Lesia Ukrainka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Lesia Ukrainka
Lesia Ukrainka
Gimė 1871 m. vasario 25 d.
Voluinės Naugardas, Ukraina
Mirė 1913 m. rugpjūčio 1 d. (42 metai) Tbilisis, Gruzija
Tautybė ukrainietė
Žanrai poezija

Larisa Kosač (ukr. Лариса Косач; slap. Lesia Ukrainka; 1871 m. vasario 25 d. – 1913 m. rugpjūčio 1 d.) – ukrainiečių poetė ir rašytoja.[1] Taip pat buvo politinė, pilietinė aktyvistė. Rinko ukrainiečių tautosaką, vertė užsienio kūrėjų darbus. Mokėjo 12 užsienio kalbų.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvas – dvarininkas, kilęs iš Černigovo gubernijos, ilgą laiką dirbo Rusijos imperijos valstybės tarnyboje. Motina – Olga Kosač taip pat dvarininkų kilmės Ukrainos rašytoja (slapvardis – Olena Pčilka). Vaikystėje Larisa susirgo kaulų tuberkulioze, buvo mokoma privačiai. 1879 m. tėvas persikėlė gyventi į Voluinės gubernijos Kolodežno kaimą, kur įsigijo sodybą ir apie 500 ha žemės. Nuo 1884 m. Larisa pradėjo ukrainiečių kalba rašyti eilėraščius ir juos spausdinti naudodama Lesios Ukrainkos slapyvardį. 1891 m. susipažino su Vakarų Ukrainos kultūros ir tautinio atgimimo veikėjais. 1894–1895 m. gyveno pas dėdę M. Drahomanovą Sofijoje, kur susiformavo jos socialinės ir politinės pažiūros. Ilgą laiką gydėsi įvairių šalių kurortuose, kur turėjo galimybę susipažinti su vietos kultūra ir menu. Nuo 1907 m. gyveno Kijeve. Tais pačiais metais susituokė su muzikologu ir folkloristu Klimentu Kvita. Šiuo laikotarpiu aktyviai kūrė – rašė eilėraščius, dramas, apsakymus, pasakas. Kartu su vyru rinko ir užrašė daug ukrainiečių liaudies dainų. Į ukrainiečių kalbą išvertė daug užsienio šalių rašytojų bei poetų kūrinių. Kūrybai būdingas romantizmas ir pozityvizmas. Paskutiniais gyvenimo metais gydėsi Egipte ir Gruzijoje. Mirė 1913 m. Gruzijos Suramio kurorte. Palaidota memorialinėse Kijevo Baikovo kapinėse.

Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ukrainoje Lesios Ukrainos garbei jos vardu pavadintos daugelio šalies miestų gatvės, veikia keli memorialiniai muziejai, 200 grivinų banknote įterptas portretas, kelis kartus jos atminimui išleisti pašto ženklai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ukrainka Lesia, Ukrajinka, tikr. Larysa Kosač-Kvitka). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 338 psl.


Commons-logo.svg

Vikiteka