Sąrašas:Lietuvos paukščiai

Puslapis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Portal
Vikisritis: Paukščiai

Lietuvos paukščių sąrašas. Iki 2014 m. spalio vidurio, Lietuvoje aptiktos 384 paukščių rūšys, tarp kurių pati paskutinė rūšis, tai negausiai stebima migracijų metu - margasis kūltupis (Oenanthe pleschanka). Lietuvos ornitofaunistinės komisijos parengtame Lietuvoje aptiktų paukščių rūšių sąraše yra 376 (pagal 2011.09.13) paukščių rūšis[1]. Sąraše paukščių rūšys surašytos pagal būrius ir šeimas, kurioms jos priklauso. Nurodant, kokiai sistematinei grupei priklauso rūšis remtasi P.Kurlavičiaus „Vadovu Lietuvos paukščiams pažinti“[2] ir M.Žalakevičiaus ir I.Žalakevičienės žurnale „Acta Zoologica Lituanica“ paskelbtu straipsniu „Šiuolaikinių paukščių poklasės (Neornithes) dabartinė klasifikacinė sistema: naujai aprobuoti lietuviški pavadinimai ir naujausia statistika“[3].

Duomenys apie įtraukimą į Lietuvos Raudonosios knygos sąrašą paiimti iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymo Nr.504[4].

Nacionalinis Lietuvos paukštis – baltasis gandras

Sąrašas[taisyti | redaguoti kodą]

Būrys – Nariniai paukščiai (Gaviiformes)[taisyti | redaguoti kodą]

Tai stambūs paukščiai, kurie turi nedidelę galvą, storą kaklą, trumpus ir siaurus sparnus, trumpą uodegą. Kūnas laivelio formos, kojos užpakalinėje kūno dalyje. Užpakalinis pirmasis pirštas silpnas, išaugęs aukščiau likusiųjų. Tarp trijų priekinių pirštų yra plaukiojamoji plėvė. Pastaibio priekis apaugęs tinkliškai išsidėsčiusiais skydeliais. Snapas ilgas, tiesus ir smailus.

Būrys – Kraginiai paukščiai (Podicipediformes)[taisyti | redaguoti kodą]

Nedideli ir vidutinio dydžio paukščiai, kurių kūnas laivelio formos, snapas tiesus ir smailus. Patinai didesni už pateles. Turi gana ilgą kaklą bei trumpas kojas, kurių kiekvienas pirštas su plaukiojamąja skiaute ir jos pasuktos atgal, pastaibis smarkiai suplotas iš šonų. Ant galvos iš pailgėjusių plunksnų dažnai susidaro kuodukai bei apykaklės. Plunksnos tankios, bet gana trumpos. Patinai ir patelės panašios spalvos.

Būrys – Audrašaukliniai paukščiai (Procellariiformes)[taisyti | redaguoti kodą]

Tai visame pasaulyje paplitę vandenynų paukščiai. Sutinkami toli nuo sausumos, skrenda žemai virš bangų ir niurkteli į vandenį nutverti maisto – žuvį, planktono ir kitų jūrinių gyvūnų. Šiai grupei priklauso dideli albatrosai, mažesni audrašaukliai, įkyrūs petreliai, kiti maži ir nardantys jiems giminingi paukščiai.

Būrys – Irklakojiniai paukščiai (Pelecaniformes)[taisyti | redaguoti kodą]

Tai vieninteliai paukščiai, kurių visi 4 pirštai plėvėti, ir jie puikiai plaukioja. Daugumai rūšių būdingi platūs sparnai. Fregatos ir fajetonai didžiąją gyvenimo dalį praleidžia ore, o smigikai, kormoranai ir žalčiakakliai gali ilgai skrieti virš vandenyno. Visi šio būrio paukščiai minta žuvimis.

Būrys – Gandriniai paukščiai (Ciconiiformes)[taisyti | redaguoti kodą]

Būryje vidutinio didumo ir stambūs paukščiai, kurie turi ilgą kaklą, snapą ir kojas. Priekinių pirštų pamatinėje dalyje yra plėvelė, užpakalinis pirštas gerai išlavėjęs, remiasi į žemę. Gyvena prie vandenų, pelkėtose vietose, prie sodybų.

