudonoji jūra

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Eritrėjos geografija

Eritrėjos aukštumos

Eritrėja yra Šiaurės Afrikoje, prie Raudonosios jūros. Plotas 131 320 kvadratinių kilometrų. Eritrėjai priklauso Dahlako salos.

Eritrėja ribojasi su šiomis šalimis:

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Eritrėjos ekonomika

Eritrėjos žemės ūkis nukentėjo per 30 metų nepriklausomybės kovas, bei 1998 - 2000 pasienio nesutarimus su Etiopija. Apie 70% Eritrėjos populiacijos augina gyvulius. Eritrėjoje auginami sorgai, kviečiai, kukurūzai, medvilnė, kava, tabakas. Auginami galvijai, avys, ožkos, kupranugariai. Dahlak salyne renkami perlai, žvejojama. Šalies gamtinės iškasenos yra auksas, varis, kalio karbonatas, cinkas, geležis, druska, bet jie nėra pradėti eksploatuoti. Eritrėja be maisto produktų apdorojimo, tekstilės ir konstrukcinių medžiagų didesnių gamintojų neturi.

Importuojamos plataus vartojimo prekės, įvairūs mechanizmai, naftos produktai. Eksportuojami galvijai, tekstilės produktai, bei sorgai. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Etiopija, Saudo Arabija, Sudanas, Italija.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Eritrėjos demografija

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Eritrėjos kultūra

[taisyti] Kita informacija

[taisyti] Nuorodos



Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Eritrėja
Kitomis kalbomis