Vilniaus pėstininkų karo mokykla
Vilniaus pėstininkų karo mokykla – sovietinė karo mokykla,[1] veikusi Vilniuje 1940–1941 m., 1945–1953 m., o 1941–1945 m. – Stalinske.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mokykla buvo įkurta TSRS gynybos komisariato 1940 m. rugpjūčio 25 d. į Vilnių perkėlus Kauno karo mokyklą. Mokykla pradėjo veikti 1940 m. rugsėjo 10 d.
Normali kursų trukmė – dveji metai. 1941 m. pr. mokykla turėjo apie 1000 kursantų, 200 rikiuotės karininkų ir 50 politinių vadovų. Kursantai buvo suskirstyti į du batalionus. 1941 m. vasarį buvo įsteigta atskira politinių vadovų kuopa (120 kursantų).
1941 m. birželio 22 d. kilus TSRS-Vokietijos karui, visi kursantai buvo mobilizuoti. Pati mokykla tais pačiais metais perkelta į Stalinską.
1945 m. gegužę mokykla grąžinta į Vilnių. 1953 m. Vilniaus pėstininkų karo mokykla pertvarkyta į Vilniaus priešlėktuvinės gynybos radiotechnikos mokyklą ir vėliau – į Vilniaus aukštąją priešlėktuvinės gynybos vadų radioelektronikos mokyklą, kuri veikė iki 1991 m.[2]
Viršininkai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Georgijus Sokurovas
- Aleksejus Laminskis
- Aleksandras Olevas
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Vytautas Repšys (2019-07-23) [2014-06-26]. Žydruolė Jonuškienė (red.). „Vilniaus pėstininkų mokykla“. VLE. Nuoroda tikrinta 2025-09-20.
- ↑ Vytautas Repšys. Vilniaus pėstininkų karo mokykla. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 542