Valkininkų konfederacija
| Valkininkų konfederacija | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: Pilietiniai ATR karai | |||||||||||
 Valkininkų pranciškonų vienuolynas, kuriame po mūšio buvo nužudyti Sapiegos | |||||||||||
| |||||||||||
Valkininkų konfederacija – LDK bajorų ginkluota politinė sąjunga, sudaryta 1700 m. spalio mėn. pabaigoje Valkininkuose.
Jos tikslas buvo kovoti prieš Sapiegų hegemoniją Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
Valkininkų konfederacijos priežastys ir aktas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]XVII a. pabaigoje LDK dominavo Sapiegų giminė, su kuria kovojo kiti didikai – Oginskiai, Radvilos ir kt.
Dėl elekciniame Seime Sapiegų paramos konkurentui de Conti naujasis karalius Augustas II buvo nusistatęs prieš Sapiegas. Augustas II nesikišo į LDK vidaus kovas, karo žygius ir dvarų plėšimus, tikėdamasis, kad bekovojančios pusės išvargs ir kreipsis į jį pagalbos bei atsiduos jo valdžiai.
Valkininkų konfederacijoje dalyvavo:
- Mykolas Servacijus Višnioveckis (išrinktas generaliniu pulkininku - nauja pareigybė, taip pat paskirtas karo vadu - regimentorium)
- Žemaitijos seniūnas Grigalius Antanas Oginskis
- Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis
- Lietuvos didysis sargybininkas Liudvikas Pociejus
- Boguslavas Korvinas Gosievskis
- Mykolas Kazimieras Katilas (išrinktas konfederacijos maršalka)
- Žemaitijos vėliavininkas Kazimieras Garbauskis
- Lietuvos didysis kancleris Karolis Stanislovas Radvila
Valkininkų konfederacijos aktu Sapiegos buvo paskelbti bešloviais, o jų dvarai konfiskuoti.
Karo vadu konfederatai išrinko Mykolą Servacą Višnioveckį, maršalka – M. K. Katilą.
Visos veiklos metu konfederacija savo sąjungininke matė Maskvą ir Petrą I, tačiau šis vengė atskiro susitarimo su LDK.
Valkininkų mūšis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1700 m. lapkričio 18 d. įvyko pagrindinis Valkininkų mūšis tarp reguliariosios LDK kariuomenės, vadovaujamos Sapiegų ir konfederacijos bajorų.
Sapiegų pajėgoms vadovavęs LDK didžiojo etmono Kazimiero Jono Sapiegos sūnus Mykolas Pranciškus Sapiega po mūšio buvo paimtas į nelaisvę ir vėliau Valkininkų vienuolyne bajorų minios užkapotas kardais. Daugelis likusių Sapiegų pabėgo į Lenkiją. Konfederatai paskelbė Sapiegas krašto išdavikais, konfiskavo jų dvarus ir turtus, pašalino iš valstybinių pareigų.
Mūšį laimėję konfederacijos vadai Mykolas Servacijus Višnioveckis ir Grigalius Antanas Oginskis pradėjo kontroliuoti situaciją, tapo neoficialiais naujojo karaliaus Augusto II atstovais.
Tolesnė konfrontacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvos bajorų tarpusavio kovos suteikė Augustui II pretekstą atsiųsti Saksonijos kariuomenę, kuri savo ruožtu niokojo kraštą. Dalis Valkininkų mūšį laimėjusių bajorų ir didikų kreipėsi į Augustą II prašydami juos apginti nuo vidaus priešų. Už tai jam žadėjo Lietuvos vardu perleisti visas teises ir laisves, sutikti su paveldimąja monarchija, karalių rinkimų ir liberum veto panaikinimu, ragino atskirti Lietuvą nuo Lenkijos.
1700 m. prasidėjus Šiaurės karui prie LDK sienų stovėjo priešiška švedų kariuomenė, į LDK teritoriją įžengė ir Augusto II sąjungininko Rusijos caro kariuomenė. Lenkija, LDK partneris Respublikoje, bijodama Augusto II sustiprėjimo ir nesutardama dėl sąjungos su Rusija sąlygų, vengė karo.
1701 m. vasarą Sapiegos paprašė Karolio XII apsaugos savo dvarams Žemaitijoje. Švedai įžengė į LDK ir 1701 m. liepos 24 d. užėmė Biržų pilį, o per 1701–1702 m. - vakarinę LDK dalį.
Konfederatai ėmė plėsti partizaninį karą prieš švedus ir Sapiegas. Mykolo Servaco Višnioveckio, Grigaliaus Antano Oginskio, Liudviko Pociejaus, K. Zarankos būriai užpuldinėjo švedų įgulas ir nedidelius būrius, vyko permaininga kova, šalis buvo niokojama – pavyzdžiui, Biržų pilis 3 kartus ėjo iš rankų į rankas ir 1704 m. buvo susprogdinta.
1702 m. pavasarį Karolis XII iš Žemaitijos pradėjo žygį į Lenkiją ir iki rudens ją užėmė. Lenkija buvo traukiama į karą.
LDK generalinė konfederacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Konfederatai vis labiau linko sudaryti sąjungą su Maskva. 1702 m. balandžio 3 d. LDK ir Maskva sudarė susitarimą dėl bendrų veiksmų prieš švedus.
1703 m. pavasarį Valkininkų konfederacija su Augusto II pritarimu persitvarkė į LDK generalinę konfederaciją. Ji turėjo ginti teisėtą valdovą, katalikybę, bajorų laisves ir teises.
Karoliui XII veikiant Lenkijoje, Petras I 1703 m. liepos 9 d. sudarė sutartį tarp LDK ir Maskvos. LDK įsipareigojo už pagalbą prieš švedus kariauti, net jei Lenkija nekariaus, Rusijos pusėje. 1703 m. gruodžio 13 d. kaip Saksonijos kunigaikštis prie sutarties prisijungė Augustas II. Buvo sudaryta trišalė – LDK, Saksonijos ir Rusijos sutartis.