Būrys – Flaminginiai paukščiai (Phoenicopteriformes)[taisyti | redaguoti kodą]

Tai vieninteliai paukščiai, kurie maitinasi filtruodami vandenį. Panėrę snapus į vandenį flamingai liežuviu varo vandenį į snapą ir jį košia per plyšius snape, taip surinkdami mažus augalus ir gyvūnus. Labai dideli paukščiai, sveriantys iki 4500 g. Kaklas ir kojos ilgos. Masyvus snapas beveik stačiu kampu išlinkęs žemyn. Žandų kraštuose yra raginių plokštelių. Priekiniai pirštai sujungti plaukiojamąją plėve. Plunksnos minkštos ir gana purios. Sparnai ir uodega trumpi.

Būrys – Žąsiniai paukščiai (Anseriformes)[taisyti | redaguoti kodą]

Gulbių nebylių šeimynėlė

Šiam būriui priklauso įvairaus dydžio vandens paukščiai, turintys kresną kūną, ilgą kaklą ir kojas su plaukiojamąja plėve. Snapas platus, jo viršūnė baigiasi kietu raginiu nagu. Turi gerai išsivysčiusią pasturgalio liauką. Plunksnos tankios, daug pūkų.

Būrys – Sakaliniai paukščiai (Falconiformes)[taisyti | redaguoti kodą]

Įvairaus didumo paukščiai, turintys stiprų kablio formos snapą ir stiprias stveriamąsias kojas su aštriais nagais. Pastaibis trumpas. Snapo pamatinėje dalyje apie šnerves yra geltonos minkštos odos plotas – vaškinė. Plunksnos prigulusios prie kūno, neryškių spalvų. Sparnai ilgi, su 10 didžiųjų plasnojamųjų ir su 12-14 vairuojamųjų plunksnų. Turi gerai išvystytą gūžį, kuris labai išsitempia. Lietuvoje aptinkama 31 rūšis.

Būrys – Vištiniai paukščiai (Galliformes)[taisyti | redaguoti kodą]

Daugumos vištinių paukščių kūnas stambus, galva maža, o sparnai trumpi ir apvalūs. Jų galingi krūtinės raumenys tinka greitam bėgimui, tačiau sunkaus kūno negali nešti ilgus atstumus. Trumpas snapas yra kiek lenktas, o storos ir stiprios kojos tinka kapstyti ir atkasti maistą. Daugeliui vištinių paukščių rūšių būdingi spalvotos odos lopai arba ilgos įspūdingos uodegos ir skiauterės.

Būrys – Gerviniai paukščiai (Gruiformes)[taisyti | redaguoti kodą]

Įvairi ir gana skirtingo gyvenimo būdo paukščių grupė, kurią jungia panaši vidinė gyvūnų sandara. Tai sausumos paukščiai, nors dalis jų gyvena pelkėse ir prie vandens. Dauguma monogamai. Jaunikliai viščiukiniai. Lizdas dažniausiai būna ant žemės, kartais medžiuose.

Būrys – Sėjikiniai paukščiai (Charadriiformes)[taisyti | redaguoti kodą]

Tikutis

Nedideli ir vidutinio dydžio paukščiai, kurie sveria 20-3000 g. Išvaizda ir gyvenimo būdas labai skirtingi. Snapo forma įvairi. Minta vabzdžiais, kirmėlėmis, vėžiagyviais ir moliuskais, rečiau kitokiu maistu. Dauguma rūšių lizdus krauna ant žemės.

Būrys – Smiltvištiniai paukščiai (Pterocliformes)[taisyti | redaguoti kodą]

Galva maža, kūnas kresnas, kojos apžėlusios plunksnomis. Tačiau pakilusios į orą jos puikiai skrenda ilgais smailias sparnais, plasnodamos kaip karveliai. Šie paukščiai plunksnomis sugeria vandenį ir neša jaunikliams į lizdus, kurie paprastai būna toli nuo vandens šaltinių.

Būrys – Karveliniai paukščiai (Columbiformes)[taisyti | redaguoti kodą]

Vidutinio dydžio paukščiai, turintys trumpas kojas, mažą galvą ir išsipūtusią krūtinę. Gyvena sausumoje, gerai vaikšto ir net bėgioja. Skrenda vikriai.

