Sapiegų rūmų parkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sapiegų rūmų parkas
Sapiegų rūmų parko centras

Koordinatės: 54°41′56″š. pl. 25°18′37″r. ilg. / 54.69902°š. pl. 25.310398°r. ilg. / 54.69902; 25.310398

Informacinis stendas prie senosios Sapiegų parko liepos

Sapiegų rūmų parkas – vienas seniausių Vilniaus parkų, įkurtų prie didžiojo etmono Kazimiero Jono Sapiegos XVII a. statytų baroko stiliaus rūmų Antakalnyje. Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso parkas driekiasi tarp Antakalnio ir L. Sapiegos gatvių. 2001 m. įrašytas į Kultūros paveldo registrą.[1]

Parkas yra Sapieginės miško terasoje, o pakraščiuose susilieja su šiuo mišku. Parko dalyje, užimančioje 8 ha plotą, įsikūrusi viešoji įstaigaŠv. Roko ligoninė“ (slauga, ilgalaikio gydymo paslaugos). Kita parko dalis yra už jos teritorijos ribų. Parkas yra sudėtingo plano, jame vyrauja vietiniai medžiai: mažalapė liepa, paprastasis uosis, paprastasis klevas, karpotasis beržas, raudonasis ąžuolas, kalninė guoba. Iš introdukuotų medžių: paprastasis kaštonas, europinis maumedis, baltažiedė robinija, didžialapė liepa. Netoli įvažiavimo vartų prie Antakalnio gatvės auga seniausia Vilniuje liepa. Iki mūsų dienų išlikusi parką juosianti siena ir senieji parko medžiai, baroko laikais paplitęs radialinis parko išplanavimas.

Vienu metu ligoninės teritorija buvo uždaryta, į ją negalėjo patekti nė vienas miestietis. Tačiau ligoninei atvėrus vartus parko lankomumas išlieka mažas.[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parkas pradėtas kurti XVII a. pabaigoje, XVIII a. viduryje tvarkytas ir papildytas landšaftine pietine dalimi, tvarkytas XIX a. pabaigoje.

Nuo Sapiegų rūmų gyvavimo pradžios parko apylinkės visiškai pasikeitė. Sapiegų parko formą suformavo į Nerį tekėjęs upelis nuo Sapiegų kalvų (dabartinės L. Sapiegos gatvės vietoje buvo upelio vaga) ir kitas upelis, tekėjęs per Trinitorių bažnyčios šventorių. Sapiegų valdos užėmė didelį plotą nuo Neries, per Antakalnio kalvas iki Rokantiškių, iki Vilnios upės. Reprezentacinius vasaros rūmus supo 8 ha parkas, kartu su rūmais sudarantis vieningą barokinį ansamblį.

Sapiegų rezidencijos parkas suformuotas XVIII a. pirmoje pusėje. Tai seniausias ir vienas iš ryškiausių taisyklingo geometrinio barokinio parko pavyzdžių Lietuvoje. Plati tiesi alėja – pagrindinė kompozicijos ašis – buvo nukreipta į rūmų centrą ir pabrėžė Sapiegų rezidencijos reikšmę. Parke buvo gausu tvenkinių, parteryje – gėlynų ir retų rūšių augalų. Alėjos vedė prie taisyklingose aikštelėse įrengtų fontanų, dekoratyvinių skulptūrų, pavėsinių, paviljonų. Šalia buvo giraitė, žvėrynas. XVIII a. antrojoje pusėje parkas išplėstas į pietų pusę, įrengta landšaftinė dalis. Šiame parke nebuvo sodinama egzotinių medžių, augintos vietinės rūšys. Sapiegos sakė, kad parką kuria prisimindami ir gerbdami savo protėvių praeitį. Tuometinis miesto architektas prancūzas Joseph Poussier parką perkūrė ir ligoninei pritaikė 1809 metais.

Vilniaus technologijų parkas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Buvusioje ligoninės vietoje Sapiegų parke Vilniaus mero Artūro Zuoko iniciatyva nuspręsta Sapiegų parke įkurti Vilniaus technologijų parką.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Parkas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-12-01. 
  2. http://kultura.lrytas.lt/meno-pulsas/i-sapiegu-rumu-parka-vilioja-zaisminga-skeciu-girlianda.htm

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka