Valkininkų mūšis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Valkininkų mūšis

Data 1700 m. lapkričio 18 d.
Vieta laukai tarp Valkininkų ir Lieponių karčemos
Rezultatas konfederatų pergalė
Konflikto šalys
Sapiegos Valkininkų konfederacija
Vadovai ir kariniai vadai
Mykolas Pranciškus Sapiega Mykolas Servacijus Višnioveckis
Grigalius Antanas Oginskis
Pajėgos
2 000 karių
patrankos
4 000 bajorų
patrankos
Nuostoliai
tiksliai nežinoma, iš viso žuvo keli šimtai bajorų ir kareivių tiksliai nežinoma, iš viso žuvo keli šimtai bajorų ir kareivių

Valkininkų mūšis įvyko 1700 m. lapkričio 18 d. tarp Sapiegų giminės ir Valkininkų konfederaciją sudariusių LDK bajorų, laukuose tarp Valkininkų ir Lieponių karčemos.

Priežastys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienas pagrindinių konflikto veikėjų – LDK didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega

1694-97 metais prasidėję atviri nesutarimai tarp LDK didikų Sapiegų ir bajoriškos opozicijos apogėjų pasiekė 1697 m., kada buvo priimtas „teisių sulyginimo“ (koekvacijos) įstatymas, juo buvo susiaurintos Sapiegų turėtų LDK didžiojo etmono ir iždininko urėdų teisės. Situaciją dar labiau komplikavo ir naujojo išrinkto ATR valdovo opozicija Sapiegoms.

Sąlygos kariniam konfliktui susiformavo, kai Sapiegos atsisakė patenkinti Valkininkų konfederacijos reikalavimus, suformuluotus Vilniaus vyskupo Konstantino Kazimiero Bžostovskio.

Mūšio eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Idėjinis konfederatų vadas – Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis

Valkininkuose paskelbus konfederaciją, kariuomenei vadovavo generalinis pulkininkas (naujai sukurta pareigybė) kunigaikštis Mykolas Servacijus Višnioveckis ir Žemaičių seniūnas Grigalius Antanas Oginskis. Ją sudarė apie 4 tūkst. karių.

Sapiegų pajėgos, atsiųstos iš Vilniaus, buvo ženkliai mažesnės, tik apie 2 tūkst. kareivių. Joms vadovavo LDK didysis žirgininkas Mykolas Pranciškus Sapiega, Vilniaus vaivados ir LDK didžiojo etmono Kazimiero Jono Sapiegos sūnus.

Mūšis truko kelias valandas, buvo panaudotos patrankos, abiejų pusių nuostoliai siekė kelis šimtus žmonių, bajorų ir kareivių. Tarp sužeistųjų buvo LDK didysis iždininkas Povilas Benediktas Sapiega. Po mūšio Mykolas Pranciškus Sapiega buvo paimtas į nelaisvę, vėliau Valkininkų pranciškonų vienuolyne nužudytas.

Pasekmės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valkininkų konfederacijos aktu iki tol LDK valdyme dominavę Sapiegos buvo paskelbti bešloviais (žr. infamija), o jų giminei priklausę dvarai konfiskuoti.

Literatūrinis požiūris[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Balys Sruoga yra parašęs istorinę dramą „Kazimieras Sapiega“, joje Sapiegų giminę jis vaizdavo kaip kovotojus už LDK savarankiškumą, tačiau istoriniu požiūriu, ši kūrinio interpretacija nėra tiksli.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]