Vilniaus Centro universitetinė ligoninė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Koordinatės: 54°41′19″ š. pl. 25°17′09″ r. ilg. / 54.68861°š. pl. 25.28583°r. ilg. / 54.68861; 25.28583

Sapiegų rūmai, kuriuose ligoninė veikė 1939–1940 m.
Ligoninės administracinis pastatas

Vilniaus Centro universitetinė ligoninė – viena iš didžiausių gydymo įstaigų Vilniuje, veikusi 19392013 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Grąžinus Vilnių Lietuvai, 1939 m. gruodį buvo įsteigta Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Vilniaus ligoninė, kuri įsikūrė Antakalnyje, buvusiose Stepono Batoro universiteto klinikose. Tuo pat metu perimtas šios ligoninės moterų ligų ir akušerijos skyrius Radvilų gatvėje.

1940 m. rugsėjo 1630 d. Karo žinybos nurodymu ligoninė persikėlė iš Antakalnio ir L. Sapiegos gatvių į naujas patalpas Radvilų ir Žygimantų gatvių sankryžoje. 1941 m. sausio 16 d. Lietuvos TSR sveikatos apsaugos liaudies komisariatas perdavė ligoninei pastatus, buvusius Žygimantų g. 4 ir g. 6, taip pat Radvilų g. 3.

Pokariu ligoninė tapo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokomąja ir mokslinio tyrimo baze. Konsultacinė poliklinika buvo įsteigta 1951 m. birželio mėn. 19781979 m. pastatai buvo rekonstruoti, o ligoninė – išplėsta. 1982 m. pastačius naują Vilniaus respublikinę klinikinę ligoninę, dalis skyrių ir poliklinika persikėlė į Santariškes. Senoji ligoninė buvo perduota Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutui.

1989 m. pertvarkius šį institutą, įstaiga tapo tiesiogiai pavaldi Lietuvos TSR sveikatos ministerijai. 1991 m. pabaigoje įkurtas Pirmasis filialas, kuris 1994 m. tapo Vilniaus universitetine Žalgirio ligonine[1]. 2002 m. pavasarį ligoninė perėjo Vilniaus apskrities viršininko administracijai. 2003 m. ligoninė prijungta prie Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų ir tapo jų Centro filialu, o 2013 m. – panaikinta.[2]

Pavadinimų kaita[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1939–1940 m. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Vilniaus ligoninė
  • 1940–1941 m. Lietuvos TSR Raudonojo Kryžiaus Vilniaus ligoninė
  • 1941 m. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Vilniaus ligoninė
  • 1941–1944 m. Savitarpinės pagalbos Vilniaus ligoninė
  • 1944–1946 m. Raudonojo Kryžiaus Vilniaus ligoninė
  • 1946–1950 m. Vilniaus klinikinė ligoninė „Raudonasis Kryžius“
  • 1951–1953 m. Vilniaus srities klinikinė ligoninė
  • 1953–1964 m. Vilniaus respublikinė klinikinė ligoninė
  • 1964–1980 m. Respublikinė Vilniaus klinikinė ligoninė „Raudonasis Kryžius“
  • 1980–1982 m. Respublikinė Vilniaus klinikinė ligoninė[3]
  • 1982–1989 m. Klinika prie Sveikatos apsaugos ministerijos Eksperimentinės ir klinikinės medicinos mokslinio tyrimų instituto
  • 1989–1991 m. Sveikatos apsaugos ministerijos klinika „Raudonasis Kryžius“
  • 1997 m. Vilniaus Raudonojo Kryžiaus ligoninė
  • 1991–2002 m. Vilniaus universitetinė Raudonojo Kryžiaus ligoninė
  • 2002–2003 m. Vilniaus Centro universitetinė ligoninė
  • 2003–2013 m. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialas

Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]