Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus – Lietuvos muziejus Vilniuje, Vilniaus g. 41, kultūros švietimo įstaiga, renkanti, sauganti, tirianti, restauruojanti ir populiarinanti Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių teatro, muzikos ir kino veikėjų kūrybą, meno mokymo įstaigų, kultūros organizacijų kūrybinės veiklos medžiagą. Muziejaus steigėjas Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Muziejus įkurtas 1926 m. Kaune B. Sruogos ir V. Krėvės iniciatyva, vadintas Lietuvos universiteto Teatro seminaro muziejumi, 19361944 m. Valstybės teatro muziejumi. Per Antrąjį pasaulinį karą muziejaus veikla nutrūko, daug eksponatų tais metais žuvo. 19571964 m. Lietuvos teatro draugijos (Aktorių namų) muziejus, 19641992 m. – Lietuvos dailės muziejaus Teatro ir muzikos skyrius, nuo 1992 m. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. 1965 m. atidaryta pirmoji muziejaus paroda. Pirmosios muziejaus patalpos, kurios tuo metu priklausė Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijai, buvo XVIII a. antroje pusėje statytuose Umiastovskių rūmuose Trakų g. 2. 1996 m. nutarta pritaikyti muziejui buvusius Mažuosius Radvilų rūmus (Vilniaus g. 41) – pastatą, kuriame 17951810 m. veikė viešasis Vilniaus miesto teatras. Projekto autorė Gražina Elena Juknevičienė. 2000 m. atidaryta nuolatinė ekspozicija.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Veikia 5 skyriai: Teatro, Muzikos, Kino, Dailės, Eksponatų apskaitos ir apsaugos. 2007 m. turėjo 258 120 eksponatų. Muziejus turi biblioteką, kurioje sukaupta apie 24 500 egz. XIX a. – XX a. išleistų spaudos vienetų lietuvių ir užsienio kalbomis – knygos, natos, pjesių tekstai su režisierių pastabomis, periodika, dramaturgija, grožinė literatūra.

Teatro skyriuje saugoma Lietuvoje veikusių ir veikiančių dramos teatrų, lietuvių užsienyje kurtų spektaklių nuotraukos, programos, afišos, asmeniniai režisierių, aktorių, teatro istorikų rinkiniai. Asmeninius fondus muziejuje turi Borisas Dauguvietis, Konstantinas Glinskis, Petras Kubertavičius, Antanas Sutkus, Andrius Oleka-Žilinskas, Juozas Vaičkus ir kiti teatro korifėjai.

Muzikos skyriuje kaupiama Lietuvos muzikos teatrų spektaklių nuotraukos, afišos, programos, kompozitorių, dirigentų, baletmeisterių, atlikėjų asmeniniai rinkiniai, koncertinių organizacijų medžiaga, plokštelės, muzikos instrumentai. Asmeniniai rinkiniuose – Juozas Bendorius, Konstantinas Galkauskas, Juozas Grybauskas, Aleksandras Kačanauskas, Juozas Naujalis, Juozas Pakalnis, Kipras Petrauskas, Jadvyga Jovaišaitė-Olekienė, Antanas Zauka.

Kino skyrius įsteigtas 1992 m., muziejui tapus savarankišku. Jame saugomi Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių kino kūrėjų asmeniniai rinkiniai, kino studijų kūrybinė medžiaga, kino technika, filmai. Įdomus kino technikos rinkinys, kurio nemažą dalį sudaro vieno pirmųjų lietuvių operatorių Stepo Uzdono palikimas. Jame yra kino kamerų, pagamintų 19301970 m., unikalus firmos „Arnold and Richter“ filmų kopijavimo aparatas.

Dailės skyriuje saugomi scenografijos eskizai, maketai, sceniniai kostiumai, tapybos ir grafikos kūriniai, kuriuose sukūrė Henrikas Ciparis, Vladas Didžiokas, Mstislavas Dobužinskis, Vladimiras Dubeneckis, Adomas Galdikas, Viktorija Gatavynaitė, Rimtautas Gibavičius, Adomas Jacovskis, Aleksandra Jacovskytė, Juozas Jankus, Jonas Janulis, Česlovas Janušas, Galius Kličius, Mykolas Labuckas, Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė, Liudas Truikys, Adomas Varnas ir kiti dailininkai.

Eksponatų apskaitos ir apsaugos skyrius koordinuoja visų muziejaus skyrių apskaitą ir apsaugą.

Muziejus kasmet surengia apie 15 įvairių parodų, dalyvauja rengiant parodas kitose kultūros įstaigose, organizuoja po 30 susitikimų, vakarų, koncertų, konferencijų. Kasmet fondai pasipildo apie 10 000 naujų eksponatų. Muziejus leidžia parodų katalogus, teatrų programų sąvadus, skelbia fonduose saugomus dokumentus, straipsnius spaudoje įvairiais teatro, muzikos ir kino istorijos klausimais.[1]

Muziejaus vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Janina StankevičienėLietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 338 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]