Būrys – Gegutiniai paukščiai (Cuculiformes)[taisyti | redaguoti kodą]

Nedideli ir vidutinio dydžio paukščiai, gyvenantys daugiausia medžiuose. Turi pailgėjusią uodegą, kojų I ir IV pirštai atsilenkę atgal ir yra priešpriešiais dviem viduriniams. Dauguma šio būrio paukščių patys krauna lizdus ir globoja jauniklius, tačiau kitiems būdingas lizdinis parazitizmas – kiaušinius deda į kitų paukščių lizdus. Jauniklius išperi kiti paukščiai.

Būrys – Pelėdiniai paukščiai (Strigiformes)[taisyti | redaguoti kodą]

Tai vidutinio dydžio naktiniai plėšrieji paukščiai, turintys kompaktišką kūną, didelę galvą, dideles į priekį nukreiptas akis ir stiprias kojas su aštriais nagais grobiui pačiupti ir laikyti. Apdaras ištisus metus vienodas.

Būrys – Lėliniai paukščiai (Caprimulgiformes)[taisyti | redaguoti kodą]

Vidutinio dydžio paukščiai. Snapas trumpas. Žiotys labai plačios, jų pakraščiai apaugę šereliais. Akys didelės. Kojos trumpos, pirštai silpni. Neryškių pilkšvų bei rusvų spalvų. Plunksnos minkštos. Sparnai ir uodega ilgi.

Būrys – Čiurliniai paukščiai (Apodiformes)[taisyti | redaguoti kodą]

Smulkūs, vikriai skraidantys paukščiai, turintys smailius sparnus ir mažas, vaikščioti netinkamas kojas. Monogamai. Jaunikliai išsikala pliki ir akli.

Būrys – Žalvarniniai paukščiai (Coraciiformes)[taisyti | redaguoti kodą]

Labai įvairaus dydžio ir išvaizdos paukščiai, dažniausiai ryškių metalo blizgesio margų spalvų. Neturi gūžio, o kojų 3 priekiniai pirštai suaugę pamatais. Dauguma šių paukščių gyvena miškuose. Žeme vaikšto prastai arba ant jos visai netupia.

Būrys – Geniniai paukščiai (Piciformes)[taisyti | redaguoti kodą]

Priklauso smulkūs, iki vidutinio didumo, gana įvairios išvaizdos ir gyvenimo būdo miško paukščiai. Jų kojos pritaikytos kopinėti medžių kamienais: du pirštai atkreipti į priekį, 2 atgal. Minta medžių vaisiais ir sėklomis, o kai kurie paukščiai ilgu savo liežuviu iš po žievės bei iš medienos ištraukia besislapstančius vabzdžius ir jų lervas.

Būrys – Žvirbliniai paukščiai (Passeriformes)[taisyti | redaguoti kodą]

Daugeliui rūšių būdingos sudėtingos giesmės, kurias išgauna gerklomis. Dauguma gyvena medžiuose ir krūmuose, o kai kurios rūšys prisitaikiusios gyventi ant žemės, kregždės daugiausia laiko praleidžia ore.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]


Lietuviški vardynai ir sąrašai
Lietuvos raudonoji knyga

Vardynai: Augalų (Iliustruotas Lietuvos augalų genčių vardynas) | Grybų | Paukščių | Žuvų
Sąrašai: Lietuvos žuvys | Lietuvos varliagyviai | Lietuvos ropliai | Lietuvos paukščiai | Lietuvos žvirbliniai paukščiai | Lietuvos žinduoliai | Lietuvos šikšnosparniai
Lietuvos dieniniai drugiai | Lietuvos žirgeliai | Lietuvos tiesiasparniai | Lietuvos kamanės
Lietuvos vabalai:
  auksavabaliai (Cetonidae) | blizgiavabaliai (Buprestidae) | lapgraužiai (Chrysomelidae) | sprakšiai (Elateridae) | ūsuočiai (Cerambycidae) | maitvabaliai (Silphidae)  
žygiai (Carabidae)
| juodvabaliai (Tenebrionidae)