Vilniaus Išganytojo bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Koordinatės: 54°42′01.80″ š. pl. 25°18′44.70″ r. ilg. / 54.7005000°š. pl. 25.3124167°r. ilg. / 54.7005000; 25.3124167

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Vilniaus Išganytojo bažnyčia
Vilniaus Išganytojo bažnyčia ir Trinitorių vienuolynas.jpg
Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Vilniaus I
Savivaldybė Vilniaus miestas
Gyvenvietė Vilnius
Adresas Antakalnio g. 27
Statybinė medžiaga tinkuotas plytų mūras
Pastatyta 1717 m.
Stilius barokas

Vilniaus Išganytojo bažnyčia, dar žinoma kaip Vilniaus Viešpaties Jėzaus bažnyčia arba Vilniaus Trinitorių bažnyčia stovi Vilniuje, Antakalnyje.

Baroque Church of Christ the Remeeder in Antakalnis, Vilnius, Lithuania.JPG
Bažnyčios interjeras

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Anksčiau bažnyčios vietoje stovėjo pagonių šventykla. 1693 m. bažnyčios fundatorius Vilniaus vaivada Kazimieras Jonas Sapiega čia įkurdino vienuolius trinitorius. Bažnyčia statyta nuo 1694 iki 1717 m., statybai vadovavo Stanislovas Narockis. Bažnyčia pastatyta tuometinėje Sapiegų rezidencijos teritorijoje, Sapiegų lėšomis. Bažnyčia su trinitorių vienuolynu ir su Sapiegų rūmais sudarė didingą ansamblį Antakalnyje. Bažnyčios dekoravimas truko iki 1756 m. oi ne cia parasiau

1790 m. bažnyčia atnaujinta, pastatyti šoniniai altoriai.

Barokinę bažnyčią suprojektavo ir papuošė stiuko lipdiniais italas Pjetras Pertis. Jam pasitraukus bažnyčios dekoravimo darbus vykdė keli skirtingų sugebėjimų menininkai. 1716 metais baigus pirminius bažnyčios dekoravimo darbus, vyskupas Povilas Ksaveras Bžostovskis ją konsekravo Švč. Jėzaus Atpirkėjo titulu.

1756 metais užbaigus dekoravimo darbus, bažnyčia vėl konsekruota Švč. Trejybės, Švč. Atpirkėjo Jėzaus Nazariečio ir Švč. Mergelės Marijos Gimimo titulais.

Po 1863 m. sukilimo Maskvai uždarius vienuolyną, bažnyčia paversta į Šv. Mykolo Arkangelo cerkvę. Šiuo laikotarpiu bažnyčia nuniokota - nugriauti antrojo aukšto skliautai, paaukštintos lubos, nugriautas centrinis altorius, sunaikinta rokokinė sakykla, pastatytas utilitarių formų prieangis, uždengęs portalą.

1924 m. restauruotas bažnyčios interjeras, vėliau gražinta buvusi žibinto ir bokštų šalmų forma. Tarpukario laikotarpiu vienuolyno pastatai ir bažnyčia pritaikyti gydymo įstaigos tikslams. Čia paeiliui veikė Lenkijos okupacinės kariuomenės ligoninė ir Universiteto klinikos.

Sovietmečiu bažnyčioje buvo įkurtas karinės intendatūros sandėlis.

1993 m. vienuolyno ansamblis suremontuotas ir jame pradėjo veikti Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija. Nuo 2000 m. bažnyčią aptarnauja šv. Jono kongregacijos broliai ir seserys. Nuo to laiko ansamblis vadinamas Šventojo Jono Teologo vardu.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia centriško aštuonkampio plano, dengta originaliu aštuonkampiu kupolu, kurio dekoras ir skulptūros visiškai dengia ir slepia būgno konstrukciją. Bažnyčios išmatavimai - 17,5 x 17,5 m. Kupolo aukštis - 34 m. Trinitorių rūpesčiu 1726 m. bažnyčios vidaus šoninėse nišose pastatyti šeši barokiniai altoriai ir rokoko formų sakykla. Centriniame altoriuje pastatyta stebuklingos Jėzaus Nazariečio ("Ecce Homo") statulos kopija (dabar perkelta į Šv. Petro ir Povilo bažnyčią). XVIII a. (greičiausiai 1756 m.) bažnyčiai iš priekio pristatyti du masyvūs keturkampiai, dengti smailėjančiomis aštuonkampėmis viršūnėmis bokštai. Fasade ryškus puošnus augalinių motyvų frizas su reljefiškai pavaizduota belaisvių karių grupe (karių grąžinimu iš belaisvės rūpinosi trinitoriai). Apytiksliai tuo pat metu tris paveikslus bažnyčiai nutapė Pranciškus Smuglevičius.

Išganytojo bažnyčia

